Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2023 m. sausio 23 d., 14 val. (Strasbūro laiku), viešame posėdyje spręs bylą Macatė prieš Lietuvą (Nr. 61435/19).
Neringa Dangvydė Macatė | Augusto Didžgalvio nuotrauka. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pareiškėja Neringa Dangvydė Macatė buvo pasakų rinkinio „Gintarinė širdis“ autorė, kuri savo 2013 m. kūrinyje vaizduoja veikėjus iš įvairių socialinių grupių, pavyzdžiui, romus, asmenis su negalia, taip pat kalba apie tokias socialines temas kaip emigracija ir patyčios. Dvi iš šešių pasakų taip pat įtraukia LGBTI veikėjus ir pasakoja apie jų meilę ir santuoką, rašoma LGL pranešime spaudai.
Tuometiniu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu, paremtu LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 str. 16 d. 2 p., „Gintarinė širdis“ pripažinta daranti žalą vaikams iki 14 metų. Juo remiantis, knygą išleidęs Lietuvos edukologijos universitetas sustabdė knygos „Gintarinė širdis“ platinimą, viešai pasakų rinkinį pavadinęs „angažuota homoseksualizmo propaganda“.
Autorė pateikė peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui, tačiau nesulaukusi proceso baigties mirė 2020 m. Pareiškėjos teigimu, Įstatymo nuostata buvo siekiama apriboti bet kokios teigiamos informacijos apie LGBTI asmenis skleidimą, o jos knygai taikomų apribojimų priežastis buvo institucijų išankstinis nusistatymas seksualinių mažumų atžvilgiu.
„Tam tikri politikai teigiantys, kad šis įstatymas nebėra taikomas diskriminaciniu būdu, taip pat sako, jog jų sprendimams turės įtakos šios bylos baigtis. Todėl tai gera proga įsitikinti, ar LGBTI bendruomenės teisėtas lūkestis jaustis oriai Lietuvoje bus įgyvendintas. Su nekantrumu laukiame sprendimo šioje byloje, tačiau stebina tai, kad atsakingos institucijos iki šiol nerado politinės valios panaikinti diskriminacinio pobūdžio LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos“, – sako Nacionalinės LGBTI teisių organizacijos vadovas Vladimiras Simonko
„Jungtinių Tautų Visuotinės periodinės peržiūros proceso metu Lietuvos Vyriausybė pritarė rekomendacijai peržiūrėti šį įstatymą, kad jis nebūtų taikomas su LGBTI susijusiai viešajai informacijai cenzūruoti. Tikiuosi, kad šis procesas taps paskata atsisakyti nuostatos, kuri iš esmės savo turiniu prilygsta antidemokratiniams Vengrijos ir Rusijos tariamą „gėjų propagandą“ draudžiantiems įstatymams“, – teigia LGL vadovas.
Sprendimas turėtų būti pasiekiamas adresu štai čia tarp 14.15 - 14.30 val. Strasbūro laiku.