Tos pačios lyties poroms susiduriant su diskriminacija, Laisvės partija pradėti įgyvendinti pokyčius žadėjo per 100 dienų nuo Seimo kadencijos pradžios. Praėjo daugiau nei 2 metai: Partnerystės įstatymas neįveikė net pateikimo stadijos, o Civilinės sąjungos įstatymas, nors ir sėkmingai pateiktas, bet vis dar nesvarstomas. Politologė Rima Urbonaitė sako, kad yra galimybė, jog dalies užsibrėžtų tikslų žmogaus teisių srityje valdantiesiems įgyvendinti nepavyks. Tuo metu ir toliau kalbama, kokius dvigubus standartus tenka patirti vienalytėms poroms: politikams niekaip nesusitariant, LGBTQ+ asmenys negali jaustis oriai net darbovietėje.
 |
| Politologė Rima Urbonaitė | Jarmo.net nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Nors Laisvės frakcija Seime vieningai balsavo tiek partnerystės, tiek civilinės sąjungos klausimais, tačiau koalicijos partnerių palaikymo sulaukė toli gražu ne visada. 11 narių Seime teturintiems „laisviečiams“ sunku išjudinti LGBTQ+ lygybės klausimus, ypač tuomet, kai už tos pačios lyties porų pripažinimą nebalsuoja net ir tos partijos, kurių programose šiuo klausimu žadėtas palaikymas.
Konservatorių nuomonė LGBTQ+ tema išsiskiria. Vis tik buvo tikėtasi, kad bent Liberalų sąjūdžio nariai turės vieningą požiūrį, mat ir šios partijos programoje numatyta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Tačiau rinkėjų lūkesčiai realybės neatitiko: 2021 metais teikiant Partnerystės įstatymą liberalai Jonas Varkalys ir Juozas Baublys balsavo prieš, Viktoras Pranckietis susilaikė. Nuvylė ir „socdemai“: tąkart net 5 iš 13 frakcijos narių pasisakė prieš.
Šių metų pavasarį teikiant, kaip politikai įvardija, konservatyviai kompromisinį Civilinės sąjungos įstatymą, šis palaikymo jau susilaukė daugiau. Tačiau prieš savivaldos rinkimus ir vėl susvyravo dalies politikų pozicija. Seimo užkulisiuose kalbama, kad šįkart nedrąsiai šiuo klausimu pasijautė dalis anksčiau už balsavusių konservatorių.
Taikomi dvigubi standartai
Kol politikams artėjantys savivaldos rinkimai svarbesni už žmonių orumą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kalba apie toliau taikomus dvigubus standartus žmogaus teisių srityje.
 |
| Inga Ruginienė | ŽTOK/Jono Petronio nuotr. |
Štai jeigu esi heteroseksualus susituokęs tėvas ar mama, gali drąsiai iš darbdavio reikalauti vadinamųjų „tėvadienių“. Tačiau būdamas LGBTQ+ bendruomenės narys, su tos pačios lyties partneriu auginantis vaiką, tokios socialinės garantijos nebeturi. Tai – viena iš I. Ruginienės įvardytų diskriminacijos apraiškų.
„Jeigu Europos teisės sistemoje mes kalbame apie šeimos ir darbo santykių derinimą, apie darbdavio pareigą užtikrinti, kad šie santykiai būtų suderinti, tai [Lietuvos] Darbo kodeksas, kalbėdamas apie šeiminius santykius, turi omenyje, kad teisine prasme tai yra santuoka“, – Tolerantiško jaunimo asociacijos organizuotoje diskusijoje „Dvigubi standartai žmogaus teisių srityje“ kalbėjo ji.
Pagal šalies Konstituciją, santuoka galima tik tarp vyro ir moters, o ne tarp tos pačios lyties asmenų. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad šeimos gali būti sudaromos nebūtinai santuokos pagrindu, o tos pačios lyties poros irgi pripažintinos šeimomis. Tačiau Lietuvos įstatymų leidėjai iki šiol nepriima įstatymų, oficialiai pripažįstančių vienalyčių porų santykių.
„Visos teisinės garantijos, surašytos Darbo kodekse, pavyzdžiui, „tėvadienių“ pasiėmimas, <...> savo šeimos nario slaugymas ir visi kiti dalykai suteikiami tik žmogui, kuris yra santuokoje. O štai Europa kalba ne apie santuoką, o apie šeimą. Ir štai čia susiduriame su dilema – o kas gi ta šeima yra. <...> Mano požiūriu, šeima yra <...> žmonės, kurie rūpinasi vienas kitu, veda ūkį, kurie jaučiasi šeima. Kodėl tuomet mes savo teisinėje sistemoje taikome dvigubus standartus ir jau per tai išskirstome žmones į tam tikrus lygius. Santuoka? Prašau, tau visos socialinės garantijos darbo vietoje. Jeigu tu gyveni nesusituokęs arba esi LGBTQ+ bendruomenės narys, tau tos socialinės garantijos nebegalioja, negali derinti šeimos ir darbo santykių“, – apgailestavo I. Ruginienė.
Pasak jos, šios kadencijos Seimas žūtbūt turi siekti, kad tokios problemos būtų išspręstos, be to, prioritetas turi būti teikiamas ir įgyvendinant jau priimtus teisės aktus, kuriais naikinama šeimų diskriminacija.
Tačiau žadėta diena, kai Lietuvoje tos pačios lyties poros sulauks lygybės, iki šiai Seimo kadencijai baigiant darbą gali taip ir neišaušti.
Kalbų daug, realių darbų – mažiau
Politikai nevengė žmogaus teisių temų, nepatogių jų kolegoms Seime, praėjusią savaitę vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume sakė politologė R. Urbonaitė.
„Labai daug buvo [kalbama] ir apie tokias teises, apie kurias kiti politikai nenorėjo kalbėti, apie ką labai drąsiai kalbėjo Laisvės partija. Tai čia mes turime tam tikrą, pavadinkime, strigimą“, – tikino R. Urbonaitė
Pasak jos, diskusijų yra kur kas daugiau nei realiai priimamų sprendimų. „Diskusijose Seime tas proveržis tikrai yra. KTU mokslininkai darė tą stenogramų analizę ir, beje, irgi pastebėjo, kad žmogaus teisių klausimai diskusijose Seime keliami yra tikrai dažniau. Kitas klausimas – kaip tai virsta tam tikrais sprendimais ir rezultatais. Čia yra sunkiau“, – teigė R. Urbonaitė.
Ji pateikė pavyzdį – pastaruosius porą metų vis kalbama apie Stambulo konvenciją, tačiau ji iki šiol neratifikuojama, nors Jungtinės Tautos ne kartą Lietuvą skatino tai padaryti.
Pasak jos, Lietuvai lyčių lygybės indekse pakilus į 20-ąją vietą negalima teigti, kad „viskas yra blogai“, kadangi „kai kuriais aspektais šiek tiek judame“ į priekį.
„Tikrai judėjimas yra. Bet tai nereiškia, kad nėra dar kur ūgtelti, nes pagrindiniai žadėti dalykai, susiję su kai kuriomis žmogaus teisių temomis, nors ir išjudinti, bet nepajudėję rimčiau. Aš net negaliu prognozuoti, ar kai kurioms partijoms pavyks tai įgyvendinti. Net įtariu, kad gali ir nepavykti“, – dėstė R. Urbonaitė.