„Pagrindinis lytinio švietimo tikslas turėtų būti ne diegti ideologines nuostatas, bet suteikti žinias“, – taip sako politologas Mindaugas Kluonis ir apgailestauja: „Deja, visos buvusios ir esamos lytinio ugdymo programos yra persunktos klerikalizmo ir sovietizmo ideologija, kurios yra labai panašios tarpusavyje, orientuotos ne į žinių suteikimą, bet nuostatų ir „vertybių“ ugdymą“.
 |
| Asociatyvi Jurijaus Krasilikovo/istockphoto.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Lytiškumo mokysis iš katalikų?
Nuo kitų metų moksleiviai apie lytinį brendimą, pasirengimą gyvenimui šeimoje, visuomenės narių santykius bus mokomi pagal atnaujintą Gyvenimo įgūdžių programą. Anot M. Kluonio, programa suformuluota aptakiai, ją galima interpretuoti labai įvairiai.
„Iš viešojoje erdvėje pasirodančių diskusijų susidaro įspūdis, kad ir vėl ketinama palikti mokytojų ir vadovėlių ruošimą VDU Katalikų teologijos fakultetui, kuris lytinį ugdymą supranta kaip moksleivių žalojimą peršant jiems klerikaline ideologija pagrįstas dogmas vietoje žinių suteikimo“, – teigia pašnekovas.
Neretai lytiškumas šalies mokyklose labiau gretinamas su blogybėmis: žalingais įpročiais, ŽIV ir AIDS, neplanuotais nėštumais. Be to, mokiniai skatinami susilaikyti nuo lytinių santykių, tik vargu, ar jaunuoliai tokį skatinimą išgirsta: beveik 50 proc. jaunų žmonių lytinį gyvenimą pradeda 16-kos metų.
 |
| Mindaugas Kluonis | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Lytinis ugdymas mokyklose vyksta ir pagal Sveikatos įgūdžių programą, kurios viena rengėjų profesorė Birutė Obelenienė lytinį ugdymą „Lietuvos sveikatai“ apibrėžė taip: „Lytinis ugdymas – tai valios ugdymas, lytinio potraukio valdymas, o lytinis švietimas skirtas suteikti žinių apie lytinį malonumą ir kaip išvengti lytinių santykių pasekmių (nėštumo lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV/AIDS). Šie dalykai turi skirtingus tikslus ir jų įgyvendinimo strategijas. Sveikatos ugdyme mokoma vengti to, kas kelia neigiamas pasekmes: atsisakyti rūkymo, narkotikų, o ne mokyti saikingai juos vartoti“.
Anot M. Kluonio, lytinių santykių prilyginimas rūkymui, narkotikų vartojimui neatliepia moksleivių poreikių įgyti žinių. „Labiausiai lytiškumo ugdyme trūksta esminio dalyko – lytinio švietimo, tai yra būtent žinių suteikimo paliekant sprendimo laisvę“, – teigė politologas.
„Nepatogios“ temos nutylimos
Pasak jo, Gyvenimo įgūdžių programoje kalbama apie svarbius dalykus – atskirtį, seksualinį išnaudojimą, nepageidaujamo nėštumo vengimą, apsisaugojimą nuo lytiškai plintančių ligų, tuo pat metu nepaliečiamos tokios svarbios temos kaip lytiškumo raiškos įvairovė, seksualumo istorija.
M. Kluonio teigimu, žinios nėra pritaikytos neheteroseksualiems moksleiviams, trūksta ir naujausių medicinos žinių, pavyzdžiui, apie preekspozicinę profilaktiką ŽIV atžvilgiu. Taip pat mokyklose vengiama kalbėti ir apie homoseksualumą kaip natūralią žmogaus seksualinę orientaciją, sakė politologas.
 |
| Asociatyvi Artūro Žuko/smsm.lrv.lt nuotr. |
„Tema dažnai visai neliečiama arba bandoma indoktrinuoti mokinius, kad homoseksualumas yra ne natūrali lytiškumo raiškos forma, bet atskirties šaltinis ir nelaimė. Tai turi žalingą ir atskirtį didinantį poveikį homoseksualiems moksleiviams. Translytiškumas iš viso programose neegzistuoja arba beveik visada pristatomas kaip sutrikimas. Internetas ir draugai neretai yra patikimesnis šaltinis, tačiau nėra mokoma, kaip atsirinkti informaciją ir ją tikrinti“, – trūkumus vardijo M. Kluonis.
Anot jo, temos pateikiamos ne tik siaurai, bet ir heteronormatyviai, konservatyviai, lieka neišplėtojamos. „Pavyzdžiui šeimos konceptas turėtų būti išplėstas apimant visą šeimų įvairovę, aptariami ne tik heteroseksualūs romantiniai ryšiai“, – sakė M. Kluonis.
