Kas yra šeima? Šis klausimas nenutyla jau kurį laiką diskutuojant apie vienalyčių porų santykių įteisinimą: civilinę sąjungą arba partnerystę. Klebonas Evaldas Darulis sako, kad nors bažnyčia į tos pačios lyties poras norėtų žvelgti kaip į draugus, brolius ar seseris, šie žmonės patys save laiko šeimos nariais. Pasak jo, LGBTQ+ žmones visuomenei belieka priimti ir mylėti, o ne žvelgti su „nenugalima nuomone“. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė priminė, kad apie šeimos sampratą yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas (KT).
 |
| Evaldas Darulis | Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tai kam „skelbtis“?
Apie žmonės dažnai kylančius klausimus, lydinčius LGBTQ+ temą, E. Darulis ir J. Juškaitė kalbėjosi LRT laidoje „Vienas iš vieną“.
„Kam jūs demonstruojatės?“ – tai tikriausiai vienas dažniausių klausimų, skambančių LGBTQ+ asmenims, kai šie dalyvauja eisenose, kalba apie savo lygiateisiškumą, praveria asmeninio gyvenimo duris.
„Tas poreikis skelbtis neatsiranda nei iš šio, nei iš to, – kalbėjo klebonas E. Darulis. – Heteroseksualus žmogus, kuris gyvena, tai jam to poreikio sakyti, kad „aš esu toks“ nėra, nes niekas jo nekvestionuoja, (nelaiko) iškrypėliu, nesveiku. <...> Aš manau, kad galbūt tai vis tiek nėra didžioji dalis. Homoseksualių asmenų didžioji dalis tebetyli“.
Pasak klebono, visuomenė į LGBTQ+ asmenis turi pažvelgti „visų pirma kaip į žmones“.
 |
| Evaldas Darulis | Stop kadras |
Apie tai, kodėl atskleidžia tam tikras asmeninio gyvenimo detales, prabilo ir J. Juškaitė.
„Aš apie savo asmeninį gyvenimą niekada niekam nepasakočiau ir man visiškai nepatinka referuoti ar pasakoti, kad su partnere globojame vaikus, kad perėjom sudėtingą gyvenimo etapą. Tų pavyzdžių aš niekada turbūt nesakyčiau, jeigu žinočiau, kad mano tyla nereiškia mano išbraukimo iš visuomenės, ir kad jeigu kalbėsiu, nesusilauksiu homofobiškų pasisakymų, arba kad įstatyminiam lygmeny mes būsim visi lygūs ir vienodai traktuojami. Čia ir prasideda didžioji problema“, – klebonui antrino J. Juškaitė.
Pasak jos, tokie žodžiai kaip „skelbtis“, „afišuotis“, „viešintis“ diskusijoje apie LGBTQ+ asmenų lygias teises tiesiog netinka.
„Tu matai, priimi ir supranti kito žmogaus gyvenimą“, – kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
 |
| Jūratė Juškaitė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Neapykanta kitokiam
Kitas ne ką mažiau LGBTQ+ bendruomenei svarbus aspektas – diskusijos visuomenėje, tebesitęsiančios jau kelias dešimtis metų. Tačiau tokios diskusijos neretai tampa tik dar viena terpe neapykantos kalbai – LGBTQ+ asmenys net viešojoje erdvėje kai kurių politikų ar visuomenininkų lūpomis vadinami necenzūriškais žodžiais, jiems lipdomos nusikaltėlių etiketės.
„Labai dažnai žmogus įsivaizduoja, kad pažiūrės „kaip žmogus“ su savo nenugalima nuomone arba su savo tiesiog visišku neįgalumu įžvalgai, mokėjimu neišsigąsti, priimti“, – sakė klebonas E. Darulis.
Pasak jo, žvelgiant „per Dievo meilės prizmę“, tikinčiam žmogui negalima žeisti kito.
„Jeigu tu šauki, turi pažvelgti į savo sąžinę ir pagalvoti, o kodėl aš toks piktas. Ar aš tikrai elgiuosi taip, kaip moko bažnyčia ir Jėzus? <...> Kažką ne taip darai. Negali būti tos neapykantos kitokiam. <...> Neapykanta – kaip liga, kuri nuolat tave ėda“, – akcentavo klebonas.
 |
| Vilniaus „Pride“ eitynės 2022-aisiais | „Soho Club“ nuotr. |
Pasak jo, kuriant teisingą ir laisvą visuomenę, besirūpinančią ir mažumoms priklausančiais žmonėmis, galima eiti keliu „į tiesą“.
„Grėsmės nėra. Manau, kad nėra grėsmės ir bažnyčiai. Yra svarbu atrasti bendrą suvokimą ir išmokti mylėti vieni kitus“, – pažymėjo E. Darulis.
Tarp kūjo ir priekalo
Pasak J. Juškaitės, itin keblioje padėtyje atsiduria tikintieji LGBTQ+ asmenys, kurie jaučiasi lyg būdami tarp kūjo ir priekalo.
