Klausimų apie LGBTQ+ bendruomenei svarbius įstatymus politikai šiais metais vengė, trečiadienio vakarą LRT laidoje „Lietuva kalba“ sakė politologė Dovilė Jakniūnaitė.
 |
| Dovilė Jakniūnaitė | Vytauto Nevieros/VU TSPMI nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Rudens sesiją buvo prognozuota, kad Civilinės sąjungos įstatymas netrukus grįš į plenarinių posėdžių salę, tačiau taip neįvyko. Įstatymo viena rengėjų Jurgita Sejonienė teigė, kad koją pakišo susvyravusi dalies jos kolegų nuomonė prieš savivaldos rinkimus. Be to, opozicijos viena atstovių Agnė Širinskienė kreipėsi į etikos sargus, kurie konstatavo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, neinicijuodamas šio įstatymo ekspertinio vertinimo, pažeidė parlamento Statutą. Tai reiškia, kad įstatymą papildomai turės vertinti teisės ekspertai. Šis žingsnis vėl pareikalaus laiko. Valdantieji prieš kurį laiką apkaltino opoziciją mėginant vilkinti įstatymo svarstymą.
Anot D. Jakniūnaitės, Lietuva žmogaus teisių srityje parodė silpnumą. „Ir galiu pasakyti, kad akivaizdžiai buvo vengiama: kiekvieną mėnesį, galima sakyti, kai tik buvo svarstomi klausimai apie Seimo dienotvarkę, visą laiką buvo „vis dar ne laikas“, atidedama, lyg ir žadama kažkas tiek partnerystės klausimu, tiek smurto prieš moteris ir artimoje aplinkoje klausimu. Panašių temų tikrai buvo išvengta“, – konstatavo politologė.
Apie tai, kad „dar ne laikas“, nuolat kalbėjo Lietuvos regionų frakcijos narė A. Širinskienė, kuri mėgino išnaudoti tiek karo Ukrainoje temą, tiek vėliau itin aktualią energetiko kainų krizę. Tiesa, pavasarį Seime įstatymas buvo pateiktas.
Pasak D. Jankiūnaitės, įtempta geopolitinė situacija tapo „svariu pasiteisinimu, bet kartu daug aiškiau, akivaizdžiau, kad labai vengiama konflikto“. Politologė įsitikinusi, kad koalicija žmogaus teisių srityje pasižymėjo trapumu.
„Vertybiniai žmogaus teisių klausimai akivaizdžiai kelia įtampas ir, norint spręsti kitus klausimus, jie yra apeinami“, – akcentavo D. Jakniūnaitė.
„Aš nesu optimistiška ir 2023 metų kontekste“, – pridūrė ji.
Koalicijoje „sutarta nesutarti“ dėl partnerystės ar civilinės sąjungos, teigia valdantieji. Tačiau palaikymo LGBTQ+ bendruomenei svarbiam įstatymui pritrūksta net ir tose partijose, kurios rinkiminėje programoje žadėjo lyčiai neutralią partnerystę. Pavyzdžiui, liberalų gretose iki šiol yra įstatymo kritikų.
Filosofas Paulius Gritėnas laidoje „Lietuva kalba“ teigė, kad šis klausimas valdžioje atskleidžia neigiamas tendencijas veikiant kriziniu laikotarpiu.
„Tas gebėjimas susivienyti ir demonstruoti tam tikrą politinę valią net tuomet, kai tai gali būti ne visai populiaru, kai tai nebūtinai duos politinių taškų, tai šituo klausimu jo nėra nepaisant to, kad mes vis labiau matome didėjančią skirtį visuomenėje“, – kalbėjo filosofas.
Anot P. Gritėno, iš politikų retorikos galima spręsti, kad pastarieji itin atsargiai vertina LGBTQ+ teisių padėtį, nors vis daugiau žmonių pritaria civilinei sąjungai.
„Politikoje vis dar žiūrima atsargiai. Traktuojama kaip marginalus klausimas, kai kasmet visuomenėje mes matome augantį pritarimą bent jau tam tikros nuosaikios rūšies tos pačios lyties porų santykių įteisinimui“, – pažymėjo jis.
Lapkričio 7-ąją delfi.lt paskelbtos apklausos duomenimis, tos pačios lyties civilines sąjungas palaiko pusė Lietuvos gyventojų