Ketvirtadienį su kolegų iš įvairių frakcijų grupe Seime registravome Morganos Danielės inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis 151 straipsnis papildomas nuostata, kad lytinis santykiavimas nesant kito žmogaus aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
 |
| Ieva Pakarklytė | Viktorios Chornos/lrs.lt nuotr. |
Ieva Pakarklytė, Seimo narė
ieva.pakarklyte@lrs.lt
Taip, tas pačias pataisas, kurios daliai sofos komentatorių sužadino komiko geną – atsimename juokelius apie notarus, Smart-ID ir t.t.
Nestebina, kad, kalbai pasisukus apie seksualinius santykius, o juolab apie seksualinį smurtą, nemaža dalis žmonių jaučiasi nejaukiai kalbėdami rimtai ir šias diskusijas atmuša humoru, o dažniau „Juokis 2000“ jumoru.
Bet seksualinis smurtas nėra juokinga tema. O esančią spragą teisinėje bazėje būtina išspręsti, kad būtų užtikrinta didesnė žmogaus kūno autonomijos ir laisvo apsisprendimo apsauga.
Teikiamo įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimo sąvoką.
Kai kuriems atrodo, kad tokia apsauga būtų per didelė ir pažeistų jų teises. Šis įsivaizdavimas sukūrė mitus, kuriuos reikia sugriauti.
𝐌𝐢𝐭𝐚𝐬 𝐧𝐫. 𝟏: „𝐋𝐲𝐭𝐢𝐧𝐢𝐚𝐢 𝐬𝐚𝐧𝐭𝐲𝐤𝐢𝐚𝐢 𝐭𝐢𝐤 𝐬𝐮 𝐫𝐚𝐬̌𝐭𝐢𝐬̌𝐤𝐮 𝐬𝐮𝐭𝐢𝐤𝐢𝐦𝐮“. Apie raštišką ar juo labiau notaro patvirtintą sutikimą pataisose nerasite nė žodžio. Dėl to, kad sutikimas gali būti ir paprastai yra išreiškiamas žodžiu ar neverbaline kalba. Jeigu sutikimas nėra išgautas jėga, grasinimais ar naudojantis silpnesne kito žmogaus padėtimi, tuomet viskas yra gerai. Galiausiai, jei kyla abejonių, ar situacija interpretuojate teisingai, visada galima paklausti ir įsitikinti.
𝐌𝐢𝐭𝐚𝐬 𝐧𝐫. 𝟐: „𝐏𝐫𝐚𝐬𝐢𝐝𝐞̇𝐬 𝐦𝐞𝐥𝐚𝐯𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐢𝐫 𝐬̌𝐚𝐧𝐭𝐚𝐳̌𝐚𝐯𝐢𝐦𝐚𝐬“. Jeigu nerimaujate, kad, priėmus šias pataisas, jus lytinių santykių metu ims kaustyti baimė, kad būsite neteisingai apkaltintas prievarta – nustokite santykiauti nedelsdamas, nes ši rizika egzistuoja ir pagal esamą teisinį reguliavimą. Meluoti, kad buvo grasinta ar buvo taikyta psichologinė prievarta, įmanoma ir dabar. Tiesa, melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą užtraukia sankcijas ir dabar, čia niekas nesikeičia. Galiausiai, melagingų pranešimų dalis siekia 2-5 proc., tad tai nėra gera priežastis riboti kūno autonomijos apsaugą.
𝐌𝐢𝐭𝐚𝐬 𝐧𝐫. 𝟑: „𝐍𝐞𝐛𝐞𝐥𝐢𝐤𝐬 𝐧𝐞𝐤𝐚𝐥𝐭𝐮𝐦𝐨 𝐩𝐫𝐞𝐳𝐮𝐦𝐩𝐜𝐢𝐣𝐨𝐬“. Nekaltumo prezumpcija yra teisinės sistemos pamatas ir vienos naujos nuostatos įrašymas šio pamato nesuardys. Teisme ir toliau bus laikomasi prielaidos, jog kaltinamasis yra nekaltas, kol nebus įrodyta, jog šis lytiškai santykiavo su kitu žmogumi be aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo. Įrodyti, kad šio sutikimo nebuvo, turės kaltinančioji pusė.
Galiausiai, aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo kartelę į savo teisinę bazę jau įsivedė daugiau negu 10 Europos šalių, įskaitant ir Ukrainą (!). Ir nė vienoje iš jų teismai nebuvo užversti melagingomis bylomis, teisinė sistema irgi nesubyrėjo.
Kviečiu apie šias pataisas diskutuoti atsakingai, nes tai, kas kažkam atrodo juokas, daliai žmonių dėl nepakankamos teisinės apsaugos yra ašaros, kančios ir labai rimtos psichologinės traumos.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net