Kadangi Civilinės sąjungos įstatymas neatlieps tos pačios lyties porų lūkesčių, po jo priėmimo gali prasidėti ginčai teismuose, TV3 laidoje „Dienos pjūvis“ ketvirtadienį sakė Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) vadovas Artūras Rudomanskis.
 |
| Asociatyvi Eglės Norvilytės nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Slovėnija, antradienį legalizavusi tos pačios lyties porų santuokas, tapo pirmąja tokį žingsnį žengusia Rytų Europos šalimi. O ar Lietuvos politikai išdrįs pripažinti vienalyčių porų santykius palaimindami Civilinės sąjungos įstatymą?
Tikisi, kad svarstys jau netrukus
Įstatymo teikėja konservatorė Jurgita Sejonienė anksčiau jau teigė, kad projektas Seime bus svarstomas laiko nevilkinant, tikriausiai tai bus daroma jau šį mėnesį. Taip ji pareiškė po to, kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas patvirtino įstatymą.
„Svarstymo stadija komitete pasibaigė, tikrai buvo intensyvūs klausymai, truko dvi dienas – du pirmadienius, išklausėme įvairias organizacijas, asociacijas, atskirus visuomenės atstovus, veikėjus, kurie turėjo pastabų šiam projektui, man atrodo, vyko tikrai konstruktyviai (diskusija) ir labai džiaugiuosi, kad praeitą trečiadienį komitetas patvirtino šį projektą, – TV3 laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo J. Sejonienė. – Labai tikiuosi, kad neužilgo – na dabar žinoti, kad Seime turime truputėlį tokią pertrauką sesijos metu, kaip dažnai būna – bus įtraukta. Aišku skaičiuojame, kad tų balsų būtų pakankamai, nes, žinote, ir pateikimo stadijoje tos daugumos, kuri palaikė įstatymo projektą, persvara nebuvo tokia žymi ir dabar diskusijos vyksta“.
 |
| Jurgita Sejonienė | lrs.lt nuotr. |
Civilinės sąjungos įstatymas Seime buvo teikiamas pavasarį, tąkart už jo pateikimą balsavo 70 politikų, prieš pasisakė 49, o susilaikė 6.
„Su atskirais parlamentarais, kolegomis diskutuojame. Bet man atrodo, kad komiteto pataisymai, ir tie, kurie buvo Teisės departamento, ir tie, kuriuos teikė pats komitetas, tikrai protingi, logiški, sutvarkyta teisiškai, techniniai dalykai projekte. Nematau, kodėl jis turėtų būti svarstymo metu Seime nepatvirtintas“, – komentavo J. Sejonienė.
Vertinimas: nugriovė namą ir pastatė lūšną
TJA vadovas A. Rudomanskis TV3 televizijai teigė, kad Civilinės sąjungos įstatymą vertina dviprasmiškai. „Viena vertus, džiugu, kad vyksta diskusijos ir formuojasi praktika, kažkas atsiras. Bet aš kalbėjau su savo kolegomis ir pakankamai kritiškai į šitą įstatymo projektą žiūrime. Sakome, kad Civiliniame kodekse jau buvo sureguliuota partnerystė. Iš esmės namas jau buvo pastatytas. Vienintelio dalyko, ko tenai trūko, tai trūko, kad būtų sutvarkyta spyna, jog į tą namą būtų galima įeiti ir naudotis juo žmonėms, kitaip tariant, taikyti tas nuostatas, kurios buvo sureguliuotos. Tačiau dabar vietoje to, kad sutvarkytume tą spyną, pastatėme lūšnelę ir realiai gausime tai, ką gausime“, – tikino A. Rudomanskis.
 |
| Artūras Rudomanskis | J. Šuminaitės nuotr. |
Jis tikino, kad po J. Sejonienės pateiktų papildomų pasiūlymų, susijusių su Civilinio kodekso, Notariato įstatymo patobulinimais, situacija šiek tiek gerėja. „Tačiau vis tiek išlieka žeminančios nuostatos, pavyzdžiui, tokių kaip (reikalavimas) pas notarus (civilinę sąjungą) įregistruoti. Kiek tai kainuos – neaišku, kaip ir tas registravimo procesas: kiek tai truks, kokia tvarka, reikės sukurti sistemą, kuri įtrauks į registrą tuos duomenis vietoje to, kad mes jau turime egzistuojančią civilinės metrikacijos sistemą“, – kalbėjo A. Rudomanskis.
Pasak jo, po J. Sejonienės papildomų siūlymų būtų galima labiau apsaugoti teises vaikų, augančių asmenų, sudariusių civilinę sąjungą, šeimose. Tiesa, jis nuogąstavo, kad parlamentarai pasiūlymus gali ir atmesti.
„Vis tiek išlieka daug nuostatų, tokių, pavyzdžiui, ir dėl įsivaikinimo klausimo, jis lieka pakibęs, nors yra Čekijoje, Vengrijoje tie klausimai sureguliuoti ir nėra kažkokios problemos“, – teigė TJA vadovas.
J. Sejonienė sakė sutinkanti su šiomis mintimis, bet akcentavo, jog neišvengiamai tenka atsižvelgti ir į konservatyvios visuomenės nuomonę.
„Iš esmės pritariu gerbiamam kolegai, kad nuėjome gal ir sudėtingesniu keliu teisine prasme žiūrint. Antra vertus, turime žiūrėti ir į visuomenės nuostatas, kaip visuomenė vertina. Ir žiūrime, kuris įstatymas sulauktų palaikymo. Kaip žinote, Partnerystės įstatymo projektas dukart palaikymo nesulaukė. Kilo klausimas, ką daryti, ar einame tiesiog mažą žingsnelį, kad toje pačioje visuomenėje formuotume nuostatas, jog gyvenimas ne santuokoje – ar tai būtų dvilytės poros, ar vienalytės poros – nėra nieko blogo, kad iš esmės sureguliuotume tik tų žmonių, kuriems tai rūpi, santykius, kad tai niekaip nesuskaldys, nesugriaus mūsų visuomenės, nepadidins skyrybų skaičiaus, kad niekas neateis ir neatiminės vaikų, jų neišnaudos ir nieko su jais nedarys. Tai tokioje pakankamai konservatyvioje visuomenėje manau, kad tas vienas žingsnelis pakankamai svarbus“, – dėstė politikė.
Sako, kad trūksta politinės valios
J. Sejonienė pažymėjo, kad yra stebimi ir pokyčiai kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Latvija, Slovėnija. Anot jos, Latvijoje tos pačios lyties porų santykius pripažįstantis įstatymas – panašesnis į tokį, kuris siūlomas Lietuvoje, o štai Slovėnijoje teisės aktas kur kas liberalesnis.
 |
| Seimo posėdis | lrs.lt nuotr. |
„Slovėnijos pavyzdys iš esmės parodė ir dar kitą aspektą, ko pas mus Lietuvoje trūksta, tai yra politinės valios. Realiai jeigu būtų politinė valia... Slovėnijoje nors ir buvo referendumas, kuriame nepritarta, bet Konstitucinis Teismas priėmė savo sprendimą, kuriame pasakė, kad diskriminuoti porų negalima“, – pabrėžė A. Rudomanskis.
Replikuodama į tai, J. Sejonienė komentavo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip pat porų nediskriminuotų. „Ar tai būtų dvilytės poros, ar vienalytės poros, tos, kurios rinksis tokį teisinį reglamentavimą, joms (taikomos) visiškai vienodos sąlygos“, – tikino Seimo narė.
„Taip, bet turiu omenyje, kad Slovėnijos atvejis parodė, kad jie priėmė santuokos lygybės pagrindu, kalbėjo apie tai, kad visiškai turėtų būti lygu“, – atsakė A. Rudomanskis.
Mano, kad įstatymas populiarus nebus
Anot jo, tos pačios lyties porų santykių reglamentavimui didžiulią įtaką nori daryti atskiros interesų grupės, pavyzdžiui, religinės institucijos. Anot jo, įtakos turi ir tai, kad pagal Lietuvos rinkimų sistemą, dalis politikų renkami vienmandatėse apygardose, taigi, atsižvelgdami į regionų gyventojų nuotaikas, jie yra linkę priimti populistinius sprendimus.
„Aš manau, kad jeigu bus priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, jis nebus populiarus. Jis bus tokia pati mirusi įstatyminė nuostata kaip Estijoje, kurioje per 5 metus sudarė apie 500 porų nepilnai ir aš paaiškinsiu, kodėl. Įstatymas sukurtas truputį prasilenkiant su mąstymu, kaip padėti žmonėms, ir (siekiant) užsidėti varnelę“, – kritišką požiūrį išreiškė A. Rudomanskis.
Seimo narė J. Sejonienė dar kartą akcentavo, kad įstatymu siekiama visuomenei parodyti, jog šis jos nesugriaus. „Tai nėra nekintamas dalykas. Jeigu po kelių metų mes įrodysime, o aš tikiu, kad tą ir padarysime <...>, mes galėsime žingsniuoti toliau“, – sakė politikė.
Tuo metu A. Rudomanskis teigė, kad dėl Civilinės sąjungos įstatymo trūkumų gali prasidėti teismų maratonas, o tai nėra naudinga valstybei, nors praktika gali būti ir suformuota kitokia. „Ir tai parodytų, kad įstatymas neatliepia tų lūkesčių, kurių (žmonės) tikisi iš politikų“, – kalbėjo TJA vadovas.
J. Sejonienės pastebėjimu, teismų praktika taip pat yra vienas pagrindų tobulinti įstatyminę bazę arba ją keisti.