Europos žmogaus teisių teismas įpareigojo Rusiją pripažinti tos pačios lyties asmenų sąjungas

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) antradienį paskelbė sprendimą, kad Maskva privalo teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas. Tiesa, teisėjų verdiktas greičiausiai jokios įtakos pačioje Rusijoje neturės.

„Pacific Press“ nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Į EŽTT kreipėsi trys homoseksualios poros, kurios prašė oficialiai pripažinti jų santykius, tačiau Rusijos valdžios institucijos tokius prašymus atmetė.

Skelbiama, kad dvi lesbiečių poros ir viena gėjų pora 2009–2013 m. kreipėsi dėl santuokos registracijos Rusijoje, kurios teismai rėmėsi šalies konstitucija ir įvairiais šeimos teisės pagrindus numatančiais įstatymais, draudžiančiais bet kokias tos pačios lyties asmenų sąjungas.

EŽTT nusprendė, kad šalys privalo užtikrinti, jog tos pačios lyties poroms būtų užtikrinta teisinė apsauga.

„Teismas mano, kad buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis“, – kaitydama nutartį, sakė teismo pirmininkė, teisėja Siofra O’Leary s.

Teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą numato Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 8 straipnis nurodo, jog „kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas“.

Asociatyvi „Soho club“ nuotr.

Mažai tikėtina, kad Rusijos Federacija įvykdys EŽTT sprendimą, kadangi po invazijos į Ukrainą ji nebėra Europos žmogaus teisių teismo narė. Europos Taryba pernai balandį nubalsavo už Rusijos pašalinimą, nuo rugsėjo mėnesio ji nustojo būti teismo nare, tačiau teisiškai Maskva vis dar yra įpareigota laikytis teismo sprendimų bylose, kurios buvo pradėtos narystei nepasibaigus. Vis tik ekspertai teigia, kad mažai tikėtina, jog Rusija laikysis sprendimo ir pripažins tos pačios lyties porų santykius. Maskva jau keletą kartų ignoravo kitus prieš ją priimtus sprendimus.

Maskva tvirtino, kad teismas viršytų savo įgaliojimus, jei įpareigotų pripažinti tos pačios lyties porų santykius, be to, buvo remtasi statistika, rodančia, kad 69 proc. šalies piliečių nepritaria bet kokiam homoseksualių santykių pripažinimui.

Maskva taip pat tvirtino, kad tos pačios lyties asmenų sąjungų pripažinimas gali neigiamai paveikti visuomenę ir pakenkti nepilnamečių sveikatai bei moralei. EŽTT nurodė, kad Rusijos įstatymai, užkertantys kelią diskusijoms apie homoseksualumą, yra diskriminaciniai, nes šalyje negalioja panašūs įstatymai, kurie trukdytų diskusijoms apie heteroseksualumą.

„Tai didžiulė pergalė tos pačios lyties poroms Europoje“, – sakoma Londono King's College profesoriaus Roberto Wintemute'o pranešime.

Sprendimą sveikino ir Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas. Anot jo, „rusų pasaulis” Lietuvoje, „laisvos visuomenės” ir „konstitucinių teisių” institutai, taip pat „prezidentinio, klerikalinio, maršistinio, vėgėlinio ir širinskinio tipo „konstitucijos žinovai” šiandien gavo jei dar ne nokautą, tai į gilų nokdauną siunčiantį smūgį“. Taip antradienį feisbuke rašė D. Žalimas. 

Dainius Žalimas | lrs.lt nuotr.

Jis akcentavo, kad EŽTT atmetė visus Rusijos argumentus, jog nepripažįstant vienalyčių porų santykių yra vadovaujamasi viešuoju interesu. „Konkrečiau, kaip pagrindas pateisinti tos pačios lyties porų diskriminavimą nepripažintas nei siekis ginti tradicinę šeimą, nei daugumos gyventojų nepritarimas, nei noras saugoti nepilnamečius nuo vadinamosios homoseksualumo propagandos. Tokie „pagrindai” nesuderinami su demokratijos samprata, suponuojančia pliuralizmą, lygiateisiškumą ir toleranciją, nes kaip tik stiprina homofobiją ir prietarus, stigmatizuoja homoseksualius asmenis“, – pažymėjo D. Žalimas.

VU Teisės fakulteto dekanas taip pat pastebėjo, jog EŽTT nematė jokio pagrindo manyti, jog tos pačios lyties porų santykių teisinis pripažinimas ir apsauga gali pakenkti tradicinio modelio šeimoms ir jų ateičiai. „Iš tikrųjų tos pačios lyties porų pripažinimas niekaip neužkerta kelio skirtingų lyčių poroms tuoktis ar kurti šeimą kita jų pageidaujama forma; tos pačios lyties porų teisių apsauga savaime nesilpnina kitų žmonių ir kitokių porų teisių apsaugos. EŽTT taip pat pabrėžė, kad su EŽTK esminėmis vertybėmis būtų nesuderinama tai, kad mažumos naudojimasis Konvencijoje įtvirtintomis žmogaus teisėmis priklausytų nuo daugumos pritarimo; jei taip būtų, mažumų teisės taptų tik teorinės, o ne praktinės ir veiksmingos“, – tikino jis.

Iš 46 Europos Tarybos valstybių narių 30 šalių yra užtikrinta galimybė tos pačios lyties poroms sudaryti santuoką arba lygiavertę teisinę partnerystę. Likusios 16 šalių – Albanija, Armėnija, Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Gruzija, Latvija, Lietuva, Moldovos Respublika, Šiaurės Makedonija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Turkija ir Ukraina – vienalytėms poroms teisinio statuso iki šiol nesuteikia.

„Lietuvos Konstitucinis teismas dar 2019 m. sausio 11 d. nutarime pasakė iš esmės tą patį, kas dabar EŽTT sprendime: kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, kad tos pačios lyties asmenų sukurtos šeimos vienodai saugotinos pagal Konstituciją kaip ir santuokos pagrindu sudarytos šeimos, kad daugumos stereotipai negali pateisinti tos pačios lyties asmenų šeimų nepripažinimo ir apsaugos joms nesuteikimo.

Ar lauksime spyrio iš Strasbūro, klauskite politikų. Manau, kad tikrai atsiras Lietuvos piliečių, kurie taip pat kaip pareiškėjai šios dienos byloje kreipsis į EŽTT. Ir rezultatas jau dabar aiškus“, – tikino D. Žalimas.