Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Tomas Vytautas Raskevičius buvo iškėlęs idėją nepavykus priimti Civilinės sąjungos įstatymo lyčiai neutralią partnerystę įteisinti bent Vilniuje. Tokį planą nutekinus žiniasklaidai, politikas jo nekomentuoja.
 |
| Asociatyvi „Soho club“ nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šią savaitę kelioms žiniasklaidos priemonėms, tarp jų – naujienų portalams bei agentūroms, buvo atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame prikabintas ir dokumentas, neva rodantis, kad T. V. Raskevičius kartu su Vilniaus miesto savivaldybės teisininkais aptarė, kaip būtų galima įregistruoti partnerystę Vilniaus mieste.
Toks susirašinėjimas vyko 2022 metų spalio-lapkričio mėnesiais, rašė neįvardytas laiško siuntėjas.
Tačiau pats T. V. Raskevičius nepatvirtino, kad darbinis dokumentas dėl partnerystės Vilniuje yra autentiškas ir portalui 15min.lt teigė nuo komentarų susilaikantis.
„Nežinau, niekas man nepersiuntė kol kas to dokumento, kurį jūs turite prieš akis. Tai nežinau tų detalių“, – komentavo jis.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas šiuo metu yra paruoštas Seime ir parlamentarai turi dėl jo apsispręsti, pridūrė politikas.
Vis tik derintą galimybę dėl partnerystės Vilniuje patvirtino sostinės meras Remigijus Šimašius, kuris teigė, kad pats šią idėją kelia jau 8-erius metus, nes politikams nepavyksta priimti reikiamo įstatymo.
„Esame ne kartą apie tai kalbėję ir su savivaldybės teisininkais, ir su žmogaus teisių aktyvistais, aiškinęsi galimybes. Šią idėją, kaip realią galimybę padėti vilniečiams, esu išsakęs ne vienam politikui, įskaitant ir Tomą Vytautą Raskevičių“, – portalui 15min.lt tikino politikas.
Anot jo, Seimo nariams negebant susitarti dėl civilinės sąjungos arba partnerystės, „Tomas Vytautas vėl pradėjo aktyviai derinti galimybę tai daryti savivaldos lygmeniu“.
Iš elektroniniame laiške esančio dokumento, kurio autentiškumas nėra patvirtintas, matyti, kad T. V. Raskevičius svarstė, ar pavyktų teisiškai įtvirtinti tai, jog būtų registruojamas dviejų asmenų, gyvenančių Vilniaus mieste, sugyventinio statusas. Šis būtų neutralus lyčiai.
Tokį statusą, buvo aiškinama laiške, galėtų registruoti tokie asmenys, kurie kartu gyvena ne mažiau nei 1 metus ir kol kas nėra įregistravę santuokos. Esą turėdami savivaldybės išduotą liudijimą apie sugyventinio statusą, šie asmenys galėtų savo santykius įrodinėti ir kitose valstybės institucijose, pavyzdžiui, Kalėjimų departamente, Užimtumo tarnyboje ar panašiai.
„Tokiu būdu mes ne įtakotume kitų institucijų veiklą, o tiesiog formalizuotume sugyventinių statusą, kuriuo remiantis kitos institucijos turėtų užtikrinti sugyventiniams įstatymuose numatytas garantijas. Aišku, Jūs esate visiškai teisus, kad Civilinis kodeksas sugyventinius numato esant vyrą ir moterį, tačiau mano nuomone šia aplinkybę reikėtų tiesiog ignoruoti. Jei tam tikros institucijos atsisakytų pripažinti sugyventinio statusą tos pačios lyties poroms, čia jau reikėtų inicijuoti strateginio pobūdžio bylinėjimąsi teismuose“, – rašoma neva T.V.Raskevičiaus susirašinėjime su sostinės savivaldybės teisininkais, skelbia 15min.lt
Situacijai iškilus viešumon, ją įvertino ir Vilniaus miesto mero rinkimuose dalyvaujantys kandidatai, kurie naujienų agentūrai „Elta“ teigė, kad T. V. Raskevičiaus idėja yra rinkiminės kampanijos žaidimas.
„Man čia labiau kvepia kažkokiu rinkiminiu pasižaidimu nesugebant savo rinkiminių pažadų įgyvendinti Seime“, – teigė konservatorius Valdas Benkunskas, šiuo metu einantis Vilniaus vicemero pareigas.
