J. Valaitis. „Įdomus, prasmingas ir jaudinantis“ pokalbis

Bėgo niūrios ir tamsios žiemos dienos. Visi prie jų jau priprato. Kaip ir prie tylos iš prezidentūros LGBTQ+ teisių klausimu.

Rasa Račienė susitinka su G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Jonas Valaitis, jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Tačiau kai ėjo trečioji para iki naujųjų metų, tolyje staiga pasigirdo lakuotų batų žingsniai ir buvo matyti kostiumuoto vyriškio tamsi figūra. Ir staiga šviesoje išniro jo veidas. Į naujuosius metus atėjo mūsų palydėti prezidentas. Šįkart šalies vadovas gyrėsi jam įsiminusiu „įdomiu, prasmingu ir jaudinančiu pokalbiu“ su LGBTQ+ aktyviste Rasa Račiene.

„Mes susitinkame tiek su visuomenės grupe, kuri galbūt pasisako gana kategoriškai LGBT teisių klausimu, susitikau, kaip jūs visiškai teisingai minėjote, ir su mama, ponia R. Račiene. Tikrai turėjome įdomų, prasmingą ir jaudinantį pokalbį su ja“, – LRT radijui penktadienį kalbėjo G. Nausėda.

Pamenu, po šio „įdomaus, prasmingo ir jaudinančio“ susitikimo išėjusi R. Račienė nesulaikydama šypsenos tarstelėjo – prezidentas sakė, kad su LGBTQ+ žmonėmis valgo picas, reiškia, priima visus.

„Niekam durys prezidentūroje nėra uždarytos“, – penktadienį dargi ištarė prezidentas.

Tomas Vytautas Raskevičius | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr.

Tačiau prisimenant senus laikus, kai Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius buvo susiruošęs į prezidentūrą su pica užantyje, tai durys jam neatsivėrė.

Nebuvo kito pirmininko, kuris taip norėtų akis į akį pasikalbėti su prezidentu apie Partnerystės įstatymą. Juk pastarajam kažin kuo šis taip neįtiko. Nors prisiminkime, kad prezidentas niekada nedrįsto atvirai homoseksualiam žmogui pasakyti į akis, kad laiko jį šiek tiek menkesniu – tokiu, kuris nevertas šeimos. Tačiau visada mėgęs garsius lozungus apie tradicinę šeimą, jis nuolat kartojo, kad santuokos institutas tarp vyro ir moters – šventas.

Žinoma, verta pabrėžti ir tai, kad už durų likęs T. V. Raskevičius neliko pėsčias ir surengė dėmesį kaustančią viešųjų ryšių akciją. Su pica užantyje Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, neapsimeskime, pasišaipė iš prezidentūros. Ir taip santykiai tarp jo bei G. Nausėdos, manau, nutrūko amžiams ir visiems laikams.

Jonas Valaitis | Jarmo.net nuotr.

Akivaizdu ir tai, jog kad ir kokios formos civilinė sąjunga arba partnerystė sėkmės atveju pasiektų prezidentūrą, įstatymas sulauktų veto. Nes nebuvo jokio kito parlamentaro, kuris, užimdamas pro-LGBTQ+ poziciją, susitiktų su G. Nausėda aptarti šio klausimo, o prezidentui terūpi dešiniųjų rinkėjų reitingai. Tad toks parlamentaras niekada ir neatsiras.

Išvada paprasta – durys liko užvertos ne tik atskiroms personalijoms, bet ir visam partnerystės klausimui. Tad kai prezidentas stovi anapus uždarytų durų sakydamas, kad jos atviros, tai toks vaizdas tikrai neatrodo itin „prasmingai“.

„Įdomaus, prasmingo ir jaudinančio“ pokalbio su G. Nausėda dalyvė R. Račienė taip pat, beje, prisipažįsta, kad kadaise įvykęs susitikimas nebeatrodo nei toks įdomus, nei prasmingas, nei jaudinantis.

