Besibaigiant metams, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė išskyrė šešias ryškiausias žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimo temas, kurios Lietuvos žmogaus teisių organizacijose ir visuomenėje šiemet skambėjo plačiausiai.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | O.Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
-modified.png)
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, lygybe.lt
lygybe@lygybe.lt
Nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių teisės
Vasarį prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą atnešė ir labai daug iššūkių žmogaus teisių užtikrinimui. Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje buvo aktyvuota Laikinosios apsaugos direktyva, kuri karo pabėgėliams iš Ukrainos Europos sąjungos šalyse suteikė pagalbą ir leidimus gyventi nevertinant konkrečių kiekvieno asmens aplinkybių.
Žmones iš Ukrainos į savo namus priėmė ir Lietuvos gyventojai, tačiau tai atvėrė ir nemažai klausimų dėl lygių galimybių užtikrinimo. „Tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, tiek žiniasklaidoje buvo daug kalbama ir konsultuojamasi apie įvairias lengvatas, suteikiamas nuo karo bėgantiems asmenims – nemokamas keliones viešuoju transportu, kvietimus į muziejus ir kultūros renginius, vietas ikimokyklinio ugdymo bei aukštojo mokslo įstaigose, galimybes įsidarbinti. Nepaisant to, taip pat aktyviai akcentuotas poreikis užtikrinti lygias galimybes ir saugumą pažeidžiamos nuo karo bėgančių žmonių grupėms – žmonėms su negalia, vienišoms mamoms su vaikais, senjorams, nuo seksualinės prievartos nukentėjusiems žmonėms“, – teigia Birutė Sabatauskaitė.
Per Baltarusijos sieną atvykusių prieglobsčio prašytojų realybė
Anot B. Sabatauskaitės, kalbant apie vieningą Lietuvos nusiteikimą padėti pabėgėliams iš Ukrainos, iškart norisi priminti visiškai kitokią realybę tų, kurie į Lietuvą atvyko per Baltarusijos sieną. Registracijos ir pabėgėlių priėmimo centruose gyvenusių žmonių kasdienybė sulaukė ir tarptautinės žmogaus teisių situaciją stebinčios organizacijos „Amnesty International“ dėmesio – po vizitų Lietuvoje ir pokalbių su čia sulaikytais asmenimis parengtoje ataskaitoje buvo teigiama, kad šalies institucijos „savavališkai sulaikė tūkstančius žmonių militarizuotuose centruose, kur jie buvo laikomi nežmoniškomis sąlygomis, kankinami ir kitaip netinkamai su jais elgiamasi“.
„Sunku į šią situaciją žvelgti iš teigiamos pusės, bet visgi norisi išskirti nevyriausybinių organizacijų dialogą ir atskirų darbuotojų veiksmus pačiuose centruose, kaip atsvarą nužmoginančiai retorikai, prilyginančiai žmones hibridinio karo ginklui. Būtent jų pastangų dėka, labai tamsioje situacijoje buvo galima pamatyti šiek tiek žmogiškumo – nuo būtiniausios pagalbos suteikimo miškuose prie sienos, iki atvykusių žmonių palaikymo registracijos centruose ar bandant integruotis Lietuvoje“, – sako lygių galimybių kontrolierė.
Stiprus balsas už partnerystę
Šie metai galėjo būti ypatingi LGBTI+ bendruomenei – pavasarį Civilinės sąjungos įstatymo projektas sugrįžo į Seimą. Nors lygių galimybių kontrolierė teikiamą įstatymo projektą vadino kompromisiniu, jo svarstymas buvo itin svarbus, nes suteikė mažo pirmo žingsnio link tos pačios lyties porų santykių įteisinimo viltį.
 |
| Asociatyvi „Soho Club“ nuotr. |
Įstatymo projektas nebuvo priimtas, tačiau jo svarbą ryškiai nušvietė žmogaus teises ginančios organizacijos ir žiniasklaida, o kiek vėliau atlikta apklausa parodė, kad tos pačios lyties porų galimybę įteisinti santykius palaiko pusė Lietuvos gyventojų. LGBTI+ žmonių balsai skambėjo ir penktą kartą Vilniuje vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse „Už lygybę ir taiką!“, kurios pritraukė tūkstančius dalyvių.
„Šie metai tik dar kartą patvirtino, kad įstatymų leidėjai nebegali dangstytis tariamu visuomenės nepasiruošimu civilinei sąjungai ar kitokiai tos pačios lyties porų santykių įteisinimo formai“, – tvirtina B. Sabatauskaitė.
Proveržis žmonių su negalia teisių užtikrinime
Besibaigiant metams žengtas milžiniškos svarbos žingsnis žmonių su negalia teisių užtikrinimo kelyje – Seimas pritarė vadinamajai „negalios reformai“. Ja siūlomas naujas negalios vertinimo ir savarankišką gyvenimą užtikrinančių paslaugų modelis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reforma siekiama užtikrinti taiklesnę paramą žmonėms su negalia, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą, operatyviau teikti individualizuotas paslaugas ir pagalbą, o viešąją informaciją padaryti labiau prieinama visiems.
Birutė Sabatauskaitė teigia vienu iš svarbiausių pokyčių laikanti negalios nustatymą: „Tam mažiau įtakos turės medicininiai kriterijai, daugiau – konkretaus žmogaus poreikiai, aplinkos sudaromos kliūtys, žmogaus kasdienė veikla. Tai reiškia, kad atsakomybė už asmens su negalia galimybes nekris vien ant jo ar jos pečių – nustatant, ką gali ir sugeba žmogus, bus atsižvelgiama ir kaip valstybė padeda tuos gebėjimus realizuoti“.
Žingsnis link sutikimo kultūros
Šiais metais per Lietuvą nuvilnijo seksistiniai politikų pasisakymai, paviešintos kelios galimo seksualinio priekabiavimo istorijos darbo vietose, švietimo įstaigose bei jaunimo organizacijoje. Tačiau dar garsiau už tai nuskambėjo noras kažką keisti ir žinia apie Baudžiamojo kodekso pataisų projektą, išryškinantį laisva valia išreikšto sutikimo lytiniams santykiams svarbą. „Nors plito juokeliai apie tariamą poreikį notarui tvirtinti sutartis dėl lytinių santykių su sutuoktiniu, norisi tikėti, kad pati vieša diskusija dar kartą nusiuntė žinutę, kad lytiniai santykiai be sutikimo yra prievarta. Beveik 100 žmogaus teisių organizacijų patvirtino matančios didesnės apsaugos nuo seksualinio smurto reformos poreikį. Viliuosi, kad ilgainiui diskusijos virs reikalingais pokyčiais ir garantuos pakankamą pagalbą nukentėjusioms (-iems) nuo seksualinio smurto“, – sako Birutė Sabatauskaitė.
Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje
Metų pradžioje priimta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija. Jai įsigaliojus, pradės veikti apsaugos nuo smurto orderis. Tai reiškia, kad policijos pareigūno sprendimu, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gali būti laikinai iškeldinamas iš gyvenamosios vietos, kurioje gyvena nuo smurto nukentėjęs žmogus, smurtautojas gali būti įpareigojamas ten nesilankyti, nesiartinti prie aukos, su ja nebendrauti. „Gaila, kad priimant naują įstatymo redakciją, neįtraukta smurto dėl lyties sąvoka, nepaisant to, kad net 80 procentų smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys. Visgi šio įstatymo pakeitimai yra svarbūs – jiems įsigaliojus 2023-ųjų liepos mėnesį, smurtą artimoje aplinkoje patyrę žmonės galės jaustis saugiau“, – sako B. Sabatauskaitė.