Seimo narys Andrius Mazuronis faktus, kurie jam nepatogūs, linkęs sumenkinti. Tokį įspūdį galėjo susidaryti žiūrovai, trečiadienį išvydę per LRT televiziją tiesiogiai transliuotą laidą „Lietuva kalba“, kurioje buvo aptarta apklausa, parodžiusi, jog beveik pusė respondentų sutiktų, kad tos pačios lyties poros turėtų galimybę sudaryti civilinę sąjungą.
 |
| Asociatyvi Pavel Danilyuk/pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Laidoje „Lietuva kalba“ buvo mėginama atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos visuomenė taip aršiai priešinasi partnerystės įteisinimui, o gal toks požiūris tėra mitas.
Ar įstatymas aktualus?
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė kalbėjo, kad Lietuvoje yra 1 mln. žmonių, gyvenančių kartu nesusituokus.
O štai Laisvos visuomenės instituto (LVI) atstovas, teisininkas Vygaudas Malinauskas teigė, kad nesusituokus civilinė sąjunga neaktuali, nes nesprendžia „tos problemos“ – esą poroms nesusituokti patogu.
Laidoje dalyvavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė nesutiko su teiginiu, kad civilinė sąjunga niekam neaktuali.
 |
| Jurgita Sejonienė | lrs.lt nuotr. |
„Man atrodo, kad santuokos instituto šitoks teisinis reguliavimas nesumenkina, jis kaip tik išaukština santuokos institutą. Santuoką dar labiau išaukštintų, jeigu 50 procentų žmonių, sudariusių bažnytinę santuoką, jos vėliau neišardytų“, – akcentavo politikė.
Seimo narė pabrėžė, kad yra heteroseksualių asmenų, kurie galėtų, bet nesiryžta sudaryti santuokos, o valstybė turi spręsti praktinius sumetimus, kurie tokioms poroms kyla. Be to, šis įstatymas išlieka svarbus ir tos pačios lyties poroms, sakė ji.
„Yra homoseksualių žmonių, kurių, na, visada yra ir buvo mūsų visuomenėje, ir kurie gyvena kartu, ir jų bendro gyvenimo aspektus reikia įtvirtinti ir jie to nusipelnę. Pirmiausia apie tai turime kalbėti, nediferencijuoti žmonių“, – dėstė J. Sejonienė.
Pasak jos, nėra suprantama, kodėl yra reikalaujama šiam įstatymui rengti referendumą, kai pati Konstitucija nėra keičiama.
Kritikavo apklausą
Jarmo.net primena, kad pirmadienį paskelbta portalo delfi.lt apklausa parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų pritartų civilinei sąjungai tarp tos pačios lyties asmenų.
Seimo pirmininkės pavaduotas Andrius Mazuronis laidoje suskubo pareikšti, kad ši apklausa – tai melagiena, neva neatitinkanti sociologijos metodologijos. Seimo narys taip pat kalbėjo, kad Civilinės sąjungos įstatymo „problema“ yra tai, kad juo tariamai keičiama „šeimos samprata“.
Pasak jo, Civilinės sąjungos įstatymu siekiama „apeiti Konstituciją“.
„Praktiniai gyvenimo aspektai, visi puikiai žino, gali būti lengvai išsprendžiami jau mūsų galiojančioje teisinėje bazėje be Partnerystės ar Civilinės sąjungos įstatymo“, – kalbėjo parlamentaras ir pabrėžė, kad šis įstatymas neva tėra „politinis įrankis“, o ne priemonė, kuria būtų sprendžiamos kokios nors problemos.
Seimo nario teigimu, civilinė sąjunga yra „pirmas žingsnis į šeimos sąvokos apibrėžimo keitimą“.
„Valstybė nuo šito įstatymo priėmimo tos pačios lyties asmenų sąjungą traktuoja praktiškai kaip šeimą“, – apie tai, kas jam kelia rūpesčių, aiškino A. Mazuronis.
Sociologė: apklausa atspindi nuomonę
Sociologė, Vilniaus universiteto docentė Irma Budginaitė-Mačkienė aiškino, kad apklausos atspindi tam tikru metu vyraujančias nuotaikas visuomenėje. Be to, anot jos, didelę įtaką žmonių išreiškiamai nuomonei apklausose turi tai, ar įstatymas minimas, ar įvardijamos tam tikros sąvokos, kas vadinama šeimomis, ar galima pasirinkti atsakymą „nei pritariu, nei nepritariu“.
 |
| Irma Budginaitė-Mačkienė | Nuotraukos šaltinis: tspmi.vu.lt |
„Pasimatuoti temperatūrą pasižiūrint į apklausos rezultatus galima, tačiau tai tik vienas iš daugelio aspektų, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimus“, – sakė I. Budginaitė-Mačkienė.
Sociologės teigimu, reikia įsitikinti, kaip buvo atlikta apklausa, kokie taikyti apribojimai, ką rodo klausimų formuluotės.
Paklausta, ar pirmadienį delfi.lt paskelbta apklausa atitinka reikalavimus dėl klausimų formuluočių, apklaustųjų skaičiaus, ir yra reprezenatyvi, I. Budginaitė-Mačkienė atsakė teigiamai
„Buvo internetinė apklausa, bet tai nereikėtų vertinti apklausos, kai neva įdėta nuoroda ir bet kas bet kaip galėjo atsakyti. Tai nėra reprezentatyvi (apklausa, – jarmo.net) tuo tradiciniu būdu, kai einama į namų ūkius, kalbinamas pasirinktas asmuo, tačiau sudarant paneles, iš kurių yra kviečiami tyrimo dalyviai, yra užtikrinamas atitikimas amžiaus, lyties pagrindu ir vėliau gavus rezultatus sveriami duomenys atsižvelgiant į gyvenamąją vietą. <...> Ji atspindi (visuomenės, – jarmo.net) nuomonę šiuo klausimu, kaip jis užduodamas“, – teigė sociologė.
Iššūkių kyla
Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės, netiesa, kad nesusituokusioms poroms kylančius iššūkius eina išspręsti pagal dabar galiojančius įstatymus priešingai nei teigia A. Mazuronis.
 |
| Jūratė Juškaitė | Emilijos Filipenkovaitės nuotr. |
„Man atrodo, kad politikams labai svarbu persiskaityti teisės aktus einant į laidas ir diskutuojant. Jūs ką tik pasakėte, kad viską galima susitvarkyti, ir kartojat tą patį argumentą, kad viską galima susistvarkyti pagal galiojančią teisinę bazę. Kiek Lietuvoje yra ligoninių ir kiek homoseksualiai porai reikia apvažiuoti ligoninių ir ten palikti sutikimą teikti duomenis apie sveikatos būklę, jeigu Kėdainiuose, Jonavoje ar dar kažkur įvyktų avarija ir neduok dieve atsidurtų (vienas iš partnerių, – jarmo.net) reanimacijoje. Paprastas pavyzdys. Kiek žmogui, paveldinčiam turtą, reikėtų mokėti paveldėjimo mokesčio už turtą, kurį jis pats kaupė su savo partneriu. Čia yra nelygybė. Jūs ką tik sakėte, kad spragų nėra“, – tikino J. Juškaitė.
A. Mazuronis pakartojo, kad šiuos klausimus būtų galima išspręsti kitu keliu, o ne Civilinės sąjungos įstatymu.
Šeima ar ne šeima?
VDU informatikos profesorius Gailius Raškinis vos prabilęs laidoje sumaišė civilinės sąjungos ir santuokos terminus, tiesa, netrukus pasitaisė.
G. Raškinis sakė, kad nerimą kelia tai, jog Civilinės sąjungos įstatymu įteisinus civilinę sąjungą teismuose bus įrodyta, jog tai – šeima. „Turėsime nuvažiuojantį traukinį pagal Europos pavyzdį“, – kalbėjo jis.
Į tai replikuodama Seimo narė J. Sejonienė tikino, kad apie tai, ar civilinę sąjungą sudarę asmenys būtų šeima, turėtų išaiškinti Konstitucinis teismas (KT). „Šiuo metu įstatyme niekaip nėra apibrėžta, kad tai šeimos santykiai“, – aiškino viena įstatymo iniciatorių.
 |
| Konstitucija | KT nuotr. |
J. Juškaitė priminė, kad tiek 2011, tiek 2019 metų KT nutarimuose sakoma, jog šeimos samprata gerokai platesnė.
„Tai, ką jūs sakote, tai yra santuokos apibrėžimas. Santuoka Konstitucijoje įtvirtinta kaip heteroseksuali, jos pakeitimas neįmanomas be įstatymų leidėjų pritarimo didžiule 90+ (persvara) ir be tautos referendumo. Viskas – šeimos sąvoka Konstitucinio teismo nutarimuose yra išaiškinta gerokai plačiau nei tai, ką jūs bandote pasakyti. Ir Konstitucinis teismas, kaip nurodyta Konstitucijoje, aiškina Konstituciją. Tai dabar jūs norite pasakyti, kad Konstitucinis teismas neteisingai išaiškino?“ – klausė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
Atsakydamas G. Raškinis pareiškė, kad KT gali klysti. „Taip, gali klysti. Ar tai Dievas?“ – retoriškai paklausė jis.
Seimo narys A. Mazuronis dėstė manantis, kad Civilinės sąjungos įstatymu tėra keičiamas pavadinimas, bet išlieka tos pačios šeimos sąvokos.
„Jūs žiūrėkite į visą įstatymo visumą“, – ragino jis.
„Jūs, Andriau, tyčia ar netyčia bandote sumaišyti su santuoka“, – jam atsakė J. Sejonienė.
„Jūs iš principo šitame įstatymo projekte apibrėžiate dviejų vienos lyties asmenų santykį kaip šeimos tam tikrą elementą“, – replikavo A. Mazuronis.
LVI atstovas V. Malinauskas tikino, kad KT „kai kuriuos dalykus pasakė, bet daug dalykų nepasakė“. Anot jo, 2011-ųjų nutarime KT pasisakė „kitokiame kontekste“. Anot jo, buvo pasisakyta, kad šeimos santykiai gali kilti „prigimtiniu būdu ir Konstitucinis teismas ten kalba tik apie vyrą ir moterį“.
„Pagal Konstituciją ir Civilinį kodeksą, galimybę kurti civilinius santykius tarp asmenų, kurie nėra susiję šeimos, giminystės, kraujo ryšiais, yra rezervuojama tik vyrui ir moteriai“, – savaip Konstituciją interpretavo V. Malinauskas.
Sako, kad sumažės gimstamumas
VDU informatikos profesorius G. Raškinis aiškino, kad priėmus Civilinės sąjungos įstatymą esą sumažėtų gimstamumas, neva tą rodo Pasaulio banko duomenys pažvelgus į demografinius rodiklius nuo 1960-ųjų iki 2020-ųjų metų.
Pasak jo, apie 1960-ųjų metų duomenys rodo, kad 1 moteris vidutiniška susilaukdavo 2,6 vaiko, o štai dabar Europos Sąjungoje 1 moteriai vidutiniškai tenka 1,5 vaiko.
Laidos vedėjai R. Tapinienei kilo klausimas, ką šie duomenys iš esmės turi bendro su civiline sąjunga.
„Tiek Europos Sąjunga, tiek Lietuva yra panaši į ligonį, kuris persipjovė venas, žiūri į tekantį kraują ir nieko negali padaryti“, – vaizdžiai ėmė aiškinti informatikos profesorius ir teigė, kad tai yra „seksualinės revoliucijos“ rezultatas: neva ir dabar siekiama tokią revoliuciją pratęsti, o tai tariamai padaryti galima priimant Civilinės sąjungos įstatymą.
G. Raškinis baiminosi, kad po kurio laiko santykius bus galima įteisinti ir daugiau nei 2 asmenims.
Tinklaraštininkas Lukas Ramonas pastebėjo, kad iš tokio teiginio kyla loginė išvada, kad Rusijoje turėtų būti gera demografinė padėtis, nes joje yra kovojama prieš homoseksualius asmenis. Tiesa, Rusija susiduria su viena giliausių demografinių krizių.
„Reikia pasakyti, kad didžiausias gimstamumas yra tose šalyse, kuriose labiausiai paplitęs moterų išnaudojimas, vaikų išnaudojimas, tai yra Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos šalys“, – replikavo J. Sejonienė.
J. Juškaitė informatikos profesoriui uždavė klausimą, ar vaikų neturėję Alma ir Valdas Adamkai yra laikomi šeima. G. Raškinis atsakė teigiamai.
„Tai įrodo esminį jūsų argumentų dūmų uždangą. Todėl, kad klausimas yra ne apie vaikus, o klausimas apie tai, kas tą šeimą sudaro, ir tos šeimos lytį. Jeigu jums rūpėtų vaikai, jų likimas ir skaičius šeimose, jūs sedėtumėte štai čia ir pritartumėte, ir palaikytumėte visais įmanomais būdais tuos vaikus, kurie jau auga tos pačios lyties šeimose ir susiduria su labai žemiškomis problemomis“, – teigė ji.
Pasak J. Sejonienės, Vakarų Europoje priėmus progresyvius įstatymus nei sugriuvo šeimos, nei sumažėjo gimstamumas labiau nei iki įstatyminio įstatymo priėmimo.
„Demografinė situacija labiau susijusi su kitokiu moters vaidmeniu visuomenėje, su individo laisve ir tiesiog galėjimo žmogui gyventi kaip jis nori tą gyvenimą. <...> Atrasti kažkokią grupę kaip, pavyzdžiui, tos pačios lyties poros ir ją kaltinti dėl visų problemų – tai viduramžiškas mąstymas“, – jai antrino L. Ramonas.
„Kam tie faktai“
Seimo pirmininkės pavaduotas A. Mazuronis ėmė stebėtis, kad Civilinės sąjungos įstatymą teikia konservatoriai, o J. Juškaitei replikavus, kad Didžiojoje Britanijoje tokį žingsnį irgi žengė konservatoriai, atsakė: „Nesigilinkim“.
„Kam tie faktai?“ – ironiškai tarstelėjo J. Juškaitė.