Šiuo metu tarp Europos Sąjungos (ES) šalių keliaujantys tos pačios lyties tėvai susiduria su keblumais: vienose valstybėse jie laikomi tėvais, kitose – jau nebe. Europos Komisijos (EK) pasiūlymas vienu metu visoje bendrijoje suteikti tą patį tėvų statusą vaikus auginantiems LGBTQ+ asmenims išspręstų milžinišką problemą, įsitikinęs Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko. Tik ar tam pritars visos ES narės – nežinia.
 |
| Tos pačios lyties poros, auginančios vaikus, Lietuvoje neturi tokių pačių teisių, kokias turi heteroseksualūs tėvai | Asociatyvi freepik.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Siekia įtvirtinti tėvų teises
Praėjusį trečiadienį EK pasiūlė, kad ES šalys būtų įpareigotos visoje bendrijoje pripažinti tos pačios lyties tėvų teises, penktadienį Vilniuje surengtame Nacionaliniame žmogaus teisių forume sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė.
„Turime kalbėti apie LGBTQ+ žmonių teisių užtikrinimą tarpvalstybiniais atvejais. <...> Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kad būtų pripažįstama tėvystė tarpvalstybiniais atvejais. Europos Komisija pasakė labai aiškiai – jeigu esi tėvas vienoje Europos Sąjungos šalyje, esi tėvas ir kitose šalyse“, – kalbėdama apie ES LGBTQ+ lygybės strategiją, komentavo A. Kazlauskaitė.
 |
| Agnė Kazlauskaitė | Augusto Didžgalvio/LGL nuotr. |
EK siūlo sukurti Europos tėvystės pažymėjimą, pagal kurį visame 27 šalių bloke būtų pripažįstamos tos pačios teisės, suteikiamos vienos lyties tėvams.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu vadinamoji vaivorykštinė šeima persikelia į tos pačios lyties porų tėvystės nepripažįstančią šalį, ši valstybė gali nepripažinti vieno iš tėvų tėvystės.
Jeigu būtų patvirtinta naujoji tvarka, tai reikštų, kad, pavyzdžiui, Nyderlanduose tos pačios lyties pora, turinti tėvų statusą, pastarąjį automatiškai įgytų ir Lietuvoje.
„Pagrindinis polis toks – vaiko interesai yra aukščiau visko. <...> Atėjo laikas suvienodinti galimybes, nes pagal dabartinę situaciją, vaikas tarsi nepriklauso nei vienai, nei kitai valstybei“, – TV3 laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo LGL vadovas V. Simonko.
 |
| Vladimiras Simonko | Augusto Didžgalvio/LGL nuotr. |
„Visi vaikai turėtų turėti lygias teises, neatsižvelgiant į tai, kaip jie buvo pradėti ar gimė, koks jų šeimos modelis“, – pristatydamas ES pasiūlymą sakė EK teisingumo komisaras Didier Reyndersas, rašo euractiv.com
V. Simonko sakė, kad EK sprendimas itin padėtų kebliose situacijose atsidūrusioms šeimoms.
„Noriu papasakoti istoriją, nutikusią prieš 3 savaites. <...> Mūsų biuras sulaukė skambučio. Skambinusios mamos dukra susituokė su drauge (abi lietuvės) Danijoje. Esmė tokia – jos turi biologinį vaikelį. Sugrįžtant į Lietuvą kyla klausimas – kam priklauso vaikas. Kai jos buvo Danijoje, viskas buvo tvarkoje, jie buvo pripažįstama šeima. Bet grįžus į Lietuvą vaikas priklauso tik vienai mamai“, – dabar kylančias bėdas įvardijo V. Simonko.
Nerimą kelia dešinieji
Nuogąstaujama, kad siekį palengvinti tos pačios lyties šeimų padėtį greičiausiai blokuos ES šalių dešiniosios vyriausybės Vengrijoje arba Lenkijoje, mat tam, jog iniciatyva įsigaliotų, jai turėtų pritarti visos bloko narės.
Anot A. Kazlauskaitės, laisvo judėjimo gairės, pagal kurias turėtų būtų atsižvelgiama į šeimų įvairovę, užtikrinta laisvo judėjimo teisė vaivorykštės šeimoms joms keliaujant po ES ar persikeliant gyventi į kitą valstybę, EK peržiūrės jau kitais metais.
Kalba apie „lygybės sąjungą“
Net jeigu dešiniosios ES vyriausybės iniciatyvai paprieštaraus, EK ir toliau sieks įgyvendinti kitas LGBTQ+ lygybės strategijos priemonės, sakė A. Kazlauskaitė.
Pasak jos, EK ketina skirti finansavimą LGBTQ+ lygybę skatinančioms organizacijoms ir aktyvistų tinklams, kad būtų pasiekti strategijoje numatyti tikslai.
„Lygybė ir nediskriminavimas yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės“ , – sakė ji ir pabrėžė, kad kiekvienas žmogus, būdamas ES, turėtų „nevaržomai jaustis laisvas“ ir nebijoti persekiojimo ar diskriminacijos dėl savo tapatybės.
Nacionaliniame žmogaus teisių forume vykusioje LGL diskusijoje A. Kazlauskaitė priminė, kad dar 2020 metais sakydamas metinį pranešimą, EK pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, jog „turime sukurti „lygybės sąjungą“, kurioje „kiekvienas jaustumėmės tuo, kas esame ir nebijotume diskriminacijos ar persekiojimo“.
„Nors pastaruoju metu matome kai kuriose Europos Sąjungos šalyse daugiau, kitose mažiau pažangos siekiant LGBTQ+ lygybės, tačiau negalime sustoti, turime daryti dar daugiau, stiprinti savo pastangas“, – kalbėjo A. Kazlauskaitė.
 |
| Agnė Kazlauskaitė | Augusto Didžgalvio/LGL nuotr. |
Ragins užtikrinti teisinę apsaugą
ES šalių požiūris į LGBTQ+ žmonių teises nėra vieningas – 14-oje ES valstybių įteisinta galimybė tos pačios lyties asmenims sudaryti santuokas, bet Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija konstituciškai apibrėžė santuoką tik tarp vyro ir moters. 2020 metų gruodį Vengrija konstituciškai uždraudė tos pačios lyties poroms įsivaikinti. Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje vis dar nėra pripažįstama net vienalyčių porų civilinė sąjunga.
„Pirmoji Europos Sąjungos LGBTQ+ strategija yra naujas etapas mūsų pastangų skatinti LGBTQ+ žmonių lygybę“, – dėstė A. Kazlauskaitė.
Pasak jos, strategija apima kovą su LGBTQ+ asmenų diskriminacija, saugumo užtikrinimą, įtraukios visuomenės kūrimą, raginimą užtikrinti LGBTQ+ žmonių lygybę visame pasaulyje.
Anot A. Kazlauskaitės, viena pagrindinių priemonių prieš LGBTQ+ asmenų diskriminaciją – valstybės užtikrinama teisinė apsauga. „Tai teisės aktai – tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjungos teisės. <...> Žinoma, Europos Komisija, Europos Sąjunga kalba apie įtraukumą ir įvairovę darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad įvairi ir įtraukti darbo aplinka skatina kūrybiškumą, atneša gerų verslo ar kitų organizacijų veiklos rezultatų“, – sakė ji.
„Labai svarbu kovoti su nelygybe švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir sporto srityse. Juk akivaizdu, kad nuo mokyklos suolo prasideda mūsų galimybės kovoti su stereotipais, juos griauti, neigti įsigalėjusius mitus ar neigiamus įsitikinimus“, – pridūrė A. Kazlauskaitė.
Ji teigė, kad EK, įgyvendindama mokslinių tyrimų programą „Europos Horizontas“, rems su LGBTQ+ asmenų sveikata susijusius tyrimus.
ES lygybės strategija, anot A. Kazlauskaitės, apima ir kovą su neapykantos kurstymu, dezinformacija.
„Matome, kad dažnai LGBTQ+ žmonės, patyrę neapykantos nusikaltimus, nukentėję, nedrįsta apie tai pranešti policijai. <...> Europos Komisija pasiūlė į Europos Sąjungos nusikalstamų veikų sąrašą įtraukti neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą, įskaitant ir tuos atvejus, kai tai nukreipta prieš LGBTQ+ žmones. Šis pasiūlymas pateiktas jau prieš metus“, – aiškino ji.
A. Kazlauskaitės teigimu, ES siekia pirmauti užtikrindama LGBTQ+ bendruomenei saugumą.
„Galima sakyti, kad Europos Sąjunga yra vienas iš regionų, kuris imasi lyderystės visame pasaulyje šioje srityje. Įvairiose pasaulio šalyse LGBTQ+ žmonės patiria persekiojimą, susiduria su šiurkščiais teisių pažeidimais, negali kreiptis į teismus. Europos Sąjunga, visuomet palaikydama ryšius su kitais pasaulio regionais, valstybėmis, skatina bendradarbiauti užtikrinant LGBTQ+ asmenų problemų sprendimą ir lygybę“, – kalbėjo ji.