Europos Komisija (EK) paragino Bulgarijos valdžią imtis skubių veiksmų kovojant prieš neapykantą, nukreiptą į pažeidžiamas asmenų grupes, tarp kurių – ir LGBTQ+ bendruomenė.
 |
| Asociatyvi Delia Giandeini/unsplash.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
EK kaip pagrindines neapykantos nusikaltimų aukas šalyje įvardijo LGBTQ+ bendruomenės narius ir romų tautybės asmenis. EK pristatytoje ataskaitoje teigiama, kad Bulgarija nepadarė pažangos sprendžiant ir tokias problemas kaip antisemitizmas, paramos pabėgėliams trūkumas, prasta švietimo sistema.
Nepaisant to, kad Bulgarijos policijoje pradėti mokymai, kaip atpažinti iš homofobiškų paskatų atliekamus nusikaltimus, EK ataskaitoje teigiama, kad atsakomybėn asmenų už tokį elgesį taip ir nebuvo patraukta.
Nepaisant ankstesnių rekomendacijų, Bulgarijoje vis dar nėra oficