Sausį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) skelbs sprendimą didelio visuomenės dėmesio sulaukusioje byloje Macatė prieš Lietuvą, skelbia Lietuvos žmogaus teisių centras.
 |
| N. Dangvydės knyga „Gintarinė širdis“ buvo išimta iš prekybos | Lietuvos žmogaus teisių centro koliažas |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„2023 m. sausio 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas skelbs nuosprendį byloje Macatė prieš Lietuvą.
Beveik dešimtmetį trukusioje istorijoje bus padėtas galutinis taškas“, – penktadienį išplatintame trumpame komentare rašė Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai.
2014 metais pasirodžiusi Neringos Dangvydės (tikroji pavardė – Macatė) knyga „Gintarinė širdis“ buvo išimta iš prekybos kilus konservatyvių organizacijų ir veikėjų pasipiktinimui, jog vaikams skirtame pasakų rinkinyje pateikiama istorija apie dviejų princų meilę. Tuomet Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba konstatavo, kad knyga pažeidžiamas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas, kurio viena nuostatų prilyginama Rusijoje galiojančiam „gėjų propagandos“ įstatymui.
Dėl knygai taikytos cenzūros Lietuvos teismuose vyko bylinėjimasis, nacionaliniai teismai autorės skundus atmetė, tad N. Dangvydė kreipėsi į EŽTT, tačiau 2020 metais iškeliavo amžinybėn.
Žmogaus teisių aktyvistai EŽTT sprendimo laukia viltingai. Praėjusiais metais besisvečiuodama Klaipėdoje vykusioje Apeirono teatro diskusijoje Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigė apgailestaujanti, jog N. Dangvydė nebesulauks sprendimo paskelbimo momento.
„Noriu paminėti vieno žmogaus vardą, kuris vis dar kovoja už žodžio laisvę, tik jos tarp mūsų nebėra. Tai yra Neringa Dangvydė-Macatė, vaikų literatūros ekspertė, rašytoja, poetė, taip pat fantastinės literatūros mėgėja ir šiaip nuostabus žmogus. Ji 2014-ais metais parašė knygą „Gintarinė širdis“, kuri buvo išimta iš prekybos (dėl pažeisto Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo) tuo metu Lietuvos edukologijos universiteto, dabartinio VDU. Neringa bylinėjosi daugybę metų, byla buvo nukeliavusi du kartus iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Dar prieš jos mirtį Neringai vienas svarbiausių dalykų buvo pateikti skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui. Ji sakė: „Aš noriu, kad niekas daugiau neturėtų eiti per tai, per ką ėjau aš“. Man atrodo, kad svarbu prisiminti tokius žmones ir labai gaila, kad jos tarp mūsų nebėra. Šiemet ar kitų metų pradžioje sužinosime Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą“, – tuomet taip kalbėjo B. Sabatauskaitė.