„Yra tiek daug kovų, kurias kovoja LGBTQ+ žmonės, kad tiesiog patariu nesijaudinti ir švęsti taip, kaip norite“, – ištarė tos pačios lyties porų vestuvių planuotoja Gabrielė Bernotaitė, padedanti jauniesiems įgyvendinti savo svajones.
 |
| Gabrielė Bernotaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Susituokė Bažnyčioje
Lietuvoje tos pačios lyties porų santuokos nėra įteisintos. Šiuo metu net negalima sudaryti civilinės sąjungos arba partnerystės. Tačiau tai netrukdo poroms tuoktis. Tiesa, nors teisinės galios šis žingsnis nesuteikia, svarbu bent simboliškai atšvęsti santykius.
Kaip kalbėjo G. Bernotaitė, viena vaikinų pora, kuriai ji surengė vestuves, šią ceremoniją vertino kaip pareiškimą, kad jų meilė tiek pat vertinga, kiek ir kitų žmonių meilė.
„Vestuvės susideda iš dviejų dalių. Viena jų – išvykimas kitur, kur galima legaliai susituokti. Antroji dalis – ceremonija, vestuvių šventė Lietuvoje“, – LRT tinklalaidėje „72 atspalviai“ kalbėjo LGBTQ+ vestuvių planuotoja.
Tiesa, ne visos poros nori tuoktis užsienyje, daliai pakanka ir šventės Lietuvoje.
Prieš metus LGBTQ+ poroms organizuoti vestuves pradėjusi G. Bernotaitė kalbėjo anksčiau kartkartėmis prisiliesdavusi prie kitokių švenčių organizavimo ir suprasdavusi, kad šis darbas jai teikia daug laimės.
 |
| Gabrielė Bernotaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
„Praėjusiais metais svarsčiau, ką pabandyti, ir ėmiau galvoti, kokius renginius noriu organizuoti. Ir man įdomiausia renginiuose tai, kad susipažįsti su labai daug žmonių. Koks turi būti renginys, kad tas kontaktas man būtų įdomus, jausčiausi gerai? Pagalvojau, kad vestuves organizuoti būtų labai šaunu. Juk sudalyvauji žmonių labai intymiuose gyvenimo momentuose ir gali susipažinti su jais labai artimai. Man šie kontaktai labai svarbūs. Supratau, kad tikrai tinka vestuvės. Tačiau supratau ir tai, kad nenoriu organizuoti visų vestuvių. Esu LGBTQ+ žmogus, tad norisi organizuoti vestuves tiems žmonėms, kuriuos pati geriausiai suprantu“, – kalbėjo ji.
G. Bernotaitė jau surengė 2 vestuvių ceremonijas. „Žinau, kad šiemet taip pat bus dar 2 poros“, – džiaugėsi vestuvių planuotoja.
Pasak jos, dalis tos pačios lyties porų nori šventės ir su religiniu atspalviu. „Vestuvės, kurių dalimi buvau praėjusiais metais, vyko Bažnyčioje, nes viena iš nuotakų buvo liuteronų pastorė. Joms santuoka itin siejosi ir su Bažnyčia, ir su religija. Manau, kad yra daug LGBTQ+ porų, kurioms religija yra svarbi“, – pasakojo ji.
Šeima – ne dalyviai, o stebėtojai
Vestuvių planuotoja sakė, kad labai svarbu susitelkti ties tuo, kokių būtent vestuvių nori pora, ir neverta primesti savo įsivaizdavimo, kaip viskas turi atrodyti. „Aš neturiu kažkokių lūkesčių ir standartų vestuvėms bei santykiams“, – akcentavo G. Bernotaitė.
Pasak jos, dažniausiai tos pačios lyties poros sulaužo tipinius įsitikinimus, koks turėtų būti šeimos vaidmuo vestuvėse. „Aišku, tai neateina iš gero gyvenimo. Tikėtina, kad jeigu LGBTQ+ žmonės turėtų geresnę santykių su tėvais statistiką, tai tėvai būtų labiau įsitraukę ir įtraukti į vestuves. Kol kas matau, kad dažniausiai dėl sudėtingų santykių poros arba net nepakviečia giminių, šeimos į savo vestuves, arba jie ateina, bet būna labiau stebėtojais nei dalyviais tų vestuvių“, – kalbėjo ji.
 |
| Gabrielė Bernotaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
Pašnekovė paminėjo, kad socialiniuose tinkluose stebėdama žmones, organizuojančius arba fotografuojančius tos pačios lyties porų vestuves užsienyje, kai kada išvysta milžiniškas šventes, į kurias atvyksta daugybė palaikančių žmonių. Bent kol kas Lietuvoje tokius vaizdus pamatytume retai.
Tačiau G. Bernotaitė pabrėžia – jos ambicija nėra organizuoti kuo didesnes ir puošnesnes vestuves. „Nes tai reikštų, kad reikia išleisti labai daug pinigų ir nesu tikra, ar tikrai tai rekomenduoju žmonėms. <...> Viskas labai priklauso nuo to, kur esi gyvenime, kokia tavo finansinė padėtis, tikslai. Aš tikriausiai sutikusi jauną porą, kuri norėtų tuoktis ir imti tam paskolą, nepalaikyčiau tokio sprendimo. “, – sakė vestuvių planuotoja.
