Viešai pateikdama komentarą apie Seimo narių Morganos Danielės ir Ievos Pakarklytės siūlymą teisiškai apibrėžti, kad laisvanoriškam seksui reikalingas aiškus ir nedviprasmiškas sutikimas, Generalinė prokuratūra kartu paskelbė ir iliustraciją, kurioje matyti sutikimo dėl lytinių santykių raštiška forma, nors ši tėra internautų išplatintas „pokštas“.
 |
| Prokuratūros komentaras | Momentinė ekrano kopija |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Sako, kad kelia klausimus
Portalas 15min.lt šeštadienį paskelbtoje publikacijoje konstatavo, kad tokia nuotrauka, pateikiama su prokuratūros rimtu vertinimu, gali klaidinti.
Tačiau Generalinės prokuratūros atstovai nesijaučia dezinformavę visuomenės.
„Jūsų nurodytas įrašas prokuratūros „Facebook“ profilyje buvo iliustruotas asociatyviu vaizdu, akcentuojančiu įraše keliamus klausimus ir tam tikras abejones dėl pateikto LR BK 151 straipsnio pakeitimo projekto. Įraše nėra konstatuojama, kad aiškiai išreikšti sutikimą bus privaloma raštu ar kokiu nors kitu konkrečiu būdu“, – jarmo.net komentavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Pasak jos, prokuratūra kelia klausimus ir tai „nėra melagingos informacijos skelbimas ar visuomenės dezinformavimas“.
Remiasi „profesine prokurorų patirtimi“
Seimo narių M. Danielės ir I. Pakarklytės siūlomoje BK pataisoje numatyta, kad privertimas lytiškai santykiauti, be jau įtvirtintų nusikalstamos veikos požymių, būtų konstatuojamas ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.
Prokuratūros „Facebook“ įraše pabrėžiama: „Ne toks jau retas atvejis, kai laisvanoriškai sutikę ar net inicijavę intymius santykius (pvz., tikėdamiesi iš jų kokios nors naudos sau: santuokos, praturtėjimo ir pan., t. y. sutikę intymumui su sąlyga) žmonės vėliau sukonfliktuoja, negauna norimo, ir tuomet, praėjus tam tikram laikui, buvusius lytinius santykius ima traktuoti jau kaip „vykusius be aiškaus sutikimo“.
E. Martinonienė teigė, kad klausimas, kokios sutikimo formos reikės norint įrodyti nusikalstamą veiką teisme, „kyla iš projekto autorių pasiūlytos formuluotės“, o „reakcija į šį įrašą tik dar kartą patvirtina, kad šiame etape projektiniam siūlymui stinga aiškumo bei konkretumo“.
Paprašyta pateikti duomenimis, kuriais prokuratūra grindžia įraše skelbiamus teiginius, jog siekdami turtinės naudos žmonės specialiai pareiškia, kad lytiniai santykiai vyko be sutikimo, E. Martinonienė atsakė: „Prokuratūros pozicija FB įraše pagrįsta profesine prokurorų patirtimi“.
Paklausus, ar nemano, kad iš prokuratūros paskelbto „Facebook“ įrašo gali susidaryti įspūdis, kad visi asmenys meluoja pranešdami apie prievartą tol, kol tai neįrodyta kitaip, Generalinės prokuratūros atstovė atsakė neigiamai.
„Taip pat kategoriškai nesutinkame su klausimo interpretacija, kad paminėdama dalį kontraversiškų atvejų, prokuratūra visus pateikia ar vertina kaip grindžiamus melu“, – teigė ji.
E. Martinonienė patikino, kad prokurorai stoja į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų pusę bei esą siekia, kad procesas būtų „kuo mažiau traumuojantis būtent aukoms, kad nukentėjusieji pasitikėtų teisėsauga ir kuo drąsiau bei nedelsdami kreiptųsi“.
Kaltina gilinant mitus
Seimo narė I. Pakarklytė kritiškai vertina tai, kad Generalinė prokuratūra paskelbė „pokštininkų“ internete platinamą nuotrauką dėl raštiško sutikimo atlikti lytinius santykius.
 |
| Ieva Pakarklytė | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr. |
„Tokiais savo veiksmais Generalinė prokuratūra tik dar labiau gilina mitus ir žalingus stereotipus seksualinės prievartos problematikoje. Seksualinės prievartos klausimas nėra juokingas, o toks neatsakingas Prokuratūros elgesys diskredituoja institucijos reputaciją bei kelia daug klausimų dėl ten dirbančių tarnautojų kompetencijos“, – antradienį jarmo.net komentavo ji.
Įstatymą įregistravusi M. Danielė sakė, kad prokuratūros įrašo iliustracija jos nenustebino, nors parodė, kad ši institucija esą nemoka viešai komunikuoti.
 |
| Morgana Danielė | Viktoriia Chorna/lrs.lt |
„Ne, nenustebino. Aš manau, kad spragų toje įstaigoje dar yra labai daug ir viešieji ryšiai – viena jų. Yra kur tobulėti. Dauguma valstybinių institucijų, ypač teisinių institucijų, arba viešųjų ryšių iš viso neturi, arba turi neseniai bei nemoka jų valdyti, nesupranta komunikacijos“, – pirmadienį jarmo.net kalbėjo ji.
Komentuodama įrašo turinį, M. Danielė sakė pastebinti, kad tai nėra pirmas kartas, kada Generalinė prokuratūra skeptiškai vertina pasiūlymus tobulinti teisinę sistemą.
„Prokuratūros tendencija priešintis arba labai kritikuoti vakarietiškos krypties teisinius pokyčius yra ne naujas reiškinys, o matomas porą metų“, – tikino politikė.