„Man atrodo, kad Lietuvoje gyvenančių katalikų, tikinčių LGBTQ+ asmenų padėtis yra tikrai sudėtinga, nes jie blaškosi tarp kūjo ir priekalo. Viena vertus, jie nori priklausyti katalikų bendruomenei, praktikuoti tikėjimą, tačiau turi daug neigiamos patirties, kas susiję su bažnyčia ir tokie vieši bažnyčios išėjimai, pasisakymai dalies kunigų <...> skleidžiama atvira neapykanta, vietomis – ir neapykantos kurstymas, tikrai atstumia žmones. Bet čia laikyčiau dalyku, kurį bažnyčia turėtų iš vidaus spręsti ir reflektuoti“, – kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
 |
| Vilniaus „Pride“ eitynės 2022-aisiais | „Soho Club“ nuotr. |
Kodėl bažnyčia „kišasi“?
Dvasininkas E. Darulis sakė, kad bažnyčioje vis dar kalbama apie LGBTQ+ temą. Pasak jo, tikintieji turėtų mokytis suprasti ir mylėti „kitokį“ žmogų.
„Manau, kad pačiai bažnyčiai, pradedant nuo manęs, reikia daug dalykų suprasti. Neužtenka vien tik priimti, būti gailestingam. Bet kitokį kartais reikia ir suprasti, ir jį mylėti tokį, koks jis yra“, – pabrėžė E. Darulis.
J. Juškaitė, kalbėdama apie bažnyčios vaidmenį visuomenėje, tikino, kad kartais dalies tikinčiųjų ir dvasininkų pozicija kelia nusivylimą.
„Klausimas yra, koks bažnyčios vaidmuo visuomenėje ir bažnyčios atskyrimas nuo valstybės. Man labai patinka, kaip Jėzus pasakė: „Kas Ciesoriaus – Ciesoriui, o kas Dievo – tas Dievui“. Tai man šiek tiek pikta, kad atrodo, jog bažnyčia šito principo, kai prasideda klausimas apie civilinę sąjungą, partnerystę, nesilaiko“, – tikino ji.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė prisiminė, kad Lietuvos vyskupų konferencija šiais metais pasisakydama apie civilinę sąjungą mėgino aiškinti įstatymų leidėjams, jog toks teisės aktas neturi būti priimtas.
„Lietuvos vyskupų konferencija birželio mėnesį išplatino pranešimą spaudai, kuriame iš principo ragino nepriimti Civilinės sąjungos įstatymo. Tai pasaulietinis įstatymas, jis niekaip nesikiša į bažnyčios veiklą, tačiau bažnyčia nusprendžia kištis į tą civilinį gyvenimą ir daryti, dėti visas pastangas, jog įstatymas nebūtų priimtas, kad ir koks jis nepakankamas šiuo metu“, – aiškino ji.
 |
| Seimo posėdis | Ilonos Šilenkovos/lrs.lt nuotr. |
Ką bažnyčia laiko šeima?
E. Darulis sakė, kad šis klausimas bažnyčios viduje gali kilti ir dėl įvairiai interpretuojamos biblijos, ir dėl jautraus šeimos kūrimo klausimo.
„Kai kalbame apie Dievą, kalbame apie jį kaip kūrėją. Ir būtent bažnyčios mokymo šeimos atžvilgiu, bažnyčia kataliką kviečia kurti šeimą įsteigiant santuokos sakramentą. Romos katalikų bažnyčiai priklausančiam tikinčiajam bažnyčia sako, kad jeigu nėra santuokos sakramento, negali būti lytiškumo“, – paaiškino klebonas.
Kita vertus, kaip pažymėjo jis, religijų gali būti daug ir įvairių, taip pat esama ir ateistų. Jeigu ateistai vyras ir moteris sudaro santuoką civilinės metrikacijos skyriuje, jie, bažnyčios mokymu, irgi yra šeima nepaisant ateizmo. „Jų santuoka kaip vyro ir moters civilinėje metrikacijoje galioja iš Dievo teisės“, – sakė E. Darulis.
Draugais savęs nelaiko – ateina kalbėtis kaip šeima
Dvasininkas sakė, kad bendru mokymu santuoka sudaroma tarp vyro ir moters.
 |
| Vilniaus „Pride“ eitynės 2022-aisiais | „Soho Club“ nuotr. |
„Kalbama apie tai, kad turi būti atvirumas gyvybės galimybei. Tai dabar, sakykime, kada bažnyčia iš šalies žvelgia į šeimą, arba į du žmones homoseksualius <...>, jie galbūt labiau norėtų žiūrėti kaip į draugus, kaip į brolį, sesę. Bet jeigu kalbame apie civilines garantijas arba partnerystę, valstybė gali atsižvelgti į mažumas nepriklausomai nuo skaičiaus žmonių, kurie yra to tikėjimo išpažinėjai šalyje, kadangi mažumos turi teisę būti apgintos.
Jeigu bažnyčia įvardys, kad du žmonės, gyvenantys kartu, yra draugai, o, pavyzdžiui, jie gyvens kartu, tai gali būti dvi homoseksualios moterys, auginančios biologinį vaiką, važiuojančios atostogų ir panašiai, tai man, dirbančiam su tais žmonėmis... Aš vis tiek jaučiu, kuo jie save laiko. Na jos savęs nelaiko draugėmis. Jos ateina kaip šeima kalbėtis“, – akcentavo klebonas.
J. Juškaitė priminė, kad KT yra pasisakęs, jog šeima yra neutrali lyties pagrindu. „Tai bažnyčia gali tos pačios lyties šeimas laikyti draugais arba suteikti kitokį statusą, tačiau valstybės reikalas yra įgyvendinti Konstitucines vertybes“, – pažymėjo ji.