Nuo to laiko, kai vieno komercinių banko ekonomistas Gitanas Nausėda 2019 m. liepą tapo Lietuvos prezidentu, politiniame lauke įvyko daug pasikeitimų.
 |
| 2022-05-15 d. akcijos „Visos šeimos – svarbios“ akimirka | lrs.lt nuotr. |
-modified.png)
Evaldas Marcinkus, manoteises.lt
info@manoteises.lt
2020 m. lapkritį darbą pradėjo naujai išrinktas Seimas – su partija, išdrįsusia į savo rinkiminę programą įtraukti Lietuvos visuomenei žmogaus teisių klausimus, valdančiojoje koalicijoje. Tokie patys nepatogūs klausimai dar anksčiau savo nuomonę išreikšti įpareigojo ir tuometinį kandidatą į prezidentus Gitaną Nausėdą. Paskutinių debatų metu Gitanas Nausėda paklaustas, ar per LGBT (aut. lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų) eitynes jis įsisegtų vaivorykštės spalvų ženklelį, jeigu bendruomenė to paprašytų, teigė „Aš ženklelį įsisegčiau, <…> jeigu matysiu bent menkiausias tokio netolerantiškumo apraiškas, aš tikrai į tai reaguosiu ir pareikšiu savo žmogiškąjį solidarumą.“
 |
| Gitanas Nausėda | Wikimedia/Augusto Didžgalvio nuotr. |
Taigi, štai tos bent menkiausios netolerantiškumo apraiškos arba dabar jau Prezidento Gitano Nausėdos praleistos progos parodyti lyderystę – galimai nebūta jokios reakcijos ir galimai buvo tiesiog neišreikštas žmogiškasis solidarumas. Trumpa 2022 m. įvykių apžvalga:
2022 m. kovo 1 d. iškilmingos Kovo 11-osios minėjimo šventės metu buvusi advokatė, signatarų klubo atstovė, „Šeimų maršą“ organizuojančio Lietuvos Šeimų Sąjūdžio renginių dalyvė Zita Šličytė išsakė LGBT+ bendruomenei galimai skirtą menkinti sveikinimo kalbą – savo kalboje ji kritikavo valdžią, piktinosi „Lietuvos homoseksualizacija“, kalbėjo apie „pederastiją“. Tuo metu grupė Seimo narių bei svečių, parodydami savo nepritarimą, paliko Seimo salę.
.jpg) |
| Zita Šličytė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Zitos Šličytės kalba balansavo ties riba tarp nuomonės reiškimo ir neapykantos kurstymo, kuo remdamasi prokuratūra, net ir įpareigota Vilniaus miesto apylinkės teismo, nerado pagrindo baudžiamajai atsakomybei. Viešai nepritarimą Šličytės kalbai išreiškė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, iš signatarų klubo pasitraukė europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
2022 m. birželį homoseksualių jaunuolių pora Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys ėjo namo susikibę už rankų, apie 13 valandą dienos, Naujamiestyje, Vilniuje, ir buvo užpulti prie savo buto laiptinės. Juos užpuolė kaimynas, filmuodamas ir iškeikdamas neapykantos pilnais žodžiais. Toks elgesys abiem nukentėjusiems vaikinams sukėlė psichologinės sveikatos sutrikdymą, padidėjusį nerimą, galiausiai abiems vaikinams buvo diagnozuotas postrauminio streso sindromas. Buvo kreiptasi į policiją, tačiau pasiekus apygardos teismą, priimtas sprendimas, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
.jpg) |
| 2022-05-15 d. akcijos „Visos šeimos – svarbios“ akimirka | Eglės Norvilytės nuotr. |
2022 m. birželį Seimo narys Petras Gražulis Seime užsipuolė jaunuolius , atėjusius taikiai palaikyti bei stebėti Civilinės Sąjungos įstatymo pateikimo balsavimo. Po balsavimo Seimo narys netvėrė savo kailyje ir,su jaunuoliais atsidūręs akistatoje iškoneveikė juos menkindamas, niekindamas, bei skleisdamas tikrovės neatitinkančius faktus: „Piderastai atsiradot, išsigimimas. Jūs esat išsigimę, <…> jūsų suvokimas yra iškrypęs. <…> Piderastija yra blogis, homoseksualizmas yra blogis. Jūs platinat įvairiausias venerines ligas, paskaitykit mokslinius duomenis. <…> Aš pasiūlęs esu jums gydymą, gydykitės, jei nesveiki.“
2022 m. spalio mėn. LRT laidoje „Lietuva kalba“ laidos vedėja Rasa Tapinienė kalbino svečius, kviesdama įvertinti, kada į kalbą reaguojame per jautriai ir kada tai seksizmo išraiška. Tarp svečių studijoje buvo ir verslininkas Benas Gudelis, kuris puikiai sugebėjo iliustruoti, kas yra seksizmas, ir laidos temą nukreipė arti neapykantos LGBT+ bendruomenei, prisidengdamas asmeninės nuomonės reiškimu: „Seksistinę pasakysiu tau tokią frazę – aš ne už paradus. <…> Nesame gėjų tauta. <…> Kas čia bendro su gėjais? Ar mes gėjų tauta čia esame?“. B. Gudelis taip pat laidė replikas ir apie vaivorykštės spalvų vėliavą fone užsidėjusią laidoje nuotoliu dalyvaujančia merginą.
Prisimenant 2021 metus, įvykių, nukreiptų menkinti LGBT+ žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos, taip pat netrūko.
%20lrs.lt%20nuotr..jpg) |
| 2022-05-15 d. akcijos „Visos šeimos – svarbios“ akimirka | lrs.lt nuotr. |
2021 m. kovo mėn. menotyrininkė Karolina Rimkutė ir grafikos dizaineris Linas Salačka, nusprendę LGBT+ bendruomenę palaikyti meno kūriniu, nudažė Vilniuje T. Narbuto gatvės požeminę perėją vaivorykštės spalvomis. Kūrinys ramybėje išliko bent savaitę ir netrukus su „Šeimų maršu“ siejamų veikėjų buvo uždažytas Lietuvos vėliavos spalvomis. Vėliau vykstant konfrontacijoms meninė instaliacija vėl buvo atkurta, tačiau netrukus ir vėl uždažyta Lietuvos vėliavos spalvomis.
2021 m. balandį „Kangoo Club“ sporto klubas išplatino vaizdo klipą, kuriame šokinėjo kartu su Seimo nariu Petru Gražuliu pagal vulgarią dainą, joje skambant žodžiams „Kas nešokinės, tas pydaras“, tokiu keistu būdu darydamiesi reklamą savo klubui. Neilgai trukus pasipylė įpykusių žmonių komentarai, į kilusį skandalą sureagavo ir pagrindinis „Kangoo Jumps“ biuras Londone, atsiųsdamas atsiprašymą bei atimdamas trenerio licenciją iš „Kangoo Club“ sporto klubo trenerių bei uždraudęs naudoti „Kangoo Jump“ batus verslui vykdyti.
2021 m. gegužės mėn., atnaujinus vaivorykštės perėją ties sostinės Pylimo g., ji neilgai trukus grupelės entuziastų, kuriuos buvo galima pastebėti „Šeimų maršo“ renginiuose, buvo uždažyta juodai, taip parodant tiesioginę neapykantą LGBT+ bendruomenei. Perėja buvo neseniai atnaujinta, nors vaivorykštės spalvomis ji buvo nudažyta jau 2018 m. tarptautinės dienos prieš homofobiją ir transfobiją minėjimo metu. Uždažymai juodai kartojosi kelis kartus, paskutinįkart išpilant ant perėjos skystį, panašų į juodą dervą.
2021 m. rugsėjo mėnesį Kaune įvyko „Kaunas Pride“ eitynės, kurioms kelias vis dėlto buvo duobėtas. Pradžioje Kauno miesto savivaldybė nesuteikė leidimo žygiuoti apskritai, kol buvo pasirinktas kitas maršrutas – žygiuoti suremontuota Laisvės alėjos dalimi. Tačiau net ir tam, kad būtų gautas leidimas, reikėjo eiti teisminiu keliu, nes tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek Kauno miesto meras Visvaldas Matjošaitis dėjo visas pastangas eitynes uždrausti net apskųsdami apygardos teismo sprendimą. Eitynės įvyko, tačiau eitynėse netrūko priešiškai nusiteikusių stebėtojų. Kauno policijos iš viso buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl įvykių, susijusių su „Kaunas Pride“ eitynėmis. Vienas tyrimas – dėl neapykantos kurstymo, keturi – dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Į policijos įstaigas iš viso buvo pristatyti 22 asmenys.
.jpg) |
| 2021-09-04 d. „Kauno Pride“ eitynės | Arūno Griciaus nuotr. |
Galiausiai tai tik tie įvykiai, kurie susilaukė žiniasklaidos dėmesio ir buvo plačiau nušviesti Lietuvos visuomenei. Didelė dalis neapykantos kurstymo atvejų Lietuvoje prieš LGBT+ žmonių grupę nepasiekia teisėsaugos dėl nepakankamo dėmesio skyrimo ir netikėjimo teisėsaugos institucijomis, kad bus suteikta reikalinga pagalba. Štai ir apžvalga metų pabaigai arba Prezidento Gitano Nausėdos praleistos progos parodyti solidarumą su LGBT+ žmonių grupe, tarp kurių yra teisininkai, gydytojai, IT profesionalai, mokytojai, profesoriai, operos teatro solistai, TV ir laidų vedėjai, šou prodiuseriai, sportininkai, muzikos atlikėjai, aktoriai, architektai, politikai, verslininkai, užsienio lietuvių bendruomenės nariai, net kunigai! Ir visi kartu tai galiausiai yra tie patys Seimo narių ir Prezidento rinkėjai.
