Kai už neapykantos kalbą prieš LGBT asmenis teista Suomijos parlamento narė Päivi Räsänen laimėjo bylą pirmos instancijos teisme, džiūgavo ne tik ji, bet ir daugybė jos rinkėjų bei sirgalių skirtingose pasaulio šalyse: įvairiuose šaltiniuose buvo pakiliai rašoma apie apgintą teisę į žodžio ir religijos laisvę.
 |
| Päivi Räsänen | Stop kadras |
Jūratė Griškėnaitė, rašytoja
jurate.griskenaite@gmail.com
Vis tik, tokių tekstų rašytojams, tyčia ar netyčia, pro akis praslydo viena svarbi detalė: teismas nustatė, kad politikė mažumų atžvilgiu vartojo įžeidžiančią kalbą.
Natūralu, kad P. Räsänen, kuri politinį kapitalą bei šį skandalą užsidirbo mojuodama uolios krikščionės vėliava ir net į teismą nusineštu šv. Raštu, savo naudai būtų išnaudojusi bet kokį teismo sprendimą: savo rėmėjų akyse ji jau buvo tapusi kankine, neva kovojančia prieš bandymus apriboti visų krikščionių teises turėti ir laisvai reikšti įsitikinimus. Tačiau silpnesniojo įžeidinėjimą ir žeminimą sudėtinga paversti šventa kova ar kankinyste, nebent moralinis kompasas jau visai būtų pametęs kryptį, kas neretai nutinka žmonėms, laikantiems save geresniais už kitus ir bet kokia kaina siekiantiems valdžios.
Politikų, perdėm garsiai vadinančių save krikščioniais, tačiau reginių ištroškusią minią maitinančiais žiaurumu ir svetima kančia, netrūkta visur, taigi ir mūsų šalyje. Toks elgesys visuomet teisinamas kokiais nors aukštesniais tikslais, kurių kažkodėl būtina pasiekti brendant per svetimų ašarų jūras, pačiam nepajutus menkiausio diskomforto. Deja, bet čia vien politikus kaltinti sunku: jei toks elgesys nebūtų skatinamas ir atlyginamas susižavėjusių žiūrovų šūksniais, vargu, ar jis taip plistų. Tačiau matant į tokius žaidimus vis dažniau besiveliančius net bažnyčių vadovus, galvas pametusius dėl galios svertų ir (geriau pagalvojus, ne taip jau pigiai ilgu laikotarpiu kainuosiančio) populiarumo, tampa labai nejauku dėl pasirinktos jų veiklos motyvų, krypties ir vertybių, kurios tariamai ginamos, tačiau dažniausiai lieka neįvardytos ir aiškiai neapibrėžtos.
Ir štai, ką tik iš Europos Žmogaus Teisių Teismo atskriejo net dvi svarbios žinios – signalai kiekvienam, kurio sąžinė dar neužduso standžiai suvyniota į triukšmingai traškantį celofaną.
Pirmiausia, byloje Fedotova ir kt. prieš rusiją tos pačios lyties asmenų santykių teisinio pripažinimo ir apsaugos nebuvimas pripažintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. pažeidimu.
 |
| Asociatyvi Justin Luca Krause/unsplash.com nuotr. |
Kitas šios konvencijos (10 str.) pažeidimas nustatytas byloje Macaitė prieš Lietuvą dėl „Gintarinės širdies“ neteisėto išėmimo iš prekybos, taip pat Teismui konstatavus, kad informacija negali būti žalinga vien todėl, kad yra apie homoseksualumą.
Labai paprastai ir vaizdžiai tariant, EŽTT gražiai suvyniojęs grąžino homofobams visus žmonėms ant ausų ilgai vyniotus makaronus apie tariamus pavojus „tradicinei“ šeimai, vertybėms, vaikams, visuomenei, civilizacijai ir dar bala žino kam. Daugumai ir taip buvo aišku, kad vienintelis tikras pavojus kyla tik iš šios temos – homofobijos kurstymo – populiarumą sau darantiems politikams, įtakotukams ir organizacijoms. Žinoma, dar prireiks laiko, kol žmonės šią žinią įsisąmonins, nes patyrus sukrėtimą pirmiausia reaguojama viską neigiant, pykstant ir liūdint. Tačiau išsklaidžius ilgai į akis pūstą miglą galiausiai lieka tik labai paprasta tikrovė, kurioje įžeidinėjimas ir skriaudimas dėl kitoniškumo nėra kažkoks šventas karas, o pati elementariausia manipuliacija žmonių emocijomis, kurstant jų baimes ir neapykantas.
Panašu, kad atėjo laikas susimąstyti kiekvienam prieš mažumas kalbėjusiam, rašiusiam ir įvairius žygius dariusiam, ypač tai grindusiam savo priklausymu krikščioniškam tikėjimui, o pirmiausia – bendruomenių ir bažnyčių vadovams, noriai ir uoliai prisidėjusiems skleidžiant homofobiškas idėjas. Laikas susimąstyti apie padarytas klaidas, jas pripažinti ir imtis darbo žalai atitaisyti.
Juk pasakyta: jūs pažinsite tiesą ir tiesa padarys jus laisvus.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net