Homofobiškais pareiškimais ir akibrokštais prieš LGBTQ+ asmenis pagarsėję šeimų maršo šalininkai vėl ketina protestuoti. Sostinės valdžia organizatoriams išdavė leidimą protestui iki 15 tūkst. žmonių.
 |
| Katedros aikštė | Jarmo.net nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Mitingas numatomas Vilniuje, Katedros aikštėje, spalio 22-ąją.
Apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą šeimų maršo mitingui, savivaldybės atstovai informavo portalą delfi.lt
„Šeima = mama moteris + tėvas vyras + vaikai: sūnūs ir dukros, broliai ir sesės“, – tai vienas iš plakatų, anksčiau šmėžavusių vieno iš šeimų maršo judėjimo šalininkų rankose.
Tokia pozicija – ir iš šeimų maršo lyderių lūpų.
Šeimų maršo vienas pagrindinių tikslų – kovoti prieš LGBTQ+ asmenis, kuriuos vadinamieji maršistai įvardija kaip ideologiją. Praėjusiais metais protestavę prieš Partnerystės įstatymą, vakcinaciją, pandemijos valdymo priemones, šiais metais šeimų maršo palaikytojai ketina pasisakyti prieš civilinę sąjungą.
Lietuvos šeimų sąjūdžio pranešime šįkart kviečiama kovoti prieš Civilinės sąjungos įstatymą, kuriuo būtų įteisinta galimybė asmenims sudaryti sąjungą nepaisant to, kokios lyties asmenys jas sudarytų. Šis įstatymas labai svarbus tos pačios lyties poroms, kurios dabar neturi jokios galimybės įteisinti savo santykių.
Žmogaus teisių klausimus Lietuvos šeimų sąjūdis ragina spręsti daugumos nuomone.
„Nepaisant didžiosios visuomenės daugumos valios, Seime planuojama priimti Konstitucijai prieštaraujantį civilinės sąjungos įstatymą. Iš neteisės negali kilti teisė, todėl įstatymai, pažeidžiantys Konstituciją, negali būti teisėti“, – nurodoma kvietime ir priduriama, kad po karo Ukrainoje šalyje „įvesta ir kasdien stiprinama diktatūra“.
Praėjusiais metais po šeimų maršo mitingo prie Seimo kilo riaušės, kuriose nukentėjo dešimtys žmonių, dauguma iš jų – pareigūnai. Šią savaitę Generalinė prokuratūra paskelbė baigusi ikiteisminį tyrimą, įtarimai pareikšti 87 asmenų.
Nors šeimų maršo judėjimo lyderiai po to organizavo dar ne vieną akciją, panašu, kad po riaušių jų palaikymas visuomenėje sumenko: į mitingus ėmė rinktis vis mažiau žmonių.