Lietuvos institucijoms gresia nemalonumai – dėl vis dar neužtikrintos teisės sudaryti partnerystę lietuvis Vykintas Faria Balsevičius ir jo mylimasis brazilas Robertas Faria rengia skundą teismui. Pora sieks, kad užsienyje sudaryta judviejų santuoka būtų pripažįstama ir Lietuvoje.
 |
| Vykinto ir Roberto vestuvių akimirka | Asmeninio albumo nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Susituokė užsienyje
V. Faria Balsevičius ir R. Faria gyvena Nyderlanduose. Kaip portalui jarmo.net sakė lietuvis, į šią šalį jis nusprendė persikelti dėl to, nes joje matė daugiau galimybių, o taip pat viliojo aplinka, kurioje homoseksualūs žmonės gali jaustis saugiai.
„Žmogaus teisių aspektas Nyderlanduose vertinamas visiškai kitaip nei Lietuvoje, kurioje lygių galimybių beveik nėra. Dėl to prieš 10 metų ir išvykau. Tiesa, prieš tai spėjau Vilniuje sudalyvauti pirmosiose „Pride“ eitynėse. Pamenu, kad nors žmonės tuo laiku jau drįso labiau atsiskleisti, neretas vis dar bėgo iš Lietuvos“, – kalbėjo pašnekovas.
Būtent Nyderlanduose jis viename LGBTQ+ bare susipažino su R. Faria. Abu vyrai įsimylėjo ir praėjusiais metais susituokė. „Labai gaila, kad negaliu jam nieko pasiūlyti, ką turėtų suteikti Lietuva. Nors Nyderlanduose esame laikomi pora, Lietuvoje mūsų teisiškai nesieja niekas. Apmaudu ir gėda“, – sakė V. Faria Balsevičius.
Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos įstatymus, net jeigu tos pačios lyties asmenys įgyja sutuoktinių statusą užsienio valstybėje, tai šis statusas mūsų šalyje negalioja.
Turės atsisakyti pilietybės?
Tad lietuvis parašė laišką Užsienio reikalų ministerijai (URM). Jame V. Balsevičius išdėstė, kad nenorėtų atsisakyti Lietuvos pilietybės tik dėl to, nes šalyje vis dar nėra užtikrinamos LGBTQ+ teisės.
 |
| Vykinto ir Roberto vestuvių akimirka | Asmeninio albumo nuotr. |
„Kadangi Lietuvoje mano teisės neigiamos, reikia ieškoti alternatyvų. O Olandijos pilietybė siūlo daugiau teisių. Liūdna, kad esu tarsi verčiamas atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tikrai to nesinori. Manau, kad Vyriausybė turėtų daryti viską, jog žmonės nebūtų verčiami rinktis tarp teisių ir Lietuvos pilietybės“, – teigė jis.
V. Balsevičius ministerijos valdininkų pasiteiravo, ką būtų galima padaryti.
URM lietuviui atrašė, kad „draudžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims, taigi santuoką Lietuvos Respublikoje leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu“ ir dėl to Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius „neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką su tos pačios lyties asmeniu“.
Kadangi atsakymas netenkino, vyras ruošiasi kovai teisme. Iš pradžių jis ketina bylinėtis nacionaliniuose teismuose, o pralaimėjus byla gali pasiekti ir tarptautinius teismus.
Lietuvis sakė, kad teisme ketina išdėstyti, jog šalis vienaip ar kitaip privalo užtikrinti, kad teisiškai būtų pripažinti jo santykiai su Robertu. „Europos teisė sako, kad nesant objektyvių priežasčių, šalis privalo garantuoti teisę įtvirtinti savo santykius oficialiai. Jeigu valstybė nesugeba pagrįsti, kodėl ji tai draudžia, tai tuomet pripažįstamas pažeidimas“, – paaiškino V. Faria Balsevičius.
Pašnekovas teigė, kad Lietuvoje tos pačios lyties poroms gyventi itin sudėtinga, todėl kol padėtis nepagerės, į gimtinę jis grįžti neplanuoja.
„Nežinome ir to, kas laukia Civilinės sąjungos įstatymo. Labai daug kompromisų. Puikiai suprantame, kad įstatymas būti turi, žmonės kenčia, nes jo dar nėra. Aš manau, kad ši visuomenė tam, kad suprastų LGBTQ+ žmones, pati turėtų pabūti mūsų kailyje“, – dėstė jis.
„Mes nesame nusidėjėliai“
Tuo metu R. Faria sakė, kad jo santuoka su V. Faria Balsevičiumi pripažįstama tiek Brazilijoje, tiek Olandijoje, o Lietuvos institucijų atsisakymas tą padaryti esą prieštarauja ES teisei.
„Tikiuosi, galėsime įrodyti teisėjams, kad viskas, ko norime, tai prisidėti prie geresnės Lietuvos ateities. <...> Mes nesame nusidėjėliai, mes žmonės: mylime, verkiame, juokiamės, esame aukštos kvalifikacijos profesionalai ir gyvename normalų laimingą gyvenimą, nekeliame grėsmės šaliai, esame meilės ir pagarbos pavyzdys“, – dėstė R. Faria.
Pašnekovas teigė, kad LGBTQ+ teisių požiūriu visuomenė atviresnė nei prieš kelis metus, tačiau Lietuvoje dar yra kur tobulėti. Ypač daug ko pasimokyti, anot R. Farios, turi politikai.
„Sunku suprasti, kad Lietuvoje – ES narėje, pasaulinėje lazerių technologijų lyderėje – gali būti toleruojama tokia nelygybė kalbant apie pilietines teises. Politinės partijos turėtų vienytis, kad priimtų įstatymus, jog šalis taptų įtraukesnė“, – įsitikinęs jis.
„Didžiuojuosi Lietuva, kad ji nusiteikusi prieš Rusijos autoritarinį režimą, bet kita vertus Lietuvos politikai neleidžia LGBTQ+ žmonėms įteisinti santykių. Būti prieš Rusiją – tai elgtis priešingai nei ši valstybė, neperimti to, kuo vadovaujasi jie, pavyzdžiui, netoleruoti neapykantos LGBTQ+ žmonėms“, – kalbėjo R. Faria.
Reikia keisti Konstituciją?
Teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys portalui jarmo.net teigė, kad šiemet ministerija paklausimų dėl užsienio valstybėje įregistruotos santuokos, sudarytos su tos pačios lyties asmeniu, apskaitymo Lietuvoje dar nėra gavusi. „Vertinant praėjusių metų patirtį, ministeriją pasiekia keletas tokio pobūdžio paklausimų“, – tikino jis.
P. Žeimys priminė, kad Konstitucijoje nustatyta, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, o Civilinis kodeksas nustato, kad santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu. „Atsižvelgiant į tai, užsienyje sudarytos santuokos tarp tos pačios lyties asmenų į apskaitą Lietuvoje nėra įtraukiamos“, – komentavo P. Žeimys.
Pasak jo, tam, kad tos pačios lyties poros galėtų Lietuvoje apskaityti užsienyje sudarytą santuoką, yra reikalingas Konstitucijos pakeitimas.
„Konstitucija numato, kad sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Pažymime, kad šiuo metu Seime taip pat yra pateiktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Šis projektas sulaukė Seimo komitetų pritarimo ir bus svarstomas plenariniame Seimo posėdyje“, – tikino P. Žeimys.
Kaip portalui jarmo.net komentavo URM atstovai, nei ministerija, nei Lietuvos konsulinės įstaigos nekaupia statistinės informacijos apie tai, kiek Lietuvos Respublikos piliečių kreipiasi į URM ar Lietuvos konsulines įstaigas dėl užsienyje su tos pačios lyties asmenimis įregistruotų santuokų įtraukimo į apskaitą Lietuvoje.