Prezidentas Gitanas Nausėda pokyčių LGBTQ+ teisių srityje nenori ir lyderystės šiuo klausimu nesiims, tačiau pastaruoju metu iš Prezidentūros sklindant tylai bent nebepilamas žibalas į ugnį. Taip trečiadienį laidoje „Info diena“ šalies vadovą įvertino viena iš organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ įkūrėjų Rasa Račienė.
 |
| Rasa Račienė | lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Prieš metus R. Račienė susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir aptarė, kokių teisių trūksta LGBTQ+ asmenims. Kvietimo į Prezidentūrą ji sulaukė paskelbusi viešą laišką šalies vadovui, kurį skatino vienyti, o ne skaldyti tautą.
„Šiandien aš jį matau kaip prezidentą, iš kurio tada tikėjausi, kad jis prisiims savo politinę lyderystę, <...> išdrįs garsiai užtarti visus žmones taip, kaip jis prisiekė uždėjęs ranką ant Konstitucijos. <...> Deja, to neįvyko. Šiandien man norėtųsi pasakyti, kad prezidentas nėra tas lyderis, kuris imsis šio klausimo. Ir tada pokalbio metu, kiek pamenu, visa tai buvo atiduota Seimo nariams, tačiau, kiek mes žinome, kai kuriais klausimai vis tik visi gyventojai tikėtųsi lyderio pozicijos, nebijojimo būti nepopuliariu kažkuriuo klausimu, nes eina kalba ne apie kažkokį reiškinį, eina kalba apie žmones, su kuriais mes gyvename“, – laidoje teigė ji.
Prieš metus G. Nausėdai rašytame viešame laiške R. Račienė teigė, kad stovės po Prezidentūros langais tol, kol šalies vadovas susitiks.
Taip pat skaitykite:
„Stovinti viena mama aikštėje politiškai neskaniai atrodytų ir klausimas, kuo tai būtų baigęsi, jeigu Prezidentūra nebūtų paskyrusi konkretaus susitikimo laiko, juolab tas laiko paskyrimas įvyko labai greitai. Išsiuntus laišką aš gavau kvietimą atvykti su konkrečia data ir valanda“, – prisiminė ji.
Anot R. Račienės, prieš metus kvietimą susitikti ji vertino kaip geranorišką G. Nausėdos gestą, o štai šiuo metu supranta, kad Prezidentūra tiesiog vengė skandalo. „Nes manęs nepriėmimas būtų grėsęs neaišku kuo“, – sakė ji.
Jeigu kvietimo susitikti su G. Nausėda sulauktų dabar, R. Račienė teigė, kad gerai pagalvotų, ar vėl verta apsilankyti Prezidentūroje.
Apie tai, kaip per metus pasikeitė LGBTQ+ asmenų situacija Lietuvoje, buvo kalbama „Info dienos“ rubrikoje „Info komentarai“. Laidos vedėjas Arnas Mazėtis prisiminė, kad išėjusi iš Prezidentūros R. Račienė tikino – G. Nausėda ją tikrai išgirdo.
„Aš šių žodžių neišsižadu, bet po metų mano vertinimas būtų, kad niekas nepasikeitė iš Prezidentūros pusės. Nebent tai, kad iš viso nieko nesigirdėjo“, – dėstė R. Račienė.
Visą laidą galite peržiūrėti žemiau:
Anot jos, G. Nausėda per metus taip ir nepasakė, ar yra už, ar prieš LGBTQ+ asmenų teises. „Ir netgi aš esu girdėjusi kai kurių ekspertų vertinimų, kad tyla iš Prezidentūros pusės irgi yra pasiekimas, kadangi nebebuvo transliuojama kažkokia priešprieša, nukreipta į LGBTQ+ žmones“, – aiškino pašnekovė.