Gitanas Nausėda | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

Dar šių metų spalio mėnesį, praėjus metams nuo įsimintino pokalbio, ji per „Info TV“ kalbėjo : „Šiandien aš jį matau kaip prezidentą, iš kurio tada tikėjausi, kad jis prisiims savo politinę lyderystę, <...> išdrįs garsiai užtarti visus žmones taip, kaip jis prisiekė uždėjęs ranką ant Konstitucijos. <...> Deja, to neįvyko. Šiandien man norėtųsi pasakyti, kad prezidentas nėra tas lyderis, kuris imsis šio klausimo. Ir tada pokalbio metu, kiek pamenu, visa tai buvo atiduota Seimo nariams, tačiau, kiek mes žinome, kai kuriais klausimai vis tik visi gyventojai tikėtųsi lyderio pozicijos, nebijojimo būti nepopuliariu kažkuriuo klausimu, nes eina kalba ne apie kažkokį reiškinį, eina kalba apie žmones, su kuriais mes gyvename“.

Ir išties – po pokalbio G. Nausėdos retorika LGBTQ+ teisių klausimu nė kiek nepadrąsėjo. Tiesa sakant, džiaugėmės dienomis, kad prezidentas bent nieko nesakydavo. Dažniausiai. Nes jeigu anksčiau šiuo klausimu jis prasitardavo, tai tik sukeldamas dar vieną nusivylimo bangą LGBTQ+ bendruomenėje. Štai sveikindamas šeimų maršus ir plėveles, G. Nausėda įskiepijo baimę, ką dar jis iškrės. Prieš tai stodamas į toliatų ir kitų anti-LGBTQ+ veikėjų pusę, prezidentas galiausiai nutilo ir padovanojo tik sveikesnius nervus žmogaus teisių aktyvistams, bet, gaila, nesugebėjo parodyti jokios lyderystės žmogaus teisių srityje. Nė karto nuolatiniuose pamoksluose Seimui ar Vyriausybei G. Nausėda nebuvo užsiminęs, kad metas amžiams ir visiems laikams baigti su argumentais „dar ne laikas“ ir priimti partnerystę.

Gitanas Nausėda | O. Posaškovos/lrs.lt nuotr.

Prezidentas galiausiai tesugebėjo tos pačios lyties poroms pasiūlyti „artimo ryšio“ sąvoką, kuri, priėmus tokius pakeitimus Civiliniame kodekse, absoliučiai neišspręstų jokių problemų, o tik nutildytų LGBTQ+ žmones su visais savais rūpesčiais. „Viskas, klausimas išspręstas, ko jums dar reikia?“ – sakytų šių pataisų iniciatoriai, gerbėjai ir fanatikai. Tikriausiai tarp jų būtų ir prezidentas

Nors ne „artimo ryšio“ mums reikia. Jeigu jau apie tai prakalbom, tai leisiu sau perfrazuoti seksistinę prezidento frazę ir pasakyti, kad LGBTQ+ bendruomenė – ne ta, kurią galima pakviesti prie ežero linksmai praleisti vakaro, bet tai rimta bendruomenė, kuriai būtina pasiūlyti vedybų sutartį, kitu atveju nei bendruomenė, nei valstybė negalės viena prieš kitą vykdyti savų įsipareigojimų.

O grįžtant prie „įdomaus, prasmingo ir jaudinančio“ pokalbio, šiandien visiškai akivaizdu, ko išties G. Nausėda troško susitikdamas su R. Račienė. Ji, beje, tą yra įvardijusi ir pati. Mama, stovinti po prezidentūros langais ir laukianti, kol prezidentas išstos su pareiškimu, kad palaiko jos dukrą, priklausančią LGBTQ+ bendruomenei, viešųjų ryšių prasme neatrodo labai gerai prezidentūrai. O „Omono“ tokiai mamai išstumti iš Daukanto aikštės irgi neužsiundysi – negražu viešųjų ryšių prasme, o ką jau kalbėti apie teisės sritį. Tad pasikvietęs R. Račienę į susitikimą, G. Nausėda siekė, jog ši daugiau nebepasirodytų ten, kur jis dirba, ir nebūtų sąžinės priekaištu, jog šis kažko nepadarė.

Pasisakydamas, koks pokalbis buvo „įdomus, prasmingas ir jaudinantis“, G. Nausėda ciniškai ignoruoja tą faktą, kad ir toliau nepalaiko LGBTQ+ bendruomenės. Galbūt prezidentui vertėtų pirmiausia ne atviras ar uždaras prezidentūros duris varstyti, o šiam klausimui išties atverti savo širdį. Tačiau aš vilties jau nebeturiu.