Paaiškėjus, kad įtakingame leidinyje „Financial Times“ publikuoti tekstai apie Lietuvą – apmokėti, kilo skandalas, nes valstybės institucijos, nors ir džiaugėsi tekusiu dėmesiu, bet apie skirtą finansavimą publikacijoms iš pradžių neinformavo. Neabejojama, kad pinigai skirti siekiant gerinti mūsų šalies įvaizdį užsienyje. Kita vertus, jeigu Lietuvoje būtų priimtas Civilinės partnerystės įstatymas, tekstą apie tai „Financial Times“ išspausdintų nemokamai, sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
 |
| Asociatyvi Toa Heftiba/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Vyriausybei – kritika dėl autoritetingame leidinyje „Financial Times“ apmokėto straipsnių ciklo apie Lietuvą.
Šią savaitę valdžios institucijos socialiniuose tinkluose skelbė įrašus, kuriuose džiaugėsi visame pasaulyje žinomo leidinio dėmesiu. Praktika, kai šalys užsisako tekstus laikraščiuose, nėra išskirtinė, tačiau, kaip skelbia 15min.lt, valdžios institucijos pranešdamos apie publikacijas iš pradžių nepaminėjo, jog šios yra apmokėtos sutarties pagrindu. Delfi.lt paskelbė, kad „Financial Times“ už tekstus gavo finansavimą iš agentūros „Investuok Lietuvoje“.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė teigė, kad faktas, jog pasauliniame finansų leidinyje Lietuvos valdžios institucijos užsisakė tekstų, liudija, kad šalis siekia gerinti savo įvaizdį bei pritraukti investicijų.
„Įdomu, kad viešinimui pasirinktas būtent šis leidinys, vadinasi, norima gerinti Lietuvos įvaizdį investuotojų tarpe“, – feisbuke trečiadienį rašė J. Juškaitė.
Žmogaus teisių aktyvistė atkreipė dėmesį į tai, kad neretai investuotojai ypatingą dėmesį skiria ir LGBTQ+ bendruomenės padėčiai Lietuvoje.
„Niekam, o ypač ekonomikos srityje dirbantiems politikams, nepaslaptis, kad visos didžiosios Vakarų įmonės kelia su LGBT+ teisių užtikrinimu susijusius klausimu. Iš tikrųjų, ar gali atsivežti savo LGBT+ darbuotojus į šalį, kuri neužtikrina net minimalios tos pačios lyties porų teisių apsaugos? Neabejoju, kad žinutė, jog Lietuva pagaliau priėmė Civilinės sąjungos įstatymą, į „Financial Times“ patektų nemokamai“, – tikino J. Juškaitė.
Jai antrino ir buvęs Vilniaus miesto politikas Mark Adam Harold. „Kalbame daug apie eglutės kainą, bet prarandame žymiai daugiau pinigų būtent dėl to, kad LGBT+ žmonės neturi lygybės ir narkotikų politika yra griežtesnė už Rusijos. O pusė Seimo galvoja, kad tai yra teisinga. Beje, jei Lietuva nori nemokamų reklamų, tiesiog reikia įteisint gėjų santuoką ir legalizuot narkotikus. Absoliučiai visas pasaulis girdėtų apie tai be jokių užsakytų straipsnių“, – tikino jis.
Jarmo.net primena, kad šiuo metu Seime pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas buvo patvirtintas tiek Žmogaus teisių, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetuose, bet plenarinės posėdžių salės svarstymui kol kas neišvydo. Viena įstatymo iniciatorių Jurgita Sejonienė teigė, kad prieš savivaldos rinkimus susvyravo dalies Seimo narių palaikymas įstatymo projektui.