Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka, kad Seimui nesiimant Civilinės sąjungos įstatymo svarstymo, už tai prisiimti atsakomybę turėtų visi valdantieji.
 |
| Ingrida Šimonytė | lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Antradienį delfi.lt publikuotame tekste Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė pareiškė, kad atsakomybė dėl žadėtų, bet iki šiol nepriimamų sprendimų krenta ant valdančiųjų pečių.
Kritikos sulaukė liberalai su Viktorija Čmilyte-Nielsen priešakyje, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Seimo Žmogaus teisių pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, rinkiminėje kampanijoje ne kartą akcentavęs, kad darys viską, jog būtų priimta partnerystė, taip pat kiti LGBTQ+ bendruomenei svarbūs sprendimai.
J. Juškaitė taip pat pažymėjo, kad konservatorės Jurgitos Sejonienės pristatytam Civilinės sąjungos įstatymui praktiškai neliko kliūčių būti svarstomam Seimo salėje, kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsisakė inicijuoti projekto teisinio įvertinimo procedūrą.
Tiesa, įstatymui nepasiekiant plenarinės posėdžių salės, J. Sejonienė užsiminė, kad artėjant savivaldos rinkimams susvyravo dalies politikų anksčiau reikštas palaikymas.
 |
| Jurgita Sejonienė | lrs.lt nuotr. |
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė taip pat užsimena, kad Lietuva itin delsia priimti ne vieną dešimtmetį vėluojantį įstatymą ir jau net Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė parengti Civilinės partnerystės įstatymo projektą, nors jo šalyje vyksta karas.
„Gegužę minint Šeimų dieną Katedros aikštėje, premjerė Ingrida Šimonytė pasakė, kad „kažko esame nepadarę ir mes visi“, jei šalyje, kurioje partnerystės įstatymui pritaria ir premjerė, ir Seimo Pirmininkė, tokio įstatymo priimti nepavyksta“, – tekste rašo J. Juškaitė.
Tekstu feisbuko paskyroje pasidalijo žinoma aktorė Elžbieta Latėnaitė, savame įraše pažymėjusi I. Šimonytę.
Premjerė netruko atsakyti.
„Dėkoju už išskirtinį dėmesį mano asmeniui, bet neapleidžia jausmas, jog teksto tikslas yra kažkaip pagrįsti, kad ir šiuo atveju dėl visko kalta yra TSLKD, – komentare rašė ji. – Bet imkim ir pažiūrėkim į reikalą „be lozungų“, kaip tekste ir rašoma. Ar Partnerystės įstatymas/Civilinės sąjungos įstatymas yra Vyriausybės programos dalis? Ne ir negalėjo būti, nes tuomet veikiausiai nebūtume turėję nei Vyriausybės, nei jos programos. Nes kaip ten bebūtų, šis įstatymas nėra TS politinės programos įsipareigojimas“.
I. Šimonytė akcentavo kartu su Gabrieliu Landsbergiu visada rėmusi partnerystę. „Nereikia apsimetinėti, jog nežinoma, kad dalis mano frakcijos šio sprendimo nepalaiko ir galimai nepalaikys niekada, nors žmonių, pakeitusių nuomonę nuo 2017 m. balsavimo (kai didžioji dalis iš dvidešimt kelių balsų už buvo ir TS frakcijos) frakcijoje irgi yra. Todėl šie klausimai turi atskirą skirsnį koalicijos sutartyje, kurioje nėra įsipareigojimo priimti konkrečius įstatymus (nes tai gali pasirodyti objektyviai neįmanoma)“, – teigė premjerė.
„Ponia Jūratė realiai siūlo man ir Gabrieliui Landsbergiui ką? Išsukioti frakcijos nariams rankas, kad jie balsuotų už įstatymą, kuris nėra partijos rinkimų programos dalis? To neįmanoma padaryti ir to nedarysime“, – pridūrė ji.
 |
| Ingrida Šimonytė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
I. Šimonytė pažymėjo besijaučianti „nuveikusi nemažai“, kadangi, jos teigimu, dalis politikų nuomonę pakeitė. „Jeigu Jums tai reiškia, kad Šimonytė su Landsbergiu nepadarė savo darbo, galite taip galvoti. Bet Seime sprendimai priimami realių žmonių balsais ir net jeigu jie Jums nepatinka, juos reikia priimti. Man nepatinka šiandien nubalsuotas PVM lengvatos maitinimui pratęsimas. Nesugebėjau įtikinti, kad to daryti nereikia, bet turiu priimti rezultatą. Žinau tik vieną: šiame Seime nėra jokios kitos galimos daugumos, kuri gali šį klausimą bent bandyti išspręsti“, – pažymėjo ji.
Premjerė teigė netikinti, kad kitos kadencijos Seime šiuo klausimu į priekį pasistūmėti pavyks be dabartinės koalicijos partnerių pagalbos.
„Galima parversti koaliciją, vyriausybę ir visą ką dėl to, kad ji nesugeba demokratiniame Seime organizuot reikalingo 71 balso, bet jokia kita galima šio Seimo koalicija net nebandys šio klausimo spręsti. Galima tikėtis, kad šį Seimą imkim ir nurašykim kaip per konservatyvų, o kitame Seime kažkaip stebuklingai atsiras didžiulis Partnerystės palaikymas, bet man sunku įsivaizduoti, iš kokių jėgų tai rasis, jeigu ne iš tų pačių trijų šiuo metu esančių koalicijoje“, – dėstė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė teigė, kad ją labiausiai stebina tai, jog „niekas, atrodo, net nebando turėti pretenzijų partijoms, turinčioms partnerystę savo programoje ir nebalsuojančioms už tai“.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė premjerei atsakė, kad PVM lengvatos klausimas nė iš tolo neprilygsta Civilinės sąjungos įstatymui.
Ji prisiminė kartu jau daugiau nei 50 metų kartu gyvenančią vyriškių porą. „Abu buvo aktyvūs nepriklausomybės judėjimo ir Sąjūdžio rėmėjai, žmonės, kuriuos galima vadinti pavyzdiniais patriotais. Nepaisant to, kad pusę amžiaus šie vyrai buvo antrarūšiai žmonės, priversti slėpti savo santykius, jie visada darė viską, kas jų galioje, kad šį valstybė būtų laisva ir nepriklausoma. Vieno iš jų sveikata šiandien yra kritiškai silpna. Kai manęs klausia, ar sulauksime Civilinės sąjungos įstatymo, galiu tik perduoti, kad jų pačių rinkta premjerė sako, jog dėl jų nėra pasirengusi sukioti savo frakcijos nariams rankų“, – pažymėjo J. Juškaitė.
Taip pat skaitykite: