Civilinės sąjungos įstatymas sulaukia kritikos ne tik iš LGBTQ+ teisių kritikų, bet ir iš pačios LGBTQ+ bendruomenės narių. Ne visi ketina pasinaudoti galimybe sudaryti civilinę sąjungą, jeigu ši būtų įteisinta.
 |
| Asociatyvi Zeynep Sumer/unsplash.com |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kartu sūnų auginančios sutuoktinės Julija ir Gintarė Šimkės gyvena Ispanijoje. Nesulaukusios, kol mūsų šalyje bus priimti LGBTQ+ šeimas apsaugantys įstatymai, moterys nusprendė ryžtis emigracijai.
Danijoje susituokusių moterų poros santykiai Lietuvoje ir toliau išlieka nereglamentuoti. Nors Seime politikai žada dar šį rudenį svarstyti Civilinės sąjungos įstatymą, G. Šimkė sako, kad pasiūlytas projektas yra tartum smūgis „žemiau juostos“, rašo lrt.lt
Šį įstatymo projektą pavasarį pateikė konservatorė Jurgita Sejonienė po to, kai praėjusiais metais teikimo stadijos nepraėjo Partnerystės įstatymo projektas. Dabartiniame įstatymo variante – jokių užuominų į tai, kad tos pačios lyties poros yra šeima. Be to, kaip ir ankstesniame įstatyme, taip ir šiame niekaip nereglamentuojama tvarka dėl vaikų, augančių su civilinę sąjungą sudariusiais tėvais.
Moterų pora sako, kad taip bus pažeidžiamos vaikų teisės.
„Tokių šeimų yra – jos niekur nedings. Tarkim, mes nepatinkame, bet ar mūsų sūnus yra mažiau vertas nei bet kuris kitas vaikas? Jis vis dar Lietuvos pilietis. Jis neturi labai daug teisių, kurias turi kiti vaikai“, – akcentavo G. Šimkė.
Kaip rašo lrt.lt, J. Šimkė kartu su G. Šimke net priėmus Civilinės sąjungos įstatymą pačios sąjungos sudaryti neketina.
„Man, kaip žmogui, tai yra labiau pažeminantis dalykas nei suteikiantis orumą, (...) didesnis spjūvis į veidą nei kokia nors nauda. (...) Aš įžvelgiu didžiulę grėsmę, kad tai gali suteikti tokį impulsą, neva kažką turite, o jums vis dar maža, vis dar rėkiate. Sudaryti verslo sąjungą gali be jokios partnerystės“, – kalbėjo J. Šimkė.
Kaip anksčiau yra sakiusi viena iš Civilinės sąjungos įstatymo autorių J. Sejonienė, šis įstatymą galima vadinti „konservatyviai kompromisiniu“, kadangi atsižvelgiant į Seimo sudėtį liberalesnio įstatymo varianto priėmimas praktiškai neįmanomas. Seimo narės nuomone, ateityje įstatymą būtų galima tobulinti.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė yra sakiusi, kad Civilinės sąjungos įstatymas turi taisytinų vietų.
„Turbūt akis bado ir tai, kad tiek šiame įstatyme, tiek ir ankstesniame, praėjusių metų gegužę teiktame įstatyme, panašu, kad nebus kalbama apie vaikus, augančius tos pačios lyties šeimose, – kad politikai yra nusprendę užmerkti akis ir vis dėlto neužtikrinti geriausių šių vaikų interesų, ir kad ir toliau vienas iš svarbiausių jo gyvenime esančių suaugusiųjų neturės jokių pareigų šio vaiko atžvilgiu“ elementariai net negalės nuvežti vaiko į ligoninę ar priimamąjį, jei kas atsitiko“, – portalui delfi.lt aiškino J. Juškaitė.
Tačiau kartu Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė įsitikinusi, jog nors Civilinės sąjungos įstatymo projektas nuvilia, tai yra geriau nei jokio įstatymo.