Ji teigė, kad organizuodama LGBTQ+ porų vestuves ieško pagalbos tik iš LGBTQ+ žmonėms draugiškų paslaugų tiekėjų, kad jaunieji nesusidurtų su homofobiškais komentarais. „Manau, kad svarbu, kai ateini ir nori džiaugtis savo meile, o ne gauni iš kokio juvelyro ar fotografo atsakymą „ne, čia prieš mano vertybes“. Moku sukurti saugią patirtį“, – sakė vestuvių planuotoja.
 |
| Asociatyvi unsplash.com nuotr. |
Anot jos, tos pačios lyties porų vestuvės – geras tolerancijos išbandymas paslaugas teikiantiems asmenims.
„Parašė man merginos, kurios rado juvelyrę. Labai patiko jos darbai. Joms atrašė ir jos pasidalijo atsakymu su manimi. Aš, žinoma, kai ieškojau informacijos apie tą juvelyrę, tai mačiau, kad taip, ji labai susijusi su religija, galima matyti visokių tai liudijančių įrašų socialinėje medijoje, tad net nebūčiau rašiusi jai. Tačiau ši pora tikriausiai turėjo daugiau tikėjimo nei aš. Juvelyrė atsakė taip, kad net sunku suprasti, jog tai tiesiog homofobija, nes ji atsakė taip mandagiai, bet taip pat vis tiek leisdama žinoti, kad ši pora prastesnės už visus kitus klientus ir ji neteiktų tos paslaugos. Tik tai labai supakavusi į daug mandagių žodžių. Kai pamačiau, buvo labai pikta“, – papasakojo pašnekovė.
Norėtų nesukti galvos, kaip apeiti ribojimus
Ji teigė, kad iki šiol planuojant vestuves tenka pasukti galvą, kaip tos pačios lyties poroms apeiti joms taikomus ribojimus.
„Žinoma, tikrai norėtųsi suorganizuoti vestuves, kuriose poros turėtų labai daug laisvės ir negalvotų, kaip apeiti apribojimus. Praėjusią savaitę susitikau su pora moterų, planuojančių susituokti vasarą. Sėdėjome ant sofos ir diskutavome apie tai, kad viena jų yra amerikietė, kita lietuvė, tad kaip joms išvengti vestuvių trijose šalyse. Jeigu tuoksis tik Lietuvoje, tai neįteisinta, bet jeigu Amerikoje – gali būti, kad vėliau Lietuva nepripažins, jeigu kažkas įvyks. Taigi, sėdime, diskutuojame ir galvoju, kokie mes esame... Koks absurdas, kad ieškome, kaip legaliai viską susitvarkyti. Būtų smagu organizuoti ir negalvoti apie tokius dalykus, o svarstyti, ko nori žmonės“, – kalbėjo G. Bernotaitė.
Anot vestuvių planuotojos, besituokiančių porų klausimai būna susiję ir su tuo, kaip įteisinti savo santykius vienoje ar kitoje šalyje, ar, pavyzdžiui, susituokus vėliau bus galima įsivaikinti. Deja, neretai tenka pasakyti, kad tai gali būti sudėtinga.
Tiesa, dėl dalies iššūkių poros sugeba įveikti ribojimus, pavyzdžiui, įmanoma tuokiantis pasikeisti pavardę.
„Vienas pavyzdys – galite ieškoti giminės medyje bendros pavardės. Aišku, tai kainuoja ir pinigų, ir laiko, ir daug pastangų. Bet Lietuva nėra tokia jau didelė, galimai kažką rasite. Žinoma, ar jums tada patiks ta pavardė, tai čia kitas klausimas. Be to, savo pavardę galite susitrumpinti. Ir jeigu negalima pasirinkti bet kokios pavardės, galima sugalvoti daugiau ar mažiau bet kokį vardą. Taigi, antras vardas gali tapti tavo partnerio ar partnerės pavarde“, – gudrybes įvardijo G. Bernotaitė.
Paklausta, į kokias šalis rekomenduotų vykti tos pačios lyties poroms, svajojančioms susituokti, ji įvardijo Daniją, Norvegiją, Portugaliją, Maltą. Tai populiariausios šalys, kadangi nėra itin toli nuo Lietuvos, ypatingai nesiskiria kultūriškai.
„Dalį dokumentų galima pateikti internete. Kita dalis turi būti siunčiama paštu, bet nebūtina ilgai būti šalyje, kad susituoktumėte, užtenka 3-5 dienų, kad viskas susitvarkytų: ir dokumentus priduotumėte, ir gautumėte patvirtinimus, susituoktumėte ir dar pavakarieniautumėte su draugais“, – sakė G. Bernotaitė.
Vestuvių planuotoja teigė, kad susituokti planuojančioms poroms gali patirti pirmiausia atsižvelgti į savus poreikius. „Darykite tai, kaip jums atrodo geriausia ir kvieskite tik tuos žmones, kuriuos norite pamatyti. Bandykite nusikratyti visų pareigų ar įsivaizdavimo, kad kažkas supyks arba pritrūko to ar ano. Švęskite taip, kaip jums norisi“, – kalbėjo ji.