„Tai yra klausimas, kurį mes turime įstatymu įteisinti, ir Laisvės partija pasižadėjo, kad į Seimą bus išrinkti ir padarys taip, tai ji turėtų savo pažadus prieš rinkėjus vykdyti. O čia yra tiesiog bėgimas nuo problemos sprendimo. Ir Vilniaus miesto savivaldybėje, jeigu taip atsitiktų, o kitoje Lietuvoje ne, tai tiesiog būtų Lietuvos skaldymas. Vienareikšmiškai tokiai iniciatyvai nepritariu“, – „Eltai“ sakė socialdemokratė Rasa Budbergytė, rašo madeinvilnius.lt
Jarmo.net primena, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kurio viena rengėjų yra konservatorė Jurgita Sejonienė, buvo sėkmingai pateiktas praėjusių metų pavasarį, dar nėra pradėtas svarstyti.
Lapkričio mėnesį dalis opozicijos panoro, kad būtų inicijuotas ekspertinis projekto vertinimas. Iš pradžių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį inicijuoti atsisakė ir dėl to Seimo etikos sargus pasiekė Lietuvos regionų frakcijos atstovės Agnės Širinskienės skundas. Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad neinicijuodamas teisinio vertinimo, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pažeidė Seimo statutą.
Šią savaitę ekspertinis vertinimas buvo inicijuotas. Prašymas jį atlikti perduotas Vilniaus universitetui, Mykolo Romerio universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui ir Socialinių mokslų centro Teisės institutui.
Papildyta 2022-01-12 d. 11:45 val. T. V. Raskevičius ketvirtadienio rytą feisbuke paskelbė pranešimą, kuriame teigė, kad susirašinėjimas yra autentiškas.
„Taip, tokią idėją suformulavau ir aptariau su kolegomis teisininkais dar praėjusių metų spalio mėnesį – spaudoje nutekintas to laikotarpio susirašinėjimas yra autentiškas. Partnerystės (ar civilinės sąjungos) įteisinimas buvo, yra ir bus mano politinėje darbotvarkėje ir mano galvoje. Aš dariau, darau ir darysiu viską, kas yra mano galioje, kad šis politinis klausimas būtų išspręstas“, – tikino politikas.
„Įstatymo priėmimas parlamente yra pagrindinis ir vienintelis tinkamas šio klausimo sprendimo būdas“, – pridūrė jis.
Kartu T. V. Raskevičius pažymėjo, kad tam tikras garantijas nesusituokusioms poroms galima užtikrinti ir savivaldos lygmeniu.
„<...> Civilinis kodeksas sako, kad partnerystę registruoja sugyventiniai, t. y. du žmonės, kurie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos. Civilinis kodeksas ar joks kitas teisės aktas nedetalizuoja, kaip yra įgyjamas sugyventinio statusas, bet iš Civilinio kodekso yra aišku, kad sugyventinio statusas yra ne partnerystės įregistravimo pasekmė, o sąlyga arba prielaida. Kitais žodžiais tariant, pirma pradedat kartu gyventi, o po to einat registruoti partnerystę.
Įdomioji dalis yra ta, kad Lietuvoje egzistuoja eilė įstatymų, kuriuose numatytos teisės ir pareigos būtent sugyventiniams. Pavyzdžiui, Bausmių vykdymo kodekse numatyta teisė į telefoninius skambučius ir trumpalaikius pasimatymus kalinamo asmens sugyventiniui, Užimtumo įstatyme numatyta galimybė nepanaikinti bedarbio statuso mirus sugyventiniui ir t. t. Tokių įstatymų Lietuvoje aš suskaičiuoju bent 35.
Taigi, mano pasiūlymas yra paprastas. Nematau jokių kliūčių, kodėl savivaldybės meras negalėtų patvirtinti tvarkos, pagal kurią du giminystės ryšiais nesusiję ir konkrečioje savivaldybėje gyvenantys asmenys negalėtų deklaruoti savo „sugyventinio statuso“. Turėdami savivaldybės išduotą patvirtinimą apie „sugyventinio statusą“, tokie asmenys, savo santykyje su kitomis valstybės institucijomis jau turėtų jų tarpusavio santykį pagrindžiantį dokumentą, o tai, mano nuomone, būtų teisinis pagrindas naudotis įstatymuose įtvirtintomis ir „sugyventiniams“ taikomomis teisėmis ir pareigomis“, – rašė Seimo narys.