Istorinė Lietuvos LGBTQ+ pergalė Strasbūre: Lietuvoje uždraudus pasakų knygą, buvo pažeistos žmogaus teisės

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pirmadienį priėmė sprendimą LGBTQ+ bendruomenei svarbioje byloje Macatė prieš Lietuvą. 

Jarmo.net koliažas (A. Didžgalvio/LGL ir Lietuvos žmogaus teisių centro nuotr.)

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Nustatė pažeidimą

EŽTT nustatė, kad uždraudus knygą „Gintarinė širdis“, buvo siekiama apriboti prieigą prie informacijos, vaizduojančios tos pačios lyties asmenų santykius kaip iš esmės lygiaverčius skirtingų lyčių santykiams. Tokia informacija buvo įvardijama kaip žalinga. EŽTT padarė išvadą, kad valdžios institucijos nesiekė teisėtų tikslų.

Papildyta 2023-01-23 d. 16:29 val. Kaip praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, teismo išvadoje rašoma: „Priemonės, kurios vien dėl seksualinės orientacijos riboja vaikų prieigą prie informacijos apie tos pačios lyties žmonių santykius, turi platesnį socialinį poveikį. Tokios priemonės, nesvarbu, ar jos būtų tiesiogiai įtvirtintos įstatyme, ar priimtos kiekvienu konkrečiu atveju, rodo, kad valdžios institucijos teikia pirmenybę tam tikroms santykių ir šeimų rūšims, skirtingų lyčių santykius vertina kaip socialiai priimtinesnius, vertingesnius už tos pačios lyties asmenų santykius, taip prisidedant prie besitęsiančio pastarųjų stigmatizavimo. Todėl tokie apribojimai nesuderinami su lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis, būdingomis demokratinei visuomenei“.

Papildyta 2023-01-23 d. 16:03 val. „Kol kas tegaliu pasakyti tik tiek (detaliai dar nesusipažinau su visu sprendimu), kad be galo liūdna, kad Neringa Dangvydė Macatė negalėjo sulaukti šio sprendimo. Ačiū tau, Neringa. Ačiū mamai, kad tęsė dukros kovą, – po sprendimo paskelbimo feisbuke rašė Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. – Neringa iki pat mirties kovojo dėl teisės būti savimi, laisvai reikšti mintis nepriklausomai nuo savo seksualnės orientacijos. Šiandien EŽTT po 9-erių metų priėmė sprendimą, kad Lietuva pažeidė teisę laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus. Ačiū visoms(-iems), kurie tiek metų kovojo. Tai tik parodo, kad mums būtini įstatymai, kurie neleistų tokio diskriminacinio asmenų skirstymo“.

Ragina priimti „Neringos pataisą“

Papildyta 2023-01-23 d. 16:06 val. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė teigė, kad politikams metams parengti vadinamąją Neringos pataisą, kuria būtų panaikintos įstatymuose įtvirtintos diskriminacinės nuostatos, nutaikytos prieš LGBTQ+ asmenis.

„Neringos knyga iš prekybos išimta neteisėtai. Teismas taip pat konstatavo, kad informacija negali būti laikoma žalinga tik dėl to, kad jame pateikiama informacija apie homoseksualumą. Ši sprendimas – ilgai lauktas teisingumas. Jis pirmiausia reabilituoja suterštą Neringos vardą. Vaikų literatūros specialistė ir autorė kaltinta žalingo turinio vaikams kūrimu kad ir kaip baisiai tai skambėtų“, – pirmadienį feisbuke rašė J. Juškaitė.

„Dabar laikas įvykdyti teisingumą Lietuvos valstybei ir priimti Neringos pataisą panaikinant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo straipsnį, kurio pagrindu ir buvo priimti neteisėti sprendimai“, – pridūrė ji.

Pavadino propaganda

Jarmo.net primena, kad pasakų knygos „Gintarinė širdis“, išleistos dar 2013 metais, platinimas buvo sustabdytas, o Lietuvos edukologijos universitetas kūrinį viešai pavadino „angažuota homoseksualizmo propaganda“.

Šiame pasakų rinkinyje pateiktos 6 istorijos apie įvairias marginalizuotas socialines grupes: romus, kitos rasės, neįgalius žmones, tos pačios lyties poras ir pan.

Asociatyvi V. Kesminės nuotr.

Netrukus po knygos išleidimo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) sprendimu „Gintarinė širdis“ pripažinta daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tarnyba prieš tai sulaukė skundų iš kai kurių organizacijų, besiskelbiančių šeimų gynėjomis. 

ŽEIT tuomet rėmėsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 16 d. 2 p., kuris yra pramintas „gėjų propagandos“ draudimu. Remiantis šia nuostata, neigiamą poveikį nepilnamečiams laikoma viešoji informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Apie tai, kad knyga gali būti žalinga jaunesniems nei 14 metų amžiaus asmenims, pasisakė ir nacionaliniai Lietuvos teismai, mat autorė nesutiko su ŽEIT sprendimu ir jį skundė. Nacionaliniai teismai konstatavo, kad knygos leidėjas veikė vadovaudamasis mūsų šalies teisės aktais, susijusiais su šeima ir nepilnamečių asmenų apsauga nuo žalingos informacijos.

Neringa Dangvydė Macatė | Augusto Didžgalvio nuotrauka.

N. Dangvydė Macatė kreipėsi į EŽTT teigdama, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ir diskriminacijos uždraudimo nuostatos.

N. Dangvydė Macatė mirė 2020 m. kovo mėnesį, o bylą prieš Lietuvą Strasbūro teisme tęsė jos motina.