Ketvirtadienį Kauno apygardos teismas nuosprendžiu nuteisė tris kaltinamuosius Antaną Kandrotą, A. Ž. ir R. J. už didelės vertės turto sukčiavimą ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, skelbiama teismo pranešime. A. Ž. dar nuteistas ir už nusikalstamą bankrotą ir už dokumento suklastojimą bei disponavimą juo, A. Kandrotas – už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, o R. J. – už kreditinį sukčiavimą. Kaltinimai J. Č. dokumentų suklastojimu nepasitvirtino, praneša teismas.
 |
| Šalia juoda smala ištepliotos perėjos save filmuoja A. Kandrotas | Stop kadras |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Teismas nustatė, kad kaltinamųjų A. Kandroto, A. Ž. ir R. J. bendromis pastangomis buvo pasisavintas didelės vertės UAB „MDK logistika“ priklausantis turtas (321 791,84 Eur), jiems kartu bendrininkaujant, t. y. A. Ž. kaip UAB „MDK logistika“ vadovui veikiant vykdytojo, o A. Kandrotui ir R. J. veikiant padėjėjų vaidmenyse. Pasisavinant UAB „MDK logistika“ didelės vertės turtą, sukčiaujant apgaule valstybės ir „Sodros“ biudžetui nesumokant privalomų mokėti su darbo santykiais susijusių GPM ir kitų įmokų, taip pat PVM, apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo panaudoti net 8 kitų bendrovių fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai. A. Kandrotas ir R. J. kai kuriose bendrovėse, kurių fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė A. Ž., patys asmeniškai nedirbo, nebuvo ir šių bendrovių akcininkai (kaip fiziniai asmenys). Pasisavinant UAB „MDK logistika“ turtą, buvo imituojamas bendrovės veiklos vykdymas. Kad nebūtų sukelta mokesčių administratoriui įtarimų, fiktyvūs dokumentai į šios bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtraukinėjami ilgą laiko tarpą, taip pat imituojamas tarpusavio paslaugų suteikimas, atliekamas skolų sudengimas buhalterinėje apskaitoje, piniginės lėšos iš bendrovės „MDK logistika“ banko sąskaitų ilgą laiką buvo pervedamos kelioms tarpinėms bendrovėms, kurių direktorės jas išgrynindavo ir grąžindavo atgal A. Ž.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonei „MDK logistika“ būtų atlyginta, pasisavinant jos didelės vertės turtą, padaryta žala. Priešingai, A. Ž., siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu teikė pareiškimus ir skundus, šiais neteisėtais veiksmais siekdamas apkaltinti kitą vadovavimą perėmusį bendrovės „MDK logistika“ direktorių, tačiau ši A. Ž. puolamoji gynybos taktika buvo atmesta kaip nepagrįsta.
Vertindamas byloje esančius kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, teismas pažymėjo, kad R. J. turi teistumą, tačiau nėra baustas administracine tvarka, kaltinamasis A. Ž. anksčiau neteistas, o jam skirtos nuobaudos už administracinius nusižengimus jau negalioja. Minėti du kaltinamieji nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, taip pat dirba ir šiuo metu. Tačiau A. Kandrotas šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas finansų sistemai, nuosavybei, be to, ir už dokumentų suklastojimą ir disponavimą suklastotais dokumentais, baustas administracine tvarka. Nors A. Kandrotas veikų padarymo metu dirbo, tačiau šiuo metu pataisos įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiškų nusikaltimų padarymą, be to, Kauno apygardos teisme jo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl tyčinio sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymo. Teismas vertino, kad A. Kandrotui už visas padarytas nusikalstamas veikas skirtos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmių rūšys, o A. Ž. ir R. J. terminuotos laisvės atėmimo bausmių rūšys skirtos tik už sunkius nusikaltimus, o už apysunkius ir nesunkius nusikaltimus, laikantis BK 55 straipsnio nuostatų, jiems skirtos švelniausios sankcijose numatytos bausmių rūšys.
Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį, be paminėtų aplinkybių teismas atsižvelgė ir į ilgą proceso trukmę, todėl kaltinamiesiems terminuoto laisvės atėmimo bausmės skirtos ženkliai mažesnės nei sankcijose numatytas jų vidurkis.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji padarė ne pavienes nusikalstamas veikas, jos truko gana ilgą laiką, buvo naudojama konspiracija sukčiavimui, pinigų pasisavinimui nuslėpti, naudotos gana sudėtingos ir painios nusikalstamos schemos, pasitelktos darbuotojų nuomos paslaugas teikusios tarpininkavimo įmonės, daug buhalterių, iš UAB „MDK logistika“ pasisavinto ir valstybei sukčiavimo būdu nesumokėtų PVM, GPM bei socialinio draudimo įmokų sumos ženkliai viršija BK 190 straipsnyje numatytą didelės vertės ribą. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus, tačiau A K. nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas, jis yra įvykdęs ir daugiau analogiškų nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl jam nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Kiti kaltinamieji A. Ž. ir R. J., nors ir neigė savo kaltę, menkino savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, tačiau, teismo vertinimu, jų laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarautų bausmės paskirčiai, būtų pasiekti bausmės tikslai sulaikyti juos nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Taigi, atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, A. Kandrotui teismas paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 10 mėnesių, R. J. – laisvės atėmimą 1 metams ir 5 mėnesiams ir 396 MGL (19 800 Eur) dydžio baudą, bet jos vykdymą atidėjo 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigodamas R. J. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. A. Ž. teismas paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant A. Ž. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.
A. Ž. dėl nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl 169 462,56 Eur pasisavinimo iš UAB „MDK logistika“ kasos), BK 223 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, teismas išteisino, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
J. Č. dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (inkriminuotos trys veikos), išteisinta, jai nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Teismas nusprendė tenkinti iš dalies Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir priteisė solidariai iš A. Ž., A. Kandroto ir R. J. valstybei 117 147 Eur (vieną šimtą septyniolika tūkstančių šimtą keturiasdešimt septynis eurus) pridėtinės vertės mokesčio ir 27 162,77 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šimtą šešiasdešimt du eurus ir 77 centus) gyventojų pajamų mokesčio. Iš A. Ž. teismas valstybei priteisti 11 952 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt du eurus) pridėtinės vertės mokesčio.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį teismas tenkino visiškai ir solidariai iš A. Ž., A. Kandroto ir R. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui priteisė 79 971,93 Eur (septyniasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 93 centus).
Be to, teismas tenkino visiškai BUAB „MDK logistika“ pareikštą civilinį ieškinį, kurios procesines reikalavimo teises perėmė UAB „Sentas“ ir solidariai iš nuteistų trijų kaltinamųjų priteisė 321 791,84 Eur (tris šimtus dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 84 centus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.