2023 m. sausio 17 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje Valaitis prieš Lietuvą (peticijos Nr. 39375/19), kuriuo konstatavo, kad Lietuva nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 13 straipsnio (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę), praneša Vyriausybės atstovas EŽTT.
 |
| „Soho club“ nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šioje byloje pareiškėjas Jonas Valaitis, remdamasis Konvencijos 13 straipsniu, skundėsi, kad Lietuvos valstybė nesiėmė priemonių apginti homoseksualios orientacijos asmenis, taip pat ir pareiškėją, nuo neapykantos kalbos.
2018 m. pareiškėjas viename didžiausių internetinių dienraščių lrytas.lt paskelbė straipsnį paminėdamas televizijos dainų konkurso „Lietuvos balsas“ finalininką, prisipažinusį, jog yra homoseksualus. Po publikacija skirtingi asmenys parašė daug komentarų. Dvidešimt vienas komentaras buvo ypač neigiamas homoseksualios orientacijos asmenų atžvilgiu. Keli iš šių komentarų buvo tiesiogiai nukreipti prieš pareiškėją, kaip straipsnio autorių.
 |
| EŽTT pastatas | Nuotraukos šaltinis: lrv-atstovas-eztt.lt/ |
Pareiškėjas prašė valdžios institucijų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos skatinimo ar kurstymo diskriminuoti, kaip apibrėžta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pripažinus, kad komentarus parašiusių asmenų veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų galima pripažinti juos nusikalstama veika. Po 2020 m. sausio 14 d. EŽTT sprendimo panašioje byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 41288/15), kurioje EŽTT pripažino, kad Lietuvos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo pareiškėjai buvo diskriminuojami dėl jų seksualinės orientacijos ir kad Lietuvos institucijos turi pakeisti atsaką į neapykantos nusikaltimus, Valaičio byloje ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas iš esmės dėl to, kad Lietuvos institucijos dėl įvairių nuo jų nepriklausančių priežasčių negalėjo nustatyti arba nuteisti asmenų, padariusių nusikalstamą veiką.
EŽTT pažymėjo, kad po EŽTT sprendimo byloje Beizaras ir Levickas paskelbimo 2020 m. Lietuvos valdžios institucijos peržiūrėjo 261 procesinį sprendimą dėl galimai diskriminacinių nusikalstamų veikų, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad saviraiškos laisvė gali būti ribojama, kai skatinama neapykanta. Atsižvelgdamas į Lietuvos teisėje nustatytą nacionalinių teismų pareigą atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus, EŽTT nusprendė, kad šiuo metu visuose jurisdikcijos lygmenyse egzistuoja veiksminga vidaus teisinės gynybos priemonė nagrinėjant skundus dėl homofobijos. EŽTT atkreipė dėmesį į Lietuvos institucijų taikomas įvairias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią, nustatyti ir nubausti už neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus. Statistika rodo, kad akivaizdžiai išaugo ištirtų nusikaltimų skaičius ir kad netolerancija seksualinėms mažumoms kontroliuojama.
EŽTT pripažino, kad Lietuvos institucijos, atnaujinusios ikiteisminį tyrimą Valaičio byloje, paisydamos sprendimo Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą padarė reikiamas išvadas ir, taikydamos nacionalinę teisę atsižvelgiant į EŽTT suformuluotus principus, išsprendė Konvencijos pažeidimo priežastį. EŽTT nenustatė diskriminacinio Lietuvos valdžios institucijų ar pareigūnų požiūrio atnaujinus ikiteisminį tyrimą. EŽTT pakartojo, kad pareiga atlikti veiksmingą tyrimą pagal Konvenciją yra priemonių, o ne rezultato pareiga. Teismas negalėjo daryti išvados, kad atnaujintas ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas arba sustabdytas dėl Lietuvos valdžios institucijų išankstinio nusistatymo.
EŽTT konstatavo, kad pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę nebuvo pažeista.
Prie sprendimo pridėta EŽTT teisėjo Krenc prieštaraujamoji nuomonė.