Apie tarp moksleivių vis dar pasitaikančius mitus, susijusius su lytiškumu, kalbama ir LGBTQ+ organizacijos Tolerantiško jaunimo asociacijos išleistame komikse „Normaliai apie lytinį švietimą“, šią iniciatyvą parėmė Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis, „Rosa Luxemburg“ fondas ir Jaunimo reikalų agentūra. Komikso veikėjai išgalvoti, bet iš jų lūpų sklindančios frazės demonstruoja, dėl ko nuogąstauja XXI-ojo amžiaus Lietuvos mokiniai. Pavyzdžiui, komikse viena mergina sako – nuo tamponų galima prarasti nekaltybę, dėl to mama neleidžia jų naudoti. Aptariama ir tai, kad dalis lytinio ugdymo pamokų vyksta atskyrus berniukus ir mergaites.
Tėvų požiūris – konservatyvus
Anot M. Kluonio, mokytojai vengia kalbėti apie seksualinį gyvenimą bijodami konservatyvių tėvų reakcijos, o VDU Katalikų teologijos fakulteto siūlomi kursai ir metodinė medžiaga mokytojams yra nekokybiški ir ideologizuoti. „Tokius mokymus gavę mokytojai, jei mokymų medžiagą pritaiko mokyklose, padaro daugiau žalos nei naudos“, – konstatavo M. Kluonis.
 |
| Asociatyvi Redd F./unsplash.com nuotr. |
Politologo vertinimu, vaikai dažniausiai negali gauti tinkamo lytinio švietimo namuose, nes ne visi tėvai turi pakankamai žinių ir drąsos kalbėti apie su lytiškumu susijusius klausimus.
„Svarbus ir tėvų požiūris, kuris dažnai lemiamas agresyvių konservatyvių tėvų grupių, bet kokį lytinį švietimą suvokiančių kaip beveik vaikų tvirkinimą ir „vedimą iš kelio“, ypač jei tas švietimas grįstas žinių suteikimu, o ne ideologizuotas“, – kalbėjo pašnekovas.
Mylėk Dievą!
Pasak politologo, lytinės orientacijos ir kontracepcijos temos buvo numatytos jau 2007 metais patvirtintoje Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje. Anot jo, tuo metu Ugdymo plėtotės centro pateikiamoje medžiagoje vyravo teologų pateikiamas pasaulio suvokimas, o VDU Katalikų teologijos fakulteto parengtame lytinio ugdymo vadovėlyje kontracepcija buvo pateikiama kaip žalingas dalykas, propaguotas susilaikymas iki santuokos, homoseksualumas vadovėlyje buvo pristatomas kaip liga. Pastarasis vadovėlis tuometinės Švietimo ir mokslo ministerijos pripažintas netinkamu, tačiau tai buvo bene vienintelė medžiaga lytiškumo ugdymo tematika.
2016 metais patvirtinta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa, kurioje numatyta, jog su moksleiviais reikėtų pasikalbėti apie lytinę orientaciją, kontracepciją. Sudarant šią programą M. Kluonis dalyvavo darbo grupėje.
 |
| Asociatyvi Max Fischer/pexels.com nuotr. |
Pašnekovas prisiminė, kad pirmoji darbo grupė sudaryta 2015 metų pradžioje. Jos daugumą sudarė valstybės institucijų ir organizacijų, susijusių su Katalikų bažnyčia, atstovai. Ši grupė, anot M. Kluonio, parengė „radikaliai klerikalinį projektą“, kuriame skelbė, kad lytinis susilaikymas iki santuokos yra fizinės, psichinės ir socialinės sveikatos norma, kontracepcijos naudojimas – rizikingas seksualinis elgesys, o aukščiausia meilės forma – meilė Dievui.
Kilus skandalui, 2016 metais darbo grupė buvo performuota. „Pavyko sušvelninti išbraukiant radikaliausias nuostatas, homoseksualumo kaip sutrikimo pateikimą, uždraudžiant diskriminavimą dėl nėštumo nutraukimo. Tačiau pati programa buvo konservatyvesnė nei 2007 metais, kontracepcija liko priskirta rizikingam elgesiui, išliko šeimos kūrimo būtinumo fetišizavimas, nepaliestos tokios temos kaip seksualinis brendimas“, – teigė M. Kluonis.
Politologo vertinimu, lytinio švietimo pamokos reikalingos tam, kad jauni žmonės žinotų, kaip gyventi pilnavertį ir pasitenkinimą teikiantį lytinį gyvenimą, planuotų savo gyvenimo kelią žinodami, kaip išvengti nepageidaujamų šalutinių seksualinių santykių pasekmių, nesivadovautų mitais.
Ką reikėtų numatyti lytiškumo ugdymo pamokose? „Kontracepcija turėtų būti skatinama, o ne siejama su sveikatos sutrikimais, – įsitikinęs M. Kluonis. – Turėtų būti dėstoma seksualumo istorija, parodoma kaip kito požiūris į įvairias seksualumo formas, kaip konstruojami seksualiniai papročiai, kreipiamas dėmesys, kad ne visi moksleiviai heteroseksualūs ar cislyčiai. Šiuo metu egzistuojančiose programose jau yra atkreipiamas dėmesys į apsisaugojimą nuo lytinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis, diskriminaciją, seksualinio pobūdžio smurtą ir smurtą dėl lyties ir lytinės orientacijos. Šios temos taip pat yra svarbios. Reikėtų plėtoti ir temas, susijusias su technologijų panaudojimu, kaip sekstingo pavojai, patyčios ir smurtas naudojantis socialiniais tinklais“.
