A. Armonaitė: kol didžiuojamės startuoliais, žmogaus teisių žemėlapiuose esame nupiešti su Baltarusija ir Rusija

Gėda ir liūdna, kad Seime iki šiol nepavyksta išspręsti LGBTQ+ porų diskriminacijos problemų bei priimti Civilinės sąjungos įstatymo, pripažįsta Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Aušrinė Armonaitė | lrs.lt nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Politikė teigė, kad tos pačios lyties porų santykių nepripažinimo problema išlieka aktuali ir toliau bus sprendžiama. Kol kas žmogaus teisių iššūkiai, pasak jos, nekuria teigiamo Lietuvos įvaizdžio.

„Jie liko neišspręsti – gautas ne vienas ir net ne du smūgiai. Man, kaip Laisvės partijos, kuri šiuos klausimus atnešė į nacionalinės politikos darbotvarkę, pirmininkei yra asmeniškai liūdna. Man taip pat yra gėda. Gėda prieš žmones, kurie turi išvažiuoti iš Lietuvos, kurie jaučiasi antrarūšiai, man, kaip ministrei, gėda prieš Lietuvos tarptautinius partnerius ir investuotojus. Kai didžiuojamės investicine aplinka, inovacijomis, pramone ir startuoliais, suvaldytomis krizėmis, parama Ukrainai, o žmogaus teisių žemėlapiuose esame nupiešti su Baltarusija ir Rusija“, – savo feisbuko paskyroje ketvirtadienį rašė A. Armonaitė.

Anot jos, pastaruosius 14-ką metų Europa išgyvena daug krizinių situacijų: smūgį sudavė Graikijos finansų krizė, krėtė eurozonos problemos, Kremlius aneksavo Krymą, Europoje padaugėjo pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, galiausiai – „brexit’as“, ištiko COVID-19 pandemija, Rusija sukėlė karą prieš Ukrainą, o prieš Europą vykdo energetinį šantažą.

„Politikams tai metas, kai neužtenka tik „administruoti“. Kai reikia veikti. Ryžtingai, per kritiką ir audras. Rinktis iš netobulų alternatyvų, kad suvaldytumei krizes. O mums, Laisvės partijos politikams, buvo ypatingai svarbus papildomas uždavinys, kad žmogaus teisių darbotvarkė – LGBTQ+ porų partnerystė, Baudžiamojo kodekso pokyčiai, pagalbinis apvaisinimas, dviguba W – nebūtų nustumta į paraštes „dabar ne laikas”, „dabar pandemija”, „dabar karas” ir panašiai. Manau, bendrai mums pavyko. Tačiau ne viskas. <...> Bet aš negaliu sėdėti ir liūdėti. Mes turime dirbti, kad būtume arčiau sprendimų. Aš žinau, kad su 11 mandatų iš 141 iki šio momento esame padarę viską, kad Lietuva būtų arčiau šių sprendimų ir arčiau vakarietiško pasaulio. Nešiojome vis naujas geležines klumpes. Ieškojome vis daugiau kompromisų“, – tikino Laisvės partijos pirmininkė.

Pasak jos, dėl pokyčių žmogaus teisių srityje ir toliau bus ieškoma sprendimų.

„Mes atėjome į politiką tam, kad Lietuvoje būtų įtvirtintos vakarietiškos liberalios demokratijos idėjos, kad Lietuva būtų toliau nuo despotiškos rusiškos ideologijos, kad Lietuva būtų atvira. Taigi mes spręsime šiuos žmogaus teisių klausimus tol, kol išspręsime. O išsprendę būsime atsparesni naujiems ateities iššūkiams ir krizėms, ir pajėgesni kurti naujas galimybes mūsų nuostabiai šaliai. Įveikėme ne vieną iššūkį, įveiksime ir šiuos, ir priimsime istorinius pokyčius, kurie Lietuvą sustiprins kaip Vakarų civilizacijos šalį“, – vylėsi A. Armonaitė.

Naujesnė Senesni