Žvilgsnį galime nukreipti į Vakarus – iš JAV mus pasiekia kur kas žiauresni neapykantos nusikaltimai su tragiškomis atomazgomis. Neseniai, 2022 metų lapkritį, naktį iš 19 d. į 20 d., įvyko masinės žudynės gėjų klube „Club Q“, Kolorado Springs mieste, Kolorado valstijoje. Jų metu buvo nužudyti 5 ir sužeisti 25 asmenys. 22 metų užpuolikas netrukus buvo suimtas. Išreikšdami solidarumą ir smerkdami neapykantą prieš LGBT+ bendruomenę pasisakė Kolorado valstijos vietos politikai. JAV Prezidentas Džo Baidenas išreiškė užuojautą ir palaikymą: „<…> žinome, kad LGBTQI+ bendruomenė pastaraisiais metais patyrė siaubingą neapykantos smurtą. Vietos, kuriose turėtų būti saugu švęsti palaikymą, ir erdvės, reiškiančios palankumą, niekada neturėtų būti paverstos teroro ir smurto vietomis. Negalime ir neturime toleruoti neapykantos.“
Tad į ką gi mes lygiuojamės – Vakarus ar vis dėlto Rytus? Kas mūsų akyse lyderiai su vakarietiškomis vertybėmis? Prancūzija 2022 m. rugsėjį įsteigė ambasadoriaus postą ginti LGBT+ teisėms visame pasaulyje, o JAV neseniai buvo priimtas ir Prezidento Džo Baideno pasirašytas įstatymas, visose valstijose užtikrinantis tos pačios lyties ir tarprasinių santuokų lygybę, dar vadinamas „smūgiu prieš neapykantą“, draudžiančiu valstijų ir federalinei valdžiai neigti tokių sąjungų galiojimą. JAV viceprezidentė Kamala Harris lapkričio 29-tąją tuo didžiuodamasi savo kalboje sakė: „Mūsų administracija pasisako už pagrindinę teisę tuoktis su mylimu žmogumi ir gyventi be diskriminacijos. Pagarbos santuokai įstatymas galiausiai reiškia paprastą principą: visi amerikiečiai yra lygūs ir jų vyriausybė privalo taip ir elgtis su jais. Šiandien besididžiuodami mes esame vienu žingsniu arčiau šio idealo.“
 |
| Gitanas Nausėda | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Tuo tarpu Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda iki šiol sugebėjo išreikšti tik nepasitenkinimą socialiniuose tinkluose ir 2021 m. kovą užstoti galimai kurstantį neapykantą kunigą Algirdą Toliatą, raginusį neratifikuoti Stambulo konvencijos ir nepalaikyti Partnerystės įstatymo. Be to, 2021 m. liepą Gitanas Nausėda pasisakė, kad būtų vetavęs tuo metu teiktą Seimui Partnerystės įstatymą ir galiausiai savo kadencijos pradžioje akivaizdžiai atstovaudamas ne LR Prezidento instituciją tuose pačiuose socialiniuose tinkluose su užsidegimu stojo ginti savo žmonos Dianos Nausėdienės, iškoneveikdamas visus, kad „dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai“, kuri visgi neatstovauja jokios valstybinės institucijos ir neužima jokio politinio posto.
Taip ir sunku vis dėlto suprasti, kur Gitanas Nausėda yra bukinistas ir ekonomistas, o kur Lietuvos Respublikos Prezidentas ir kokios jo vertybės. Nenuostabu, kad 2021 m. rugsėjį lankydamasis Čikagoje susilaukė antausio iš Čikagos lietuvių bendruomenės – jo kalbos metu iškelto plakato „Nausėda yra homofobas“.
Tad kas dar turėtų nutikti Lietuvos LGBT+ žmonėms, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išreikštų palaikymą ir parodytų pripažinimą, kaip žmogus ar bent jau kaip Prezidento institucija? Gal LR Prezidentui NATO viršūnių susitikime būtų verta paprašyti koučingo sesijos iš kolegos JAV prezidento Džo Baideno apie žmogiškąsias vertybes? Nejaugi laukiame neapykantos proveržių ir tokių įvykių kaip žudynės „Club Q“ klube, Kolorado valstijoje?
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net