Nužudymo dieną Matthew Shepardui tebuvo vos 21-eri metai. Homoseksualaus vaikino gyvybę pasiglemžė homofobišką išpuolį surengę žudikai, vėliau už tai stoję prieš teismą. Nors sūnaus netektis buvo be proto skaudi, Judy ir Dennis Shepardai rado savyje jėgų nepalūžti. Pagerbdami Matthew gyvenimą, tėvai įkūrė jo vardu pavadintą fondą ir šiuo metu keliaudami po pasaulį pasakoja savo istoriją bei skatina kitus tėvus priimti, o ne atstumti savo LGBTQ+ bendruomenei priklausančius vaikus. Praėjusiais metais Lietuvoje viešėję amerikiečiai kalbėjo matantys, kad mūsų šalyje situacija keičiasi – po truputį žengiame pirmyn.
 |
| Judy ir Dennis Shepardai | JAV ambasados nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
1998 metų spalį Vajomingo valstijoje įvykdyta jauno studento žmogžudystė sukrėtė visą Ameriką. M. Shepardas bare susipažino su dviem bendraamžiais, kurie jį įviliojo į pikapą. Čia vienas jų išsitraukė ginklą ir iš vaikino atėmė piniginę. Tuo viskas nesibaigė. Automobiliu pavažiavus apie mylią nuo miesto, žudikai sustojo, pririšo M. Shepardą prie rąstinės tvoros ir įnirtingai jį talžė iki sąmonės netekimo bei galiausiai paliko šaltyje. Vaikiną po 18-kos valandų pastebėjo pro šalį dviračiu važiavęs paauglys. Po 5 dienų studento gyvybė užgeso ligoninėje.
– Praėjo daugiau nei dvidešimt metų po to, kai netekote savo sūnaus Matthew Shepardo. Ar susitaikėte su tuo, kas įvyko? – jarmo.net pasiteiravo į Lietuvą atvykusių J. ir D. Shepardų.
Judy: Mes neturėjome kito pasirinkimo. Kilo daug klausimų, kodėl tai atsitiko, kodėl taip kam nors išvis atsitinka, kodėl visuomenė leidžia, kad taip nutiktų, kiek tai susiję su LGBTQ+ žmonių tapatybės priėmimu arba atstūmimu. Taigi, aš nemanau, kad mes turėjome pasirinkimą. Tu tiesiog tęsi savo gyvenimą ir kartais pagalvoji, koks būtų buvęs sūnus, ką jis būtų norėjęs padaryti. Ir tuomet mėgini sukurti geresnį gyvenimą jo draugams.
 |
| Matthew Shepardas | Asmeninio albumo nuotr. |
– Koks buvo Matthew Shepardas? Ką jis mėgo, kuo užsiėmė, kokie buvo jo ateities planai?
Judy: Jis mylėjo teatrą, ilgus metus tai buvo jo aistra. Paaugus sūnaus norai keitėsi. Jis susidomėjo politika, svajojo dirbti Jungtinių Valstijų departamente. Matthew buvo apdovanotas gebėjimu mokytis naujų kalbų. Be to, jis rūpinosi žmonėmis. Jis troško jiems padėti, domėjosi žmogaus teisėmis.
Dennis: Jis mokėsi tarptautinių santykių ir norėjo atnešti į užsienį tai, ką, kaip jis manė, turi Amerika, t.y. socialinę apsaugą, žmogaus teises ir panašiai. Jo idėja buvo tokia, kad jis norėjo atnešti kažką panašaus į Ameriką šalyse, kurios buvo atstumtos, ir padėti joms įgyti šansą pasiekti svajonių ir tikslų.
– Po kelių mėnesių po sūnaus žūties jūs įkūrėte Matthew Shepardo fondą siekdami ginti LGBTQ+ žmonių teises. Papasakokite apie tai plačiau: kaip fondas atlieka savo funkcijas, kiek prie fondo veiklos prisidėjo žmonių?
