Žengdamas į Prezidentūrą, Gitanas Nausėda iškėlė ambicingą tikslą – paversti Lietuvą gerovės valstybe. Tačiau šalies vadovas gerovę įsivaizduoja savaip: ko gero, be gerovės LGBTQ+ bendruomenei. Pastaroji jaučiasi prezidento apleista, nes šis nepalaiko jai svarbių įstatymų ir net bičiuliaujasi su vadinamaisiais maršistais.
 |
| Dainius Pūras | JT nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Apie gerovės valstybę negali būti net kalbos, jei ir toliau diskriminuosime žmones, penktadienį Vilniaus universitete vykusioje konferencijoje „LGBTQ+ ir psichikos sveikata: ką svarbu žinoti specialistams“ kalbėjo psichiatras Dainius Pūras.
Savo kalbos tekstu D. Pūras pasidalijo ir feisbuko paskyroje.
Žemiau pateikiame visą jo pasakytą tekstą:
Pirmiausia noriu pasidžiaugti kad vyksta tokia konferencija „LGBTQ+ ir psichikos sveikata: ką svarbu žinoti specialistams“, kad ji vyksta Lietuvoje, Vilniuje, Vilniaus universitete, ir kad konferencijos programoje yra platus spektras svarbių klausimų.
Kai Lietuva ryžosi atkurti nepriklausomą valstybę ir jos pagrindu turėti demokratiją ir visuotines žmogaus teises, be kitų darbų su bendraminčiais ėmėmės ir šio svarbaus darbo – išlaisvinti iš diskriminacijos, kurią lėmė totalitarinė sovietinė sistema, LGBT žmones. Prisimenu, kad pirmas laiškas, kurį gavau kaip LPA (Lietuvos psichiatrų asociacijos, – jarmo.net) prezidentas 1990 m, buvo iš APA (Amerikos psichologų asociacijos, – jarmo.net) tuometinio prezidento, su aiškiu palinkėjimu nuo ko reikia pradėti – depatologizuoti ir dekriminalizuoti homoseksualius žmones ir homoseksualius santykius.
 |
| Asociatyvi Michal Parzuchowski/unsplash.com nuotr. |
Jau tada išgirdau „normaliais“ save vadinančių kolegų, o vėliau ir politikų balsą, lydimą ironiškų šypsenėlių: „Labai įdomu, kodėl tau taip svarbu kelti šį klausimą, na bet turėtum suprasti, kad jį svarstyti yra per anksti, nes mūsų visuomenė nėra tam pasirengusi“.
Ėjo metai, ir tas pats leitmotyvas, kad dar anksti, buvo nuolat kartojamas. Jis kartojamas iki šiol.
Valstybės raida pasirodė esanti labai jau duobėta ir vingiuota. Ypač įstrigo atmintin 2010 metų dramatiškas „Pride“ Vilniuje, kai mes, renginio dalyviai, buvome apsupti didelio skaičiaus policininkų.
Policija saugojo mus nuo agresyvios „normaliųjų“ minios.
Turėjau garbės ir unikalios patirties 2014-2020 metais, kai buvau JT (Jungtinių Tautų, – jarmo.net) Specialusis pranešėjas teisei į sveikatą, apkeliauti visą pasaulį ir be kitų klausimų susitikti su LGBTIQ žmonėmis, spręsti jiems iškylančias žmogaus teisių problemas ir pažinti pasaulio kontekstą bei tą didelę poliarizaciją vertybių klausimu.
Daug dėmesio skyriau analizei reiškinio, kaip Maskvos ir Pekino režimai daug nuveikė sukurdami ir primesdami pasauliui labai žalingą „tradicinės šeimos vertybių gynimo“ darbotvarkę. Ši darbotvarkė, deja, tapo madinga ne tik Kremliuje, bet ir Lietuvoje, ir net visai netoliese, šalia Vilniaus universiteto centrinių rūmų esančioje Lietuvos Prezidentūroje.
 |
| Gitanas Nausėda | Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr. |
Šiandien, kai esame RF (Rusijos Federacijos, – jarmo.net) karo prieš Ukrainą liudininkai, turėtume dar geriau suvokti, kaip svarbu kiekvienai valstybei yra apsispręsti ir stoti ginti pamatines vertybes, kurias dabar ginklu ir krauju gina Ukrainos žmonės. Ukrainos žmonės saugo geriausia, ką yra sukūrusi žmonija – visuotinių žmogaus teisių principus, tokius kaip lygiateisiškumas, nediskriminavimas jokiu pagrindu, taigi ir seksualinės orientacijos bei lyties tapatumo pagrindu.
Daug metų stebėjus margą pasaulį, idėjų mūšius Ženevoje, Niujorke ir kitur.
Grįžtant prie Lietuvos situacijos su nerimu tenka stebėti ir stebėtis, kaip galima 32 metus vis dar nesugebėti apsispręsti esminiais valstybės ir visuomenės raidos klausimais. Juk akivaizdu, kad apie jokią gerą visuomenės sveikatą, gerą visuomenės psichikos sveikatą, apie jokią gerovės valstybę net kalbos negali būti, jei pasiliksime, kaip iki šiol esame, apgailėtiname diskriminacijos liūne.
Lietuva turi unikalią galimybę tapti sėkmės visuomene ir valstybe, bet kol kas nenori šia galimybe pasinaudoti. Vėl ir vėl matome tą nelemtą priklausomybę nuo visuomenės sveikatai ir gerovei žalingų nuostatų, kurių tebesilaiko nemažai visuomenės narių, o tarp jų – nemažai politikos, mokslo, kultūros žmonių, atsisakiusių vykdyti šviesuomenės misiją – pašalinti tamsumas.
Jei išties norime stiprinti visuomenės psichikos sveikatą, pagaliau išbristi iš savižudybės ir savinaikos epidemijos, lemiama sėkmės prielaida yra akivaizdi.
Ta sėkmės prielaida yra užtikrinti sveiką įgalinančią aplinką, kad toji aplinka būtų be jokios diskriminacijos ir be jokio smurto visur, kur žmonės gyvena, mokosi, dirba, bendrauja, myli, gimsta, serga ir miršta – šeimoje, mokykloje, universitete, darbovietėje, bendruomenėje, plačiojoje visuomenėje.
Deja, Lietuva visa dar nėra padariusi šių namų darbų, o laikrodis grėsmingai tiksi. Kol kas tebeturime grėsmingą homofobišką ir transfobišką aplinką ir šeimose, ir mokyklose, ir darbovietėse, ir visuomenėje, ir, deja, vis dar neretai ir universitetuose. Ir tai žaloja ne tik LGBTQ vaikų, paauglių, suaugusių sveikatą. Kadangi taip apnuodijama visa emocinė ir socialinė aplinka, tai žaloja visuomenės, taigi visų ir kiekvieno piliečio dvasinę sveikatą.
Labai tikiuosi, kad ši konferencija bus dar vienas žingsnis link to, kad Lietuva sveiktų greičiau, negu iki šiol. Ir kad pagaliau ištirptų neapykantos, diskriminacijos ir smurto kultūrą palaikančio totalitarinio paveldo įšalas.