Seksas arba problemos – tokį ultimatumą išgirdo vienas iš vaikinų, gėjų pažinčių programėlėje atstūmęs su juo pažintį mėginusiu užmegzti kauniečiu. Jarmo.net surinkti duomenys rodo, kad su tokiu Vytauto V. šantažu susidūrė mažiausiai 4 asmenys, nors jų gali būti ir daugiau. Ne vienas homoseksualus vaikinas vis garsiau kalba apie tai, kad kaunietis grasindamas atskleisti seksualinę orientaciją arba išplatinti kompromituojančias nuotraukas taip mėgina versti su juo lytiškai santykiauti. Mažiausiai 2 asmenys drįso kreiptis ir į policijos pareigūnus, tiesa, pastarieji nusikaltimo neįžvelgia.
 |
| Ne vienas vaikinas liudija sulaukęs grasinimų telefonu | Asociatyvi Adrian Swancar/unsplash.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Apie Vytauto V. elgesį su gėjų pažinčių tinklalapiuose ir programėlėse besilankančiais vartotojais jarmo.net sužinojo iš asmens, nepanorusio būti įvardytu viešai.
„Ne pirmas vaikinas man pasakojo, kad susidūrė su juo ir nežino, ką daryti. Tokių liudijimų esu girdėjęs nemažai. Jis užmezga pažintį, o vėliau ima rašinėdamas grasinti, kad paviešins seksualinę orientaciją, jeigu žmogus yra neatsiskleidęs. Tuomet iš sukurtų netikrų paskyrų jis ima skelbti įvairius įrašus, pavyzdžiui, įkelia fotografiją ir parašo, kad dingo be žinios“, – liudijo Evaldas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas).
Evaldo turimose momentinėse ekrano kopijose matyti mažiausiai vienas feisbuko įrašas apie tariamai Berlyne dingusį asmenį. Paskelbtos esą dingusio žmogaus nuotraukos, taip pat prašoma dalintis šia informacija su kitais socialinio tinklo vartotojais. Tačiau išties toks asmuo niekur nedingęs.
%20(1).png) |
| Momentinė ekrano kopija |
Momentinėse ekrano nuotraukose matyti, kad tariamas dingusysis Vytautui V. rašo: „Kokį čia šūdą mali su mano „Facebook“ nuotraukomis?! Kas tau dingęs? Berlynas?“
 |
| Momentinės ekrano kopijos |
Pastarasis atsako: „Tavęs ieškau“.
„Teroras vyksta dėl to, nes atsisakė su juo lytiškai santykiauti. Jie susipažino internete. Nors gyvai nebuvo susitikę, bet kai jis Vytautą atstūmė ir atsisakė susitikti, tai Vytautas ėmė jį persekioti. Su manimi susiekęs vaikinas sakė, kad dėl patirtų išgyvenimų jam jau net kilo minčių apie savižudybę“, – teigė Evaldas.
Dar vienoje momentinėje ekrano nuotraukoje matyti dviejų programėlės „Grindr“ vartotojų susirašinėjimas. „Ta prasme elgtis?! (Paminima kauniečio pavardė, – jarmo.net), mano nuotraukas platini?“ – klausia vienas vartotojų.
„Dabar lauk naujos staigmenos“, – atsako jam kitas vartotojas.
Evaldas teigė bendravęs su mažiausiai 4 asmenimis, galimai nukentėjusiais nuo Vytauto V. Jis atsiuntė ir visa tai patvirtinančias ekrano kopijas. Evaldo teigimu, neretai kaunietis homoseksualiems vaikinams, apie kurių orientaciją artimieji arba draugai nežino, ima grasinti paskelbsiantis tokią informaciją viešai. Taip pat vienas iš grasinimų – paskelbti ir nuogas šių vaikinų fotografijas.
Vienoje iš momentinių ekrano nuotraukų matyti, kad vienas iš vaikinų kauniečio klausia: „Ko tau reik iš manęs???“.
Nesidrovėdamas Vytautas V. atsako „sexo (kalba netaisyta, – jarmo.net)“ ir išsiunčia pornografinio turinio nuotrauką.
%20(1).jpg) |
| Momentinė ekrano kopija |
„Sexas arba problemos. Pamatisi. Dbr (kalba netaisyta, – jarmo.net)“, – toliau jam rašo Vytautas V.
Kitoje ekrano kopijoje matyti, kad kaunietis vienam feisbuko vartotojui atsiuntė bent kelias nuotraukas, iš kurių mažiausiai vienoje įamžintas nuogo vaikino, tapusio jo šantažo auka, kūnas.