Dennis: Fondas buvo įkurtas per jo gimimo dieną gruodžio 1-ąją.
 |
| Dennis Shepardas | JAV ambasados nuotr. |
Judy: Jame darbavosi 9 žmonės. Iš pradžių mes nežinojome, ką tiksliai darysime. Mano pirmasis siekis – švietimas mokyklose. Būtina kalbėti apie LGBTQ+ bendruomenę tam, kad ši nepaskęstų paslapties rūke. Tačiau man tai nepavyko. Mokyklos nebuvo tam pasiruošusios. Tiek praeityje, tiek dabar tėvai nenori, kad mokyklose būtų kalbama apie LGBTQ+ bendruomenę. Kai kurie galvoja, kad švietimas pavers mokinius homoseksualiais (juokiasi, - aut. past.). Galiausiai susifokusavome ties neapykantos nusikaltimais. Stengiamės užsiimti edukacija, stebėti įstatymų priėmimą. Iki šiol įvyksta daug neapykantos nusikaltimų dėl odos spalvos, religijos, priklausomumo LGBTQ+ bendruomenei, bet žmonės apie tai vis dar nedrįsta prabilti.
– Keliaujate po Jungines Valstijas ir visą pasaulį pasakodami savo istoriją. Viena mama, gyvenanti čia, Lietuvoje, man yra sakiusi, kad būtent po to, kai išgirdo jūsų istoriją, nusprendė aktyviai įsitraukti į LGBTQ+ teisių aktyvizmą Lietuvoje. Kokia yra jūsų patirtis? Tikriausiai tėvai, susitikę su jumis, persvarsto savo požiūrį į LGBTQ+ vaikus, galbūt aktyviau įsitraukia į kovą už jų teises?
Judy: Girdime daug asmeninių istorijų apie tai, kad vaikai bijo atsiskleisti savo šeimoms. Beje, kai mes su tėvais pasidalijame istorija apie Matthew, staiga tėvams tampa lengviau žinant, kad yra ir kitų tėvų, priimančių savo vaikus. Tėvams ir patiems tampa lengviau priimti savo vaikus. Tėvai galvoja: „Jie prarado savo vaiką, o mes jį dar turime“. Taigi, mes išgirstame istorijų, kaip pakeitėme kažkam gyvenimą.
 |
| Judy Shepard | JAV ambasados nuotr. |
Matthew istorija sukėlė pirmąjį domino efektą, palietusį visą šalį. Prieš tai apie LGBTQ+ bendruomenę nelabai kas buvo težinoma – juk žiniasklaidoje tokia informacija nebuvo plačiai prieinama.
Dennis: Tai paveikė ir heteroseksualius asmenis, nes jie anksčiau net nenutuokė diskriminacijos ir smurto, pasireiškusio tuo metu, masto, o juk kalbame ir apie LGBTQ+ žmonių nužudymus. Tapę šiek tiek vyresni, sąmoningi žmonės atsinešė į korporacijas požiūrį, jog reikia priimti visas marginalizuotas grupes. Manau, kad tai yra pagrindinis dalykas, kuris padėjo mums judėti toliau.
Kai kuriose šalyse situacija pagerėjo. Lietuva – viena iš jų. Ši valstybė atveria savo širdis ir protus. Pradedama suprasti, kad jauni žmonės šioje šalyje yra didžiausias turtas, kokį tik galima turėti. Būtent jie gali padėti šaliai klestėti. Deja, kai kurios valstybės dabar čiuožia atgal, pavyzdžiui, Vengrija ir Lenkija. Beje, Jungtinės Valstijos pietiniuose regionuose taip pat žingsniuoja atgal. Respublikonų valdomose valstijose translyčių žmonių tema pasitelkiama tam, kad visuomenė taptų dar labiau susiskaldžiusi. Ir aš nežinau, kodėl. Tačiau verta pasakyti ir tai, kad vis dar išliekame progresyvūs. Galioja įstatymai, kurie apsaugo LGBTQ+ žmones. Mes panaikinome taisyklę „neklausk-nesakyk“, tad dabar visi gali tarnauti kariuomenėje, jeigu tik nori. Mes turime santuokas. Tačiau vienas dalykas, kurio mes neturime, tai apsauga nuo diskriminacijos darbe: tu gali susituokti, bet jeigu paaiškėja, kad tu susituokei, tai tave gali atleisti. Mes vis dar dirbame tam, kad šią situaciją eitų pakeisti, o jaunoji karta yra kur kas supratingesnė. Jaunimas nėra patenkintas esama padėtimi. Manau, kad tuomet, kai jie atsikratys senos tvarkos, jų gyvenimas ženkliai pagerės.
 |
| Dennis Shepardas | JAV ambasados nuotr. |
– Ką pasakytumėte tėvams, kuriems vis dar nedrąsu, kurie bijo, jog jų vaikas yra LGBTQ+ žmogus?
Judy: Yra labai sunku, nes bijai dėl vaiko saugumo, nes tu žinai, kad neapykanta yra čia pat. Atsiranda baimė ir dėl ateities, nes dalis įstatymų turi diskriminacinių nuostatų. Bet tai yra tavo vaikas, tu turi daryti viską, ką gali, kad pasirūpintum, apsaugotum ir mylėtum jį, kad padėtum jam jaustis saugiai.
Man atrodo, kad svarbiausias dalykas yra tai, kaip vaikai save priima, kad jie gali mėgautis tuo, kas jie yra, kad rengiasi gyventi savo visą gyvenimą atvirai ir sąžiningai. Aš tiesiog nemanau, kad jausdamasis laimingas gali slėpti dalį savo gyvenimo.
Dennis: Ši tema ir sukasi apie tai, kas vyksta Amerikoje. Pavyzdžiui, tu gali būti atleistas už tai, kad esi atviras gėjus. Tai vietoje to, kad praleistum visą savo gyvenimą gyvendamas atvirai, tu dabar darbe turi slėpti dalį savęs, apsimesti, kad esi kažkas kitas. Aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kaip galima gyventi nuslepiant pusę savo gyvenimo.
 |
| Judy Shepard | JAV ambasados nuotr. |
– Amerikoje jūsų sūnaus istorija paskatino priimti įstatymus, nukreiptus kovai su neapykanta prieš LGBTQ+ asmenis. Prezidentas Barackas Obama pasirašė Matthew Shepardo ir Jameso Byrdo jaunesniojo neapykantos nusikaltimų prevencijos įstatymą išplėsdamas neapykantos nusikaltimų apibrėžimą, įtraukdamas ir nusikaltimus, nukreiptus prieš LGBTQ+ asmenis. Tačiau tuomet į valdžią buvo išrinktas Donaldas Trumpas. Kaip tada keitėsi situacija šalyje?
Judy: Tai pakeitė viską. Mes labai norėjome, kad jis pralaimėtų, nes žinojome, kas atsitiks. Hilary Clinton būtų buvusi žymiai geresnis pasirinkimas, nes ji labiau pasiruošusi, protingesnė, atsidavusi žmogaus teisėms.
Dennis: Ir labiau išsilavinusi pasaulinėje politikos arenoje.
Judy: Verkiau, kai Trumpas atėjo į valdžią. Jis viską sugriovė, pakeitė.
Dennis: Buvo išmėgintos naujos socialinės ribos.
Judy: Teisingumo departamente įvyko tai, kad jiems neberūpėjo neapykantos nusikaltimai, o Valstybės departamentui neberūpėjo ir pati LGBTQ+ bendruomenė.
Anksčiau Obamos administracija buvo susikoncentravusi į LGBTQ+ lygybę, nes sekretorė H. Clinton laikėsi pozicijos, kad gėjų bei moterų teisės yra ir žmogaus teisės. Ji pasirūpino, kad įstatymai tą atspindėtų. Ir tai labai padėjo. Bet viskas pasibaigė, kai Trumpas atėjo į valdžią. Departamentai mus tiesiog paliko. Teisingumo departamentas nebekreipė dėmesio į neapykantos nusikaltimus, taigi, dėl to neapykantos nusikaltimų tyrimai buvo nukišti į šoną. Nevyko ir žmonių švietimas. Liūdna. Labai nervino, kad visas darbas, kurį atliko aktyvistais, siekę socialinio teisingumo, lygybės, staiga liko sugriautas. Ir mes staiga susimąstėme, ar, na, nejaugi taip lengva viską pašalinti… Mums reikia, kad nebūtų galima taip lengvai sugriauti to, ką mes kūrėme.
 |
| Judy Shepard | JAV ambasados nuotr. |
Dennis: Ir privalumas, kokį turite Lietuvoje, yra tai, kad esate dalis Europos Sąjungos. O Europoje galioja įstatymai, nukreipti prieš LGBTQ+ diskriminaciją. Taigi, tai jums suteikia geresnį startą susikaupti ir išties skleisti idėjas apie lygybę visur. O kas yra lygybė? Vien dėl to, kad esi gėjus, negauni specialiųjų teisių, kurių kiti neturi dėl priklausymo heteroseksualių asmenų grupei. Pastarasis mitas skleidžiamas visuomenėje tam, kad ji įsiustų ir taptų nukreipta prieš LGBTQ+ asmenis. O mes bandome paaiškinti, kad ne, siekiama ne specialiųjų teisių, o lygybės, kuri reiškia, kad kiekvienas turi įgyti tokį patį šansą tapti sėkmingu žmogumi.
Judy: Kai tu esi LGBTQ+ bendruomenės narys, tai nereiškia, jog bandai atimti kažką iš kitų, o tai reiškia, kad tu tiesiog esi dalis visuomenės.
Dennis: Taip, nes tu tiesiog trokšti tų dalykų, kuriuos heteroseksuali bendruomenė turi. Tai yra jų teisė. Tu nori tokių pačių teisių sau, kad būtum lygus su jais.
Mane kaip tėvą siutina ir nervina tai, kad turėdamas du sūnus – vieną heteroseksualų, o kitą – homoseksualų – aš matysiu, jog heteroseksualus sūnus turės daugiau teisių nei mūsų homoseksualus sūnus. Juk jie abu gimė Jungtinėse Valstijose. Tai kodėl jie nėra lygūs? To man niekas nepaaiškino.
– Ar dabar, kai JAV prezidentu yra Joe Bidenas, galima lengviau atsikvėpti?
Judy: Tarp Trumpo ir Bideno skirtumas yra kaip tarp dienos ir nakties. Viskas dabar keičiasi į gerą.
Dennis: Trumpą ir jo pasekėjus mums reikia sukišti atgal po tais akmenimis, iš kurių jie išropojo.
Judy: Taip, mes net dabar dar šiek tiek sukrėsti, kodėl jis buvo išrinktas.
– Ko palinkėtumėte kiekvienam LGBTQ+ žmogui ir jų palaikytojams, kai tęsiasi kovos už lygiateisiškumą, kai vis dar nemažai tenka patirti atstūmimo ir baimės?
Judy: Svajoju, kad visi būtų labiau atviresni ir pasisakantys apie savo patirtis. Žmonės mums sako: „Aš nueinu į savo šeimos namus ir jie turi savo heteroseksualių šeimos narių nuotraukų, bet neturi kitų, jiems dar nesinori kalbėti su draugais, šeima, bendradarbiais apie tą savo gyvenimo dalį“. Taigi, kai kurie žmonės galvoja, kad tai privatu, niekas neprivalo žinoti. Bet ne, jie turi žinoti. Žmonės kartais sako: „Aš niekada nepažinojau nė vieno gėjaus“. Žinoma, kad tu pažinojai. Tu tiesiog nežinojai, jog jis gėjus. Nes jis turbūt nebuvo atsiskleidęs. Jis nepasitikėjo tavimi, kad tau tai pasakytų. Buvimas matomu yra tai, kas gali pakeisti tokią situaciją. Dalinkitės savo patirtimi, savo gyvenimu su visais.
Dennis: Svarbu šviesti žmones. Tu daugiau nei vien tavo orientacija. Tu turi ir tautybę, ir darbą, ir odos spalvą. Tu daugiau nei vienas bruožas ir tik visuma tampa tavimi.
Įsivaizduokite žmogų. Šis žmogus atsibunda ryte, pavalgo pusryčius, nusiprausia, eina į darbą, pavalgo pietus, eina atgal dirbti, grįžtant iš darbo apsiperka parduotuvėje ir galiausiai krenta į lovą miegoti. Ar šis žmogus moteris ar vyras? Ar homoseksualus, ar heteroseksualuis? Jis tik nori normalaus gyvenimo. Tai ir yra tas dalykas, ką jis turėtų turėti. Lai kiekvienas turi savo širdyje daugiau pagarbos vienas kitam.
Kalbino Inga Kulikauskė