Pusė lietuvių palaiko civilinę sąjungą tarp tos pačios lyties asmenų, o du trečdaliai – civilinei sąjungai tarp skirtingų lyčių porų, rodo naujausia apklausa, paskelbta delfi.lt portale. Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė, teisininkė Monika Guliakaitė mano, kad tai – ženklas atsakomybės anksčiau besikračiusiems politikams, jog žmonės jau pribrendo pokyčiams.
 |
| Asociatyvi lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Apie tos pačios lyties porų santykių įteisinimą Lietuvoje kalbama jau ne vienerius metus, tačiau anksčiau Partnerystės įstatymas Seime nesulaukdavo reikiamos paramos. Projekto iniciatorių teigimu, rastas kompromisinis variantas – Civilinės sąjungos įstatymas, kuris buvo sėkmingai pateiktas, tačiau dar nepasiekė Seimo salės, kurioje parlamentarai turėtų nubalsuoti dėl šio įstatymo svarstymo.
Teisės ekspertės vertinimu, kad projektas nėra tobulas, tačiau tam tikros nuolaidos galėjo lemti, kad dalis žmonių ėmė į šį įstatymą žvelgti palankiau.
„Mielai pasisakytume už didesnę tos pačios lyties porų apsaugą, tačiau panašu, kad padarytas tas politinis kompromisas, vidurio ieškojimas žmonėms surezonavo ir matome tą palaikymo didėjimą“, – LRT radijo laidai „10-12“ kalbėjo M. Guliakaitė.
 |
| Monika Galiukaitė | Rasos Nebasos/manoteises.lt nuotr. |
Naujausioje apklausoje respondentų buvo klausiama konkrečiai apie civilinę sąjungą, o ne santuoką ar partnerystę, kitaip tariant, siekta išsiaiškinti nuomonę būtent šiuo konkrečiu klausimu.
„Visoje apklausoje buvo kalbama apie civilinę sąjungą. Visi klausimai buvo suformuluoti tam, kad būtų galima sužinoti, kokia respondentų nuomonė kalbant būtent šiuo klausimu. Dėl tos priežasties nebuvo kalbama apie jokį kitą apibrėžimą, iki šiol buvusį tiek viešojoje erdvėje, tiek įstatymo kūrėjų grupėse. Mūsų tikslas buvo pirmiausia sužinoti, kaip šis pakitęs suvokimas galėtų būti pasireiškęs tarp mūsų respondentų“, – LRT radijui sakė vienas iš apklausos vykdytojų, sociologas Vytenis Juozas Deimantas.
M. Guliakaitė teigė, kad ilgą laiką buvo girdimas LGBTQ+ teisių oponentų argumentas, kad neva visuomenė nepasiruošusi, reikia daugiau diskusijų. Pasak pašnekovės, tokios diskusijos vyko tiek viešojoje erdvėje, tiek privačiai.
„Ir matome, kad diskusijos tikrai davė rezultatų. Žmonės išgirdo argumentus, suprato poreikį, kuris egzistuoja, matome palaikymą“, – aiškino M. Guliakaitė ir pabrėžė, kad tikslesnės, neutralesnės klausimų formuluotės apklausoje parodė tikslesnį visuomenės nusiteikimą.
 |
| Asociatyvi Karina Thomson/unsplash.com nuotr. |
Anot jos, anksčiau apklausos buvo atliekamos tų grupių, kurios nusiteikusios priešiškai, iniciatyva, dėl to ir klausimai suponuodavo dažniausiai neigiamo pobūdžio atsakymus.
Kas palaiko, o kas pasisako prieš?
Sociologas V. Juozas Deimantas teigė, kad apklaustųjų grupėje, kurioje respondentų amžius svyruoja nuo 18-kos iki 50-ties metų, įžvelgiamas liberalesnis, palankesnis požiūris į civilinę sąjungą.
„Šie žmonės yra labiau linkę priimti civilinę sąjungą ne tik tarp vienos lyties, bet ir tarp skirtingų lyčių“, – kalbėjo jis.
O štai respondentai nuo 50-ties iki 75-erių metų pasisakė kiek griežčiau.
Sociologas atkreipė dėmesį, kad vyrai yra šiek tiek skeptiškiau vertina civilinę sąjungą nei moterys.
V. Juozas Deimantas teigė, kad didžiuosiuose miestuose ir kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės labiau pasisako už civilinę sąjungą, o vidutinio dydžio miestuose vertinimas kitoks – čia požiūris išlieka konservatyvių pažiūrų.
 |
| Asociatyvi Polinos Tankilevič/pexels.com nuotr. |
Be to, palaikymas civilinei sąjungai vyrauja tarp labiau išsilavinusių asmenų, sakė sociologas.
Kas pakeitė nuostatas?
V. Juozas Deimantas kalbėjo, kad iš apklausos yra sunku pasakyti, dėl ko žmonės vienaip ar kitaip vertina civilinę sąjungą, tačiau bendrai žvelgiant galima suprasti, jog vienas esminių faktorių – visuomenės informavimas.
„Kalbėjimas apie tai, kad yra įstatymo projektas, kalbėjimas apie klausimą apskritai visuomenėje, žinomumas yra vienas iš svarbių elementų. <...> Kitas dalykas yra toks, kad jeigu atsitrauktume nuo Lietuvos konteksto, vertybės, pozicijos yra vienas tų dalykų, kas išsivysčiusiame pasaulyje juda supanašėjimo link. Jeigu žvelgtume į Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdį, pozicijos buvo panašios prieš dešimtmetį, klausimai taip pat buvo panašūs kalbant apie skirtingų, vienos lyties porų sąjungų situaciją. Matome, kad laikui bėgant vis daugiau ir daugiau žmonių pritaria tokio tipo santykių apibrėžimui ar įteisinimui“, – sakė jis.
Sociologas dėstė, kad įtaką palankesniam civilinės sąjungos vertinimui padarė ne vien šio klausimo populiarumas.
„Žinant, kas vyksta Lietuvos kontekste, reziumuojant galima pasakyti, kad tai, kas daroma visuomenėje, žinomumas yra vienas hipotetinių elementų, kodėl nuotaikos visuomenėje gali keistis, bet taip pat nevertėtų nuvertinti ir tokio pakankamai abstraktaus, bet esminio faktoriaus kaip laikas“, – teigė jis.
Dėmesys – politikams
Apie tos pačios lyties porų gyvenimą, patiriamus iššūkius jau ne vienerius metus kalba ne tik žiniasklaida, bet ir žmogaus teisių organizacijų atstovais, žmogaus teisių ekspertai.
„Mes patys praėjusiais metais paskelbėme tyrimą, atliktą sociologų, apie tos pačios lyties šeimų gyvenimą Lietuvoje ir sunkumus, su kuriais jos susiduria. Jį įteikėme kiekvienam Seimo nariui ir supažindinome su situacija. Balsavimas tada nepavyko. Judame toliau. Visuomenės švietimo, kaip matyti pagal apklausos rezultatus, ir diskusijų, pokalbių su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie galėtų įsiklausyti, suprasti, pažinti tokias šeimas, trūksta regionuose“, – kalbėjo teisininkė M. Guliakaitė.
Jos vertinimu, ši apklausa gali būti ženklas politikams. „Anksčiau kratėsi atsakomybės kartodami nepasiruošusios visuomenės argumentą, šiandien jie turi priimti sprendimus, kurie vėluoja jau antrą dešimtmetį“, – sakė M. Guliakaitė.
 |
| Seimo posėdis | O.Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
V. Juozas Deimantas kalbėjo manantis, kad diskusijų socialiniais klausimais nuolat reikia, o visuomenė nuolat keičiasi.
„Ne visi žmogaus teisių klausimai sulauks šimtaprocentinio visuomenės palaikymo, bet jo ir nereikia laukti. Dėl tam tikrų klausimų sprendimus priimti ir įvykdyti reikia tučtuojau prisiėmę tarptautinius įsipareigojimus, gerbdami žmogaus teises“, – sociologui antrino M. Guliakaitė.
Kas pasikeis?
Civilinės sąjungos įstatymo oponentai mėgsta kartoti, kad neva priėmus šį projektą grius tradicinės šeimos. Tačiau, kaip pabrėžė teisininkė, civilinės sąjungos arba partnerystės priėmimas niekaip neįpareigos, pavyzdžiui, įgyvendinti santuokų lygybę arba suteikti tos pačios lyties poroms teisę įsivaikinti.
„Tai priklausys taip pat nuo įstatymo leidėjų. <...> Pokyčiai, vykstantys visuomenėse, kuriose yra priimta civilinė sąjunga arba partnerystė, vyksta dėl visuomenės pritarimo, pavyzdžiui, priėmus Civilinės sąjungos įstatymą vėliau judama santuokų lygybės link, kaip atsitiko Slovėnijoje. Tai priklauso nuo pačios visuomenės pritarimo: žmonės atvirėja, labiau priima ir supranta, kad galima judėti toliau. Nėra taip, kaip kažkas baiminasi, kad neva įpareigos Europos žmogaus teisių teismas. Ne, neįpareigos“, – aiškino M. Guliakaitė.
Anot jos, nemaža dalis ir skirtingų lyčių porų gyvena nesusituokusios ir neįgyja teisinės apsaugos, tad Civilinės sąjungos įstatymas yra pravartus ir joms.