Po Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete įvykusių klausymų dėl Civilinės sąjungos įstatymo konservatorė Jurgita Sejonienė papildomai pasiūlė papildyti Civilinio proceso kodeksą, įvesti Notariato įstatymo bei Sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymo pakeitimus, kuriais būtų siekiama išspręsti praktines civilinę sąjungą sudarysiančių asmenų problemas.
 |
| Jurgita Sejonienė | lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Rugsėjo 27-osios aiškinamajame rašte J. Sejonienė nurodė, kad po Teisės ir teisėtvarkos komitete įvykusių klausymų, kuriuose buvo išklausytos įvairių valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei piliečių nuomones, įstatymų projektai buvo koreguojami. „Tobulinant minėtus projektus bei jų nuostatas, iškilo poreikis teikti pataisas į kelis kitus teisės aktus“, – tikino J. Sejonienė.
Pasak Seimo narės, civilinės sąjungos instituto teisinio reguliavimo priėmimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas (pavyzdžiui, klausimus, susijusius su disponavimu bendru turtu, tarpusavio išlaikymu, paveldėjimu po vieno iš partnerių mirties, susižinojimu sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.), kylančias tiek partnerių tarpusavio asmeniniuose santykiuose, tiek partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, o kartu sudarys sąlygas partnerių poroms pilnavertiškai funkcionuoti, stiprinant šių asmenų tarpusavio teisinius santykius bei ginant jų teises ir teisėtus interesus.
Numatytų, kaip nutraukiama civilinė sąjunga
Aiškinamajame rašte J. Sejonienė nurodė, kad Civilinio kodekso pakeitimu būtų nurodoma, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo už prašymus nutraukti civilinę sąjungą bendru sutikimu ar vienašališku partnerio prašymu.
Civilinio kodekso atskiruose straipsniuose būtų numatoma, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar prašymas nutraukti civilinę sąjungą abiejų partnerių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių ar vieno iš civilinę sąjungą sudariusių partnerių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Prašyme nutraukti civilinę sąjungą bendru sutikimu turėtų būti nurodyti duomenys apie civilinę sąjungą sudariusių partnerių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą.
 |
| Asociatyvi Scott Graham/unsplash.com nuotr. |
Partneriai taip pat turėtų pateikti judviejų sudarytą susitarimą dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turėtų būti aptarti bendrų nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos turtinės teisės ir pareigos.
Prašyme nutraukti civilinę sąjungą vienašališku partnerio prašymu turėtų būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir jų bendriems nepilnamečiams vaikams.
Santuoka ar civilinė sąjunga būtų laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalėtų šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti civilinę sąjungą įsiteisėjimo dienos, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojui šio registro nuostatų nustatyta tvarka pateiktų duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigą, kad šis įrašytų duomenis apie civilinės sąjungos susitarimo pabaigą.
Prielaidos išvengti korupcijos
Įstatymų pakeitimais taip pat siūloma papildyti Sutarčių ir teisių suvaržymų registro objektų sąrašą, į jį įtraukiant susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktą ir sutartis dėl turtinių teisių ir pareigų civilinės sąjungos metu ar civilinei sąjungai pasibaigus.
Politikė aiškinamajame rašte pažymėjo, kad išviešinus bendrus tarpusavio asmeninius santykius kuriančių, tačiau nesusituokusių porų santykius Sutarčių ir teisių suvaržymo registre, bus sudaromos prielaidos išvengti galimų korupcijos atvejų, bus užtikrinama efektyvi viešų ir privačių interesų derinimo kontrolė.
Pakeitimai paliestų ir vaiko teisių klausimus
Notariato įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti nuostatą, kad notarai išduoda nuosavybės teisės į dalį partnerių, sudariusių civilinę sąjungą, bendro turto liudijimus.
Atitinkamai būtų keičiami Notariato įstatymo 27, 46 ir 52 straipsniai, apibrėžiantys sandorių tvirtinimą ir registravimą, liudijimo išdavimus. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, straipsniai pakoreguojami atsižvelgiant į tai, kad susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo registruojamas notarine tvarka, ir siekiant, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių teisinė padėtis būtų aiškiai reglamentuota.
Notariato įstatymo pakeitimais siekiama numatyti tvarką, pagal kurią notaras galėtų įvertinti, ar civilinėje sąjungoje gyvenantiems asmenims sudarius sandorį dėl nekilojamojo turto bus užtikrinta tinkama nepilnamečių vaiko teisių ir interesų apsauga
Prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo turto, priklausančio šeimai arba naudojamam partnerių bendram gyvenimui, kai šeimoje yra ar partneriai turi nepilnamečių vaikų, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrintų duomenis apie vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima ar partneriai buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu būtų nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreiptųsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašytų pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertintų, ar sandoriu nebūtų pažeisti nepilnamečio interesai.
Yra trūkumų
„Įstatymų priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, gerės Lietuvos investicinis klimatas, Lietuva tarptautinių partnerių ir investuotojų bus matoma kaip demokratiška, vakarietiška, žmogaus teises gerbianti Europos Sąjungos valstybė“, – nurodė J. Sejonienė.
Tačiau pats Civilinės sąjungos įstatymas – vis dar su trūkumais, teigia LGBTQ+ teisių aktyvistai.
„Nors projekte šeimos santykiai išvis tiesiogiai neminimi, šio reguliavimo praktinį veikimą geriausiai galėtų įvertinti tik pačios šeimos, kurios juo naudotųsi. Vienas jautriausių siūlomo reguliavimo trūkumų yra jame nenumatyta galimybė įsivaikinti. Panašus reguliavimas yra numatomas keliose ES šalyse, kuriose nėra santuokos lygybės, pavyzdžiui, Vengrijoje, Čekijoje“, – rašoma Lietuvos gėjų lygos (LGL) pranešime, paskelbtame pirmadienį.
Jarmo.net primena, kad Civilinės sąjungos įstatymu siekiama sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių nesusituokusių asmenų turtines ir neturtines teises bei pareigas.
 |
| Seimo posėdis | lrs.lt/O. Posaškovos nuotr. |
Civilinės sąjungos įstatymo projekte nurodyta: „Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.
Įstatymo projektą šių metų pavasarį Seime pristatė konservatorė Jurgita Sejonienė. Parlamentas pritarė jo pakeitimui, projektui pritarė tiek Seimo Žmogaus teisių komitetas, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šiuo metu jis laukia svarstymo stadijos. J. Sejonienė naujienų agentūrai ELTA nurodė, kad įstatymas bus teikiamas svarstymui „artimiausiu metu“.
Dabar spalis bus toks mažiau intensyvus, bet neabejoju, kad spalio mėnesį ras kur jį įterpti. Mano nuomone, apskritai tas klausimas yra per daug užvilkintas“, – nurodė J. Sejonienė.
Praėjusių metų pavasarį Seime buvo teikiamas Partnerystės įstatymo projektas, tačiau tąkart jis pateikimo stadijos nepraėjo ir buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Taip pat skaitykite:
- Politikams užsimerkus, pirštu baksnojama į Civilinės sąjungos įstatymo trūkumus
- Dėl civilinės sąjungos – stumdymaisi Seime: vieni ragina griežtai atsiriboti nuo šeimos sąvokos, kiti – apibrėžti tai kaip šeiminius santykius
- Sabatauskaitė įvertino Civilinės sąjungos įstatymą: nepakankamas, bet svarstyti būtina