G. Nausėda ne kartą sulaukė LGBTQ+ teisių aktyvistų kritikos dėl LGBTQ+ bendruomenei duotų, bet taip ir neįgyvendintų pažadų palaikyti LGBTQ+ lygiateisiškumą. 2019 metais rinkiminės kampanijos metu dabartinis šalies vadovas pažadėjo įsisegti į atlapą vaivorykštės simbolį. Tačiau išrinktas to jis niekada taip ir nepadarė. Dar daugiau – G. Nausėda praėjusių metų gegužę vadinamojo „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ metu pasveikino susirikusiuosius. Tąkart protestuotojai pasisakė prieš Partnerystės įstatymą.
 |
| Gitanas Nausėda | Ukrainos Prezidentūros nuotr. |
G. Nausėdai laišką parašiusi ir su juo susitikusi R. Račienė po metų atvira – įvykus susitikimui lūkesčių prezidentui turėjo daugiau.
Tiesa, pašnekovė pažymėjo, kad per pastaruosius metus suprato, jog žmonių, palaikančių LGBTQ+ teises, ne tiek ir mažai.
„Tai man suteikė vilties, kadangi turėjau tikrai galimybę ar per mūsų įkurtą organizaciją, ar pati asmeniškai susidurti su tuo reiškiniu, kas man prieš tai buvo tamsus miškas. Aš galėjau kliautis kažkokiomis statistikomis, apklausomis, nepalankiomis LGBTQ+ žmonėms. Aš drąsiai galiu pasakyti, kad palaikančių šituos žmones begalė – daug daugiau nei bet kuris gali įsivaizduoti“, – tikino ji.
Žurnalistas A. Mazėtis pastebėjo, kad bent iš viešojoje erdvėje vyraujančių pasisakymų ir to, ką kalba politikai, susidaro įspūdis, jog nepritariančiųjų lygioms LGBTQ+ asmenų teisėms yra daugiau.
„Aš tikėjausi didelio puolimo, kažkokio nukentėjimo savo gyvenime. Įvyko priešingai – sulaukiau palaikančių žmonių atsiliepimų, sveikinimų. Visa tai, kas išsitransliuoja viešojoje erdvėje – per apklausas ar dar kažką – tai man visiškai nesiderina su tuo, su kuo aš susidūriau. Tik tiek, kad tie žmonės labiau asmeniškai perteikia tą savo palaikymą ir greičiausiai jie nepakliūva į tas apklausas“, – sakė R. Račienė.
%20Rasa%20Ra%C4%8Dien%C4%97%20lrs.lt%20nuotr..jpg) |
| Akcijos „Visos šeimos – svarbios“ akimirka | lrs.lt nuotr. |
Kaip skelbia portalas lrt.lt, LRT užsakymu „Norstat“ balandžio 19 – gegužės 4 dienomis 2021 metais apklausė 1100 respondentų, iš kurių partnerystei pritarė 30 proc., o nepritarė 65 proc.
2019 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skelbė, kad 2019 metų Eurobarometro tyrimas, matuojantis gyventojų nuostatas, atskleidė, kad Lietuva vis dar rikiuojasi labiausiai LGBTQ+ asmenų atžvilgiu nepakančių ES šalių pirmosiose gretose. 71 proc. Lietuvos gyventojų jaustųsi nepatogiai šalia besilaikančių už rankų, besibučiuojančių dviejų vyrų, o 56 proc. nesijaustų patogiai, jei valstybei vadovautų neheteroseksualus asmuo.
„Apklausos konstruojamos taip: yra apklausiama nedidelė grupė žmonių – tūkstantis su trupučiu – ir tai turėtų atspindėti visos visuomenės nuomonę. Tai...“, – skeptiškai apklausas įvertino R. Račienė.
Šiuo metu Seime jau pateiktas ir svarstymo laukia Civilinės sąjungos įstatymas. Praėjusiais metais Partnerystės įstatymas nepraėjo net teikimo stadijos – įstatymų leidėjų buvo grąžintas iniciatoriams „tobulinti“.
„Labai norėtųsi, kad tiems mūsų vaikams nebereikėtų laukti dar dešimtmečių. Ir kitiems žmonėms, kurie gyvena gyvenimus, kurie galbūt nugyveno net ir po 50 metų slapto gyvenimo – yra ir tokių istorijų. Tai tiesiog kad niekas nebijotų būti tuo, kuo yra“, – sakė R. Račienė.