„Suprantu, kad jau visiems atsibodo, kad Lietuvoje problemos nesprendžiamos, kad daugeliui šalies žmonių kuriama negatyvi ir jokio optimizmo ateičiai neprogramuojanti aplinka“, – rašo Karbauskių Ramūnas savajame tekste „Užteks tyčiotis iš Tautos išrinkto prezidento!“.
Ramūnas Karbauskis | lrs.lt/Olgos Posaškovos nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Žinoma, teksto autorius taip dramatiškai nupieštą vaizdą siekia išnaudoti savajam matymui, kokios tos problemos nesprendžiamos ir ko trūksta Lietuvai, kad būtų daugiau optimizmo (spoiler alert, perskaičius tekstą prieiname išvadą, kad tiesiog visada reikia palaikyti Nausėdą (nukloti jam žiedlapiais kelią, niekada nekritikuoti ir visada į ranką bučiuoti) ir mūsų laukia ilgas bei gražus gyvenimas).
Visgi jeigu šią frazę apie nesprendžiamas Lietuvos problemas atribotume nuo viso likusio teksto, tai nebūtų didelė klaida pasakyti, kad ji siejasi su realybe. Pavyzdžiui, bent man, o ir daugeliui kitų tai jau tikrai atsibodo, kad eilę metų Lietuvoje nesprendžiamos tokios problemos kaip žmogaus teisių klausimai: LGBTQ+ šeimos vis dar gyvena nelygiateisiškumo sąlygomis.
Prisiminkime, kad tos šeimos yra priverstos tenkintis R. Karbauskio buvusios partietės Agnės Širinskienės kliedesiais apie niekaip nesibaigiančias tas amžinas kitas problemas, dėl kurių „dar ne laikas“ spręsti to ano klausimo apie LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą.
Ir nors jau daugiau nei prieš 20 metų Civiliniame kodekse valstybė davė pažadą išspręsti partnerystės klausimą, šiandien matome, kad toks institutas kaip partnerystė iš esmės yra išbraukiamas vietoje to pasiūlant antrarūšę ir net truputį žeminančią (valdančiųjų vadinamą „konservatyviai kompromisinę“) civilinę sąjungą. Tad didelio optimizmo aplinka išties neprogramuoja.
Tad gal ir ne be reikalo R. Karbauskio tekste pliaupia raudų lietus. Tik štai čia prasideda kliedesys ir tamsa. Pavyzdžiui, skaitytojui mėginama įpiršti mintį, kad šiaip dėl visų Lietuvos bėdų kaltas tai Landsbergis. Ar tai vyresnysis, ar tai jaunesnysis, ne taip jau ir svarbu. Landsbergis šioje vietoje suvokiamas net ne kaip žmogus, o jau kaip reiškinys, kuriuo galima užsidengti savąjį tikrą veidą. Pavyzdžiui, R. Karbauskis verkia, kad konservatoriams nereikėjo saugumo Lietuvoje. Ar tik ne žmogus, kuris kadaise siūlė lėtinti Lietuvos pasirengimą narystei NATO, dabar moralizuoja kitus, jog šie kaži kaip nesirūpino Lietuvos saugumu? Akivaizdu, kad R. Karbauskio namuose veidrodžiai arba kreivi, arba sudužę, todėl pasižiūrėti į vieną iš jų nepavyks.
Bet čia pat pat R. Karbauskio žvilgsnis kliūva ne už jo nenuoseklios pozicijos Lietuvos saugumo klausimais, o už LGBTQ+ asmenų. Kuo jie čia dėti? Pasirodo, jie irgi dėl kažko labai kalti. Tikriausiai dėl to, nes gimė? Bet negi taip tiesiai šviesiai parašysi, kad tiesiog esi homofobas ir čia ne kitų, o tavo problema, jog nesugebi priimti įvairovės... Juk reikia apsimesti, kad egzistuoja kaži kokia mistinė problema. Kad reikia ginti valstybę ar tai šeimą (kad ir kiek vienu metu jų turėtum).
Štai tradicinės šeimos karžygys piktinasi: „<...> kaip istorinę Lietuvos vėliavą prie valstybės institucijų keičia LGBT vėliavomis ir institucijos dabar labiau primena gėjų barą nei valstybės atstovybę“.
Tikrai nepaslaptis, dėl ko taip širdį skauda R. Karbauskiui. Ant Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Gedimino prospekte plevėsuoja vaivorykštės vėliava. Regis, tokia atsirado ir Teisingumo ministerijoje, vadovaujamoje Ewelinos Dobrowolskos.
Pirmą kartą šios šalies Vyriausybės nariai mėgina pademonstruoti nors simbolinį palaikymą LGBTQ+ bendruomenei (apie politinį palaikymą ir realius darbus – čia jau atskira kalba), o jau griūva ir R. Karbauskio tradicinės šeimos modelis, valstybės institucijų pamatai ir visur statosi gėjų barai.
Pirmiausia, tai net nežinia, kaip kokia nors vieta teksto autoriui išvis gali priminti gėjų barą, jeigu šiame jis niekada nėra buvęs ir dorai neįsivaizduoja, kaip jame viskas atrodo. Na, nebent kažkada buvo, kas nebūtų nieko smerktino.
Galbūt R. Karbauskiui išties vertėtų kokį vakarą užeiti į gėjų barą ir pažvelgti visiems tiems žmonėms į akis.
Ir žvelgiant pagalvoti, kad jie – tai kažkieno vaikai, anūkai, broliai bei seserys, kuriuos valstiečių vykdoma homofobiška politika norėtų cenzūruoti, nutildyti ir sunaikinti jų bet kokią viltį jaustis oriai.
Ar galėtų tame bare R. Karbauskis pasakyti, kad tuos žmones, su kuriais Nausėda valgo picą, jis laiko mažiau žmonėmis su mažiau teisių (o gal ir išvis be jokių teisių)?
R. Karbauskiui, stovint gėjų baro tarpdury ir pamačius visus tuos žmones, dar reikėtų susimąstyti, kad jie bent procentiškai tai sumoka į valstybės biudžetą daugiau mokesčių nei jis, kas nėra labai sąžininga, ir kad šie žmonės dirbdami savus darbus (nes tai irgi yra medikai, pareigūnai, mokytojai, pardavėjai, vadovai ir t.t.) irgi stato Lietuvą. Tą, kurią valstiečiai po truputį griauna vydami LGBTQ+ asmenis iš šalies, nes galiausiai pastarieji pavargsta laukti juos apsaugančių įstatymų ir klausytis nuolat Seime, internete, o ir viešosiose vietose besiliejančių keiksmų ir įžeidinėjimų. Tie žmonės susikrauna lagaminus ir išskrenda. O kartu su jais Lietuvą palieką ir jų potencialas: protas, įdedamas darbas bei ateitis.
Ar išdrįstų Ramūnas Karbauskis kada nors praverti gėjų baro duris ir bent pažvelgti ten susirinkusiems žmonėms į akis?
Gal ir galėtų. Kiaulės akys sarmatos juk neturi, ar ne?
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net