Verslininko Beno Gudelio pasisakymai tiesioginiame televizijos eteryje pakvipo ne tik seksizmu, bet ir homofobija. Tiesa, vyriškis pasijuto pats įžeistas ir pareiškė po diskusijos LRT laidoje „Lietuva kalba“ norintis kreiptis į teismą.
 |
| Benas Gudelis | Stop kadras |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prakalbo palyginimais ir teigė, kad Vokietijos kariuomenė – tai ne mergina, kurią galima pakviesti linksmai praleisti laiką prie ežero, o rimta kariuomenė. Tokia šalies vadovo replika sulaukė pasipiktinimo dėl seksistinių įsitikinimų.
Apie tai buvo kalbama ir trečiadienį LRT eteryje transliuotojo laidoje „Lietuva kalba“.
Vienas labiausiai visus stebinusių laidos pašnekovų – bendrovių „KristiAna“ ir „Fragrances International“ vadovas B. Gudelis, anksčiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovę Ingridą Ruginienę pavadinęs mergaite.
Advokatė Dovilė Burgienė laidoje teigė pastebinti, kad yra labai dažnai priimtina darbinėje aplinkoje jaunas moteris vadinti mergaitėmis.
„Tas pasakymas turi prasmę, kad esi kažkokioje pagalbinėje rolėje arba kad esi labai jauna ir trapi. Tai jeigu moteris darbe atsakinga už kažką, tai ją reikėtų vadinti vardu, ar funkciją, ar specialybę (įvardyti)“, – kalbėjo ji.
Laidos vedėjos Rasos Tapinienės paklaustas, ar nematė problemų vadindamas I. Ruginienę mergaite, B. Gudelis atšovė: „Ne, visai ne. Aš norėjau ją pavadinti komuniste. Bet bandžiau gražiai pristatyti kaip mergaitę. <...> Kam įžeisti žmogų, kuris įsižeidęs jau dabar? Kam ją įžeidinėti – ji nieko nepasiekusi gyvenime“.
Replikavus, kad I. Ruginienė eina Profesinių sąjungų konfederacijos vadovės pareigas, B. Gudelis atkirto, kad „tai ji renka pinigus iš tų kvailų profsąjungos narių“.
Seksistai seksizmą neigia
Komunikacijos ekspertas Gabriel Raphael Borta laidoje sakė, kad dažniausiai tie asmenys, kurie išsako seksistines frazes, dažniausiai tai neigia ir suvokia tokias replikas kaip tiesiog natūralų bendravimo būdą.
„Jiems tai tampa įprasta, nes išties kai tokius pasakymus vartoji kasdienėje kalboje, nebūtinai darbinėje ar politinėje kalboje, bet kasdienybėje, virtuvėje, su šeimos nariais, tai tampa taip įprasta, kad nesupranti, jog tai seksizmas, neklausi kito asmens, kaip jis jaučiais. Išnyksta dialogo riba, elementaraus mandagaus bendravimo riba, kai nebesi atviras ir nebevertini, kaip pašnekovas, su kuriuo kalbiesi, reaguoja“, – sakė jis.
 |
| Margarita Jankauskaitė | Stop kadras |
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė taip pat nesutiko, kad pasakymas „mergaitės“ nėra moteris žeminantis išsireiškimas. Ji tikino, kad grupės, į kurias orientuoti įžeidūs pasisakymais, išmokusios tarsi tai net toleruoti.
„Mes turime suprasti, kad gyvename visuomenėje, persmelktoje kultūrinio seksizmo. Tai kaip oras, kuriuo mes kvėpuojame. <...> Psichologiškai yra paprasčiau pasakyti – ai, nu nieko čia tokio nebuvo, nesureikšminkim. Nes jeigu tau reikėtų reaguoti į kiekvieną tokį pasakymą pilnai psichologiškai, tai greitai perdegtum. Įsijungia gynybinis mechanizmas. Todėl moterys dažnai sako – nieko tokio neįvyko“, – analizavo M. Jankauskaitė.
B. Gudelis laidoje ėmė svarstyti, kaip pavadinti M. Jankauskaitę – moterimi ar mergina.
Komunikacijos ekspertas G. R. Borta komentavo, kad reikėtų pirmiausia atsiklausti pačio žmogaus, kaip jis norėtų būti vadinamas.
Čia pat B. Gudelis pragydo homofobiška gaida: „Kai aš tave pasamdysiu man paaiškyti, kada tu biški paaugsi, galėsi mane mokyti. <...> Seksistinę tau pasakysiu tokią frazę – aš ne už paradus, aš kalbu su ponia, leisk man pabaigti“.
M. Jankauskaitės B. Gudelis teiravosi, kodėl ji, jeigu yra ištekėjusi, pasiliko mergautinę pavardę, ir rekomendavo jai pasikeisti pavardę. „Todėl, kad Lietuvoje taip yra“, – paklaustas, kodėl tai privalu, atsakė verslininkas ir ėmė postringauti apie laisvę.
„Man įdomiausia tai, kad jūs išsakėte visą šią tiradą ir jūs net nesuvokiate, kiek kartų mane per šią kalbą įžeidėte. Ir jūs sėdite, jaučiatės toks laimingas, patenkintas, toks galią demonstruojantis. Įžeidėte mano kolegą“, – stebėjosi M. Jankauskaitė.
„Nu ir ką padarysi dabar“, – ironiškai atsakė B. Gudelis.
Verslininkas toliau diskusijoje kalbėjo nestovintis „po vėliavomis“ bei pareiškė: „Man nepatinka vyrai. Man jie negražūs“. B. Gudelis atkreipė dėmesį, kad „ekranuose“ yra vėliavos, suprask, „reklamuojama“ LGBTQ+ bendruomenė. Taip jis sureagavo į vieną iš auditorijos dalyvių, kuri ekrane paryškino vaivorykštės spalvas.
 |
| Laidos stop kadras |
„Norėjau pagirti tą drąsią merginą, kuri užsidėjo vėliavą ekrane, nes man pavyzdžiui atrodo, kad žmogus, kuris savo pilietinę poziciją gyvame eteryje pareiškia, tai jis laisvas žmogus“, – laidoje kalbėjo advokatė D. Burgienė.
B. Gudelis tuomet pradėjo aiškinti, kad norėjo matyti Lietuvos vėliavą.
„O kur jūsų vėliava? <...> Atėjot nepasiruošęs į laidą“ – paklausė M. Jankauskaitė.
B. Gudelis teigė pasijutęs įžeistas ir teigė norintis dėl šios diskusijos kreiptis į teismą.
Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė itin kritiškai įvertino verslininko B. Gudelio pasisakymus.
„B. Gudelio seksistiniai, homofobiniai ir tiesiog nulinio jautrumo kitam žmogui pasisakymai šiandien „Lietuva kalba” laidoje yra puiki iliustracija, kodėl lyčių lygybės prasme esame uodegoje. Klaiku“, – feisbuke rašė ji.
„Pagarba laidos „Lietuva kalba“ LRT dalyvei už ekrano užsklandą, kuri atsirado Gudeliui pradėjus demonstruoti savo koktų homofobiškumą“, – sureagavo ir organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ viena steigėjų Rasa Račienė.
Komunikacijos ekspertas G. R. Borta laidoje dėstė, kad įžeidimas komunikacijoje laikomas savisaugos priemone – norint įžeisti parodomas pačio asmens pažeidžiamumas.
Komunikacijos ekspertas G. R. Borta laidoje dėstė, kad įžeidimas komunikacijoje laikomas savisaugos priemone – norint įžeisti parodomas pačio asmens pažeidžiamumas.