„Sausio pradžioje susirašiau su šiuo vaikinu per grinderį. Aš jo net vardo nežinojau. <...> Po kelių dienų daviau jam ir telefono numerį, ten susirašinėjome. Aš tiesiog iš neturėjimo ką veikti pasirašinėti norėjau, o jis vis klausinėjo, kada susitiksim. Aš galiausiai pasakiau: nenoriu, nes pas mamą esu ir per COVID-19 pandemiją susitikinėti šiaip net negalima. Jis man atrašė įžeidinėdamas. Teko jį užblokuoti „Grindr“ ir „WhatsApp“. <...> Jis rašė į mano instagram‘ą, ten užblokavau jį po vienos žinutės, kurioje jis rašė: „Kodėl užblokavai?“. Vienai žiniasklaidos priemonei daviau interviu, publikavus straipsnį pasirodė ir mano veidas. Jis pastebėjo kažkaip ir susirado mane feisbuke ir netrukus pasižiūrėjo, kas mane palaikino bei jiems pradėjo siųsti mano nuogo nuotraukas, kurias susirašinėdamas siunčiau tik jam“, – atvirai pasakojo Lukas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas).
.png) |
| Momentinė ekrano kopija |
Evaldas pasakojo, kad programėlėje „Grindr“ kaunietis mėgsta susikurti anketas su jį atstūmusių vaikinų nuotraukomis ir mėginti juos kompromituoti. Jarmo.net turi tai patvirtinančių duomenų, kurių viešai negali atskleisti dėl kauniečio aukomis tapusių asmenų privatumo.
Policija tyrimo nepradėjo
Vienas iš vaikinų apie šią situaciją pranešė policijai. Tačiau teisėsauga imtis veiksmų atsisako.
Vilniaus apskrities policijos nutarime, priimtame šių metų spalį, matyti, jog į pareigūnus kreipėsi Kristupas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), kuris nurodė, jog neva Vytautas V. nuolat rašinėjo ir siūlė pasimylėti, o vienoje iš žinučių esą rašė, jog yra privertęs kitą asmenį lytiškai santykiauti, tad privers ir jį. Nutarime taip pat dėstoma, kad asmuo teigė, jog Vytautas V. teigė turintis apie jį kompromituojančios informacijos, rašinėjo, kad jei nepasimylės, tai asmenį sunaikins, kad kils karas, kad sugriaus gyvenimą, pasekmės bus sunkios.
Pareiškimą policijai parašęs asmuo susisiekė su kitu galimai nuo Vytauto V. nukentėjusiu vaikinu. Pastarasis esą atsiuntė kauniečio tėvo telefono numerį.
„Iš pažįstamo (paminimas vardas, – jarmo.net) gavo Vytauto tėvo telefono numerį ir jam papasakojo apie šią situaciją. Vytauto tėvas pasakė, kad žino apie šią situaciją ir padėkojo, kad jį informavo. Po pokalbio su tėvu Vytautas kelias savaites jam nerašė, tačiau 2022-10-01 jis parašė vėl, o 2022-10-08 apie 15.08 val. pareiškėjui būnant pas draugę Vilniuje <...> Vytautas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad važiuoja pas pareiškėjo motiną. Tokį Vytauto parašymą vertina kaip grasinimą jo šeimai, todėl su pareiškimu kreipėsi į policiją“, – Kristupo liudijimas išdėstomas nutarime.
Pareiškimą parašęs asmuo pareigūnams teigė, kad dėl tokio Vytauto V. elgesio jis jaučia emocinę įtampą, vartoja vaistus, skirtus nerimui malšinti.
 |
| Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr. |
Spalio 18-ąją Vilniaus apskrities policija priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. „Baudžiamojoje teisėje laikomasi nuostatos, kad juridinę reikšmę turi tik realūs grasinimai. Iš pareiškėjo nurodytos informacijos negalima teigti, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad Vytauto V. išsakytus žodžius būtų galima vertinti kaip realų grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Vytautas V. nesiėmė veiksmų, rodančių, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir patvirtinančių jo realumą, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra realaus pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas“, – teigiama nutarime.
Viską neigia
Susisiekus su Vytautu V., šis, vos išgirdęs klausimus apie nederamą savo elgesį, suskubo viską paneigti.
Kaunietis pateikė savo įvykių versiją – esą tai jam nuolat yra grasinama, jis dėl persekiojimo teigė net svarstantis kreiptis į policiją. Pasak Vytauto V., 2015-aisiais jis buvęs apvogtas – vienas vaikinas neva paėmęs iš jo 50 eurų. Vyriškis teigė, kad po to, kai dėl šios situacijos kreipėsi į teisėsaugą, iš tariamo vagies išgirdo, jog dabar jam bus atkeršyta.
„Tas durnelis dar manęs ramybėje nepalieka“, – aiškino Vytautas V. ir ėmė domėtis, o kas apie šią situaciją pranešė žiniasklaidai.
Vyriškis ne kartą prašė atskleisti asmenų, kurie sutiko paliudyti apie jo elgesį, duomenis, nors tuo pat metu tikino žinantis, kas apie jį taip kalba.
 |
| Vytautas V. mėgina įbauginti kitus vaikinus socialiniuose tinkluose | Asociatyvi Glenn Carstens-Peters/unsplash.com nuotr. |
Psichologinis smurtas – sunkiai atpažįstamas
Baudžiamajame kodekse psichologinis smurtas vis dar nėra kriminalizuotas, spalio pabaigoje vykusioje diskusijoje „Psichologinis smurtas – nusikalstama veika“ kalbėjo organizacijos „Stebėk teises“ advokacijos ekspertė Greta Kin.
Diskusijoje taip pat dalyvavusi teisininkė doc. dr. Ilona Michailovič teigė, kad itin sudėtinga pasakyti, kuri smurto rūšis – seksualinio, fizinio ar psichologinio – yra sunkesnė. „Žmonės, patyrę psichologinį smurtą, tai išgyvena ypatingai sunkiai ir padariniai labai sunkiai išgyvenami. <...> Nedrįsčiau teigti, kad nėra baudžiamosiosios atsakomybės už smurtą. Galima paminėti bent kelis straipsnius, tokius kaip grasinimas nužudyti arba žmogaus terorizavimas. Taip pat visai neseniai kriminalizuotas persekiojimas“, – kalbėjo teisininkė.
Anot jos, psichologinis smurtas gali būti neidentifikuojamas.
„Kai mes kalbame apie fizinį smurtą, tai suprantame tai. O kalbant apie psichologinį smurtą, tas supratimas ribotas. 2017 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotas tyrimas parodė šį tą įdomaus. Žmonių buvo klausiama, kokios mintys kyla kalbant apie smurtą. 72 procentai respondentų įvardijo fizinį smurtą ir tik 25 procentai pasakė, kad tai gali būti ir psichologinis smurtas, vos 6 procentai nurodė, kad smurtas gali būti ir seksualinis. <...> Tad labai svarbu atpažinimas“, – tikino I. Michailovič.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė dr. Dalia Puidokienė pridūrė, kad dažnai vieną smurto formą lydi kita. „Smurto rūšys tarpusavyje yra persipynusios. Jeigu yra fizinis smurtas, tai yra ir psichologinis smurtas. Jeigu yra seksualinis smurtas, tai yra ir psichologinis smurtas. Jeigu smurtas ekonominis, jis yra ir psichologinis“, – dėstė ji.
D. Puidokienė teigė, kad smurtą patyręs žmogus gali susidurti su emocine trauma, pavyzdžiui, potrauminio streso sutrikimu.
„Smurtas atneša žmoguje pokyčius – smurtautojo suvokimo, emocijų reguliavimo, santykių, savęs suvokimo, prasmės sistemų. <...> Nenuostabu, kad tiems žmonėms sunku atpažinti smurtą“, – komentavo Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė.
„Taip, mes turime įstatyme (numatytą) psichologinį smurtą, turime įstatymus ir instrumentus, kurie numato sankcijas už vienos ar kitos smurto rūšies panaudojimą, tačiau paklauskime teisininkų, kiek yra nubausta, kiek asmenų sulaukė atsakomybės už psichologinį smurtą. Turėsime vos kelis atvejus. Dažniausiai yra fizinis smurtas. Dėl ko? Dažnai pareigūnai klausia – o kaip įrodyti? Išsisukinėjimas. Neužtenka įstatymuose numatyti“, – sakė D. Puidokienė.
Reikalinga įžvelgti požymius
Teisininkas, kriminologas doc. dr. Gintautas Sakalauskas teigė, kad nusikalstamos veikos nustatomos pagal tam tikrus konkrečius požymius.
„Nėra taip, kad Lietuvoje baudžiama tiesiog už smurtą. Yra baudžiama už konkrečias nusikalstamas veikas: nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinį, netyčinį, turintį tam tikrus požymius. <...> Turi būti konkretūs požymiai. Jeigu pasakoma, kad psichologinis smurtas baudžiamas, <...> tai tada klausiu, kur yra tie požymiai, kuriuos mes atpažįstame?“ – kalbėjo jis.
G. Sakalauskas tikino, kad smurtas turi būti ir įrodytas, jog smurtautojas susilauktų sankcijų. „Nesame viduramžiuose, jog galime nubausti bet ką, nes karaliui ar bažnyčiai nepatiko“, – konstatavo jis.
Teisininkas paminėjo, kad Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) 2 dalyje apibrėžta, kad tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 4-erių metų.
