Sausio 23-osios Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas byloje Macatė prieš Lietuvą – tai jau po rašytojos Neringos Dangvydės Macatės mirties įvykęs neabejotinas triumfas visų pirma Neringos mamai. Ir visiems, palaikusiems Neringą, kol ji ilgai bylinėjosi visų instancijų teismuose Lietuvoje ir, galiausiai, EŽTT Strasbūre. Tie bylinėjimaisi truko nuo 2014 metų iki vakar. 9 metus.
 |
| Neringa Dangvydė Macatė | TJA nuotr. |
Lina Žigelytė
Humanitarinių mokslų daktarė
Deja, vakarykštis triumfas Neringos neprikels iš mirusiųjų. Širdgėla ir pyktis – tokie jausmai kilo manyje išgirdus apie EŽTT sprendimą.
Apskundusi Lietuvą Strasbūrui 2019 metų rudenį po pusmečio Neringa mirė nuo ligos, su kuria ji grūmėsi jau besibylinėdama Lietuvos teismuose dėl nepagrįsto jos pasakų rinkinio „Gintarinė širdis“ cenzūravimo. Dar 2016 metais Neringa man rašė, kad bando išlikti gyva, nes „tuomet ir teismai be ieškovės nutrūktų...“
Dukrą 2020 metų pavasarį palaidojusi mama vos po poros mėnesių stojo kovon ir perėmė Neringos atstovavimą Strasbūre. Taip dukros gedėti neturi nė viena mama.
 |
| Knyga „Gintarinė širdis“ | Manoteises.lt nuotr. |
Jei gyventume kitokioje Lietuvoje, priteistą neturtinę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas seniai būtų surinkę Lietuvos filantropai. Gal jau turėtume fondą, remiantį pozityviai LGBTQ+ turinį lietuvių kalba pristatančios grožinės literatūros vaikams ir jaunimui leidybą. Tai būtų gražiausias Neringos atminties įprasminimas. Ji buvo viena labiausiai Lietuvoje gerbiamų literatūros vaikams ir jaunimui specialisčių. Deja, Lietuvoje sunku mobilizuoti aukas mūsų LGBTQ+ vaikams ir jaunimui. Gal kada bus kitaip.
Ir gal kada atsiras suvokimas, kad ilgalaikių Neringos bylinėjimųsi nebūtų buvę, jei Lietuvoje išrinkti politikai ir paskirti valdininkai atsakytų už savo veiksmus ir sprendimus. Bylos Strasbūre Macatė prieš Lietuvą esmė – neteisėti, Lietuvos įstatymų įgalinti Lietuvos institucijų veiksmai prieš turinį LGBTQ+ tematika. Lietuvos institucijos – tiesiogine prasme – nuvarė Neringą į kapus.
Jei 2014 metų pavasarį 8 Seimo nariai būtų ignoravę abejotinos reputacijos, plačiai Lietuvos tėvams neatstovaujančio Lietuvos tėvų forumo komunikaciją ir nebūtų pasirašę rašto tuometiniam Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui (LEU išleido Neringos knygą), galbūt Neringa būtų galėjusi skirti penkis gyvenimo metus ne teismams, o savo sveikatai. Galbūt ji tebebūtų gyva, rašytų knygas, kritiką. Kurtų poeziją.
 |
| Neringa Dangvydė Macatė | Danguolės Dilytės nuotr. |
Tų 8 Seimo narių vardai pasimetė besidalinant naujiena iš Strasbūro. Tai aš tuos vardus atsekiau vėl ir palieku čia. Kaip įrodymą, kad Lietuvoje vis dar įmanoma nevaržomai daryti karjerą valstybinėse ir ne tik įstaigose net jei tavo, kaip parlamentaro, sprendimai padėjo iškultyvuoti atmosferą, dėl kurios galiausiai mirė žmogus.
8 parlamentarai, 2014 metų pavasarį pasirašę raštą LEU rektoriui, kuris įsuko Europos Sąjungos teisei prieštaraujančią „Gintarinės širdies“ cenzūrą:
Rima Baškienė. Po tos kadencijos vėl išrinkta Seimo nare.
Rimantas Dagys. Po tos kadencijos tęsia politinę veiklą kaip naujos partijos Krikščionių sąjunga pirmininkas.
Vytautas Juozapaitis. Po tos kadencijos vėl išrinktas Seimo nariu, vadovauja Kultūros komitetui(!).
Dangutė Mikutienė. Po tos kadencijos tapo Trakų ligoninės direktore.
Aurelija Stancikienė. Po tos kadencijos karjerą tęsia kultūros ir paveldo srityje.
Rita Tamašunienė. Po tos kadencijos vėl išrinkta Seimo nare.
Povilas Urbšys. Po tos kadencijos tęsia karjerą Panevėžio miesto savivaldybės taryboje.
Edvardas Žakaris.
Štai tokia mūsų politinė kultūra ir kultūros politika.
Prie šitų 8 Seimo narių derėtų pridėti Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, pavadinusią Neringos dvi pasakas “kenksmingomis ir per daug manipuliuojančiomis“. Esą pasakos turi antgamtinių galių, nes paverčia vaikus homoseksualais, o tai yra blogis. Ši interpretacija padėjo įsukti melo ir šmeižto kampaniją prieš Neringą, taip pat daugybę konspiracines teorijas skleidžiančių tekstų. Norėčiau išgirsti dabartinės tarnybos atsakymą į EŽTT sprendimą. Dar ir dėl to, kad nemažai talentingų Lietuvos žurnalistų yra homoseksualūs.
 |
| Neringa Dangvydė Macatė | Augusto Didžgalvio nuotrauka. |
2014 metais, kai LEU leidykla išleido Neringos pasakas, LEU rektorius Algirdas Gaižutis šias pasakas pavadino „angažuota homoseksualumo propaganda“. Kadangi LEU buvo prijungtas prie VDU, norėčiau išgirsti dabartinės VDU vadovybės atsakymą į EŽTT sprendimą.
Lietuvos tėvų forumas, tapęs skandalo dėl Neringos knygos katalizatoriumi, yra gavęs finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo 2012 metų fondas rengia apmokymus Lietuvos mokyklose, į kurias iki šiol beveik neįmanoma patekti LGBTQ+ istorijos ir kultūros specialistams su mokslo laipsniais. Iš Lietuvos tėvų forumo nieko nenoriu girdėti. Bet noriu, kad biudžeto lėšos tokių ir su jomis bendradarbiaujančių įstaigų niekada nepasiektų. Kol kas tai tik siekiamybė.
Neringa Dangvydė Macatė – literatūrologė, rašytoja, poetė, mirė po ilgos kovos su liga 2020 m. kovo 21 dieną. Tą dieną daug kur pasaulyje minima poezijos diena. Ir po mirties Neringa geba kurti stebuklus.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net