Senatas antradienį patvirtino Pagarbos santuokai įstatymą, kuriuo siekiama užtikrinti teisinę apsaugą tos pačios lyties ir mišrių porų sudarytoms santuokoms.
 |
| JAV Senatas | Chad Stembridge/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Demokratai susivienijo su respublikonais
61 senatoriai pasisakė už šį projektą, 36 balsavo prieš.
Įstatymas suvienijo respublikonus ir demokratus: projektą palaikė visi Demokratų frakcijos nariai bei 12 respublikonų, kurie anksčiau šį mėnesį pritarimą išreiškė ir procedūriniame balsavime.
Prieš projektą pateikiant ant prezidento Joe Bideno stalo, įstatymą dar turės patvirtinti Atstovų rūmai, tačiau beveik neabejojama, kad dėl rūmuose išliekančio demokratų atstovų daugumos problemų nekils.
„Milijonams amerikiečių šis įstatymas užtikrins teises ir apsaugą, į kurią ir LGBTQI+, ir mišriosios poros bei jų vaikai turi teisę“, – po Senate įvykusio balsavimo antradienio vakarą sakė J. Bidenas.
Nors įstatymu nebūtų reikalaujama, kad visos valstijos privalėtų įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, tačiau projektu numatoma, jog vienoje valstijoje sudaryta santuoka būtų pripažįstama net ir toje, kurioje tokia santuoka neįteisinta.
Senatas įstatymas patvirtino reaguojant į nerimą, jog Aukščiausiasis Teismas gali panaikinti ankstesnį sprendimą, kuriuo tos pačios lyties asmenų sudarytos santuokos turi būti pripažįstamos visoje šalyje.
Galutinai priėmus Pagarbos santuokai įstatymą, tai reikš, kad jeigu JAV Aukščiausiasis Teismas panaikintų 2015 metais priimtą sprendimą byloje Obergefell prieš Hodgesą, kuriuo buvo įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, ir jeigu kuri nors valstija priimtų tos pačios lyties santuokų draudimą, ta valstija vis tiek privalėtų pripažinti šias santuokas, sudarytas kitose valstijose.
„Priimdamas šį įstatymo projektą Senatas siunčia žinią, kurią turi išgirsti kiekvienas amerikietis: nesvarbu, kas tu esi ar ką myli, tu taip pat nusipelnei orumo ir lygaus požiūrio prieš įstatymus“, – teigė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris.
Po sprendimo JAV – žvilgsnis į Lietuvą
Į JAV Senato sprendimą sureagavo ir žmogaus teisių gynėjai Lietuvoje.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė trečiadienio rytą klausė, kodėl Lietuvoje vis dar nėra panašaus Civilinės sąjungos įstatymo.
„Politikai, valdantys Lietuvą, bando įvelti į techninio pobūdžio diskusijas: renkame, bet nesurenkame balsų; Vyriausybė to savo programoje nežadėjo; kodėl turėčiau dėl tokio klausimo „sukinėti rankas“ savo frakcijos nariams ir pan. Trūksta empatijos, aistros ir supratimo, kad Civilinės sąjungos įstatymas nėra apie tai, ką įsirašėme ar neįsirašėme į Vyriausybės programą. Tai pirmiausia moralinis klausimas kiekvienam politikui, kurio techniniais pasiteisinimais neužglaistysi“, – savo feisbuko paskyroje rašė ji.
Parengta pagal reuters.com ir cnn.com informaciją