Tačiau kadangi mokyklose pateikiamos žinios menkos, o tėvai apie lytiškumą kalbėti vengia, jaunimas mokosi eksperimentuodamas, o tai ne visada turi teigiamų pasekmių
– Esate minėjęs, kad Katalikų bažnyčia, pasitelkdama įtaką politikams, tarsi įtvirtino nuostatą, kad reikia ugdyti ne asmens laisvą pasirinkimą, bet įskiepyti mintį, kad būtina susituokti, sukurti šeimą, kurioje privaloma reprodukcija. Kaip Katalikų bažnyčią sugebėjo įgyti tokią įtaką? Kodėl valstybės institucijose vis dar vadovaujamasi religinių organizacijų rekomendacijomis dėl lytinio švietimo? – jarmo.net pasiteiravo M. Kluonio.
– Bažnyčios įtaka politikams stipri, nes ji yra viena geriausių politinės agitacijos tribūnų, ypač rajonuose bei dėl demografinės rinkėjų sudėties, kurioje vyrauja vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas balsuoja vangiau. Todėl rinkėjai neretai suaktyvėja po mišių. Kita problema – trūksta kokybiškai parengtų lytinio švietimo metodinių priemonių, mokymų mokytojams, o šią spragą aktyviai bando užpildyti VDU Katalikų teologijos fakultetas, kuris dažniausiai ir rengia kursus mokytojams, leidžia vadovėlius skirtus lytiniam ugdymui. Prie tinkamo lytinio ugdymo neprisideda ir galiojanti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata dėl „vienintelio nežalingo nepilnamečiams šeimos modelio“. Dažnai siekiant savo tikslų veikiama per pseudopilietines organizacijas, ypač vadinamąsias „tėvų“, „šeimų“ organizacijas, kurias dažniausiai sudaro radikaliausi katalikai ar evangelikai. Šios organizacijos faktiškai atstovauja Katalikų Bažnyčios interesus, tačiau dangstosi „tėvų“, „šeimų“, o paskutiniu metu net ir „laisvos visuomenės“ vardais. Dėl glaudžių politikų ir Bažnyčios sąsajų tokių pseudopilietinių organizacijų atstovai valstybės institucijų pripažįstami kaip atstovaujantys visiems tėvams, įtraukiami į darbo grupes, komisijas ir kalba visų tėvų vardu, nors atstovauja mažą jų dalį.
– 2015 metais pabrėžėte, kad Vidurio ir Rytų Europos šalyse lytinis švietimas praktiškai neegzistuoja. O kaip yra dabar? Ar situacija pasikeitė, ar išlieka tokia pati – lytiškumo tema mokyklose yra tabu?
– Lytinis švietimas iki šiol Lietuvoje yra nekokybiškas, dažnai vengiama šias temas dėstyti dėl mokytojų žinių stokos, dalies aktyvių klerikalines pažiūras turinčių tėvų pasipriešinimo, kurie linkę persekioti lytinį švietimą dėstančius, o ne indoktrinaciją vykdančius mokytojus. Mokytojai ir mokyklų vadovybė nenori problemų, todėl lytinio švietimo dažnai vengia. Kaip teigiamą poslinkį vertinu tai, kad po kelių atvejų paviešinimų, tarp jų ir pagarsėjusios mokytojos Telšiuose, bent jau mažėja nekokybiško ir žalingo „vertybių ugdymo“, atskirties ir homofobijos skatinimo.
– Yra nuomonių, kad turėtume skatinti paauglius susilaikyti nuo seksualumo raiškos iki pat santuokos. Tokia idėja itin paplitusi kraštutinių dešiniųjų tarpe. Kaip jūs tai vertinate?
– Kaip esu minėjęs, ši nuostata žalinga, dažnai vedanti prie nekokybiško ir netenkinančio lytinio gyvenimo. Dar žalingiau, kad šios nuostatos propaguotojai linkę nepalikti jokio pasirinkimo ir siekia drausti lytinį švietimą, skleisdami mitus, kad neva žinių suteikimas skatina ankstyvus lytinius santykius. Darbo grupėje tarp klerikalinės grupės narių vyravo nuostata, kad jei moksleivė nesusilaiko nuo lytinių santykių, tai turi patirti pasekmes. Iš esmės toks „vertybinis ugdymas“ linkęs palikti „nedrausmingus“ paauglius vienus su nenorimais nėštumais, lytiškai plintančiomis ligomis ir kelia nerealius lūkesčius partneriams dėl buvimo vieninteliu. Jau nekalbant, kad Lietuvoje nėra tos pačios lyties santuokų, kas reikštų amžiną susilaikymą. Tai yra ideologinė perspektyva ignoruojanti realybę, nerealistinė ir žalojanti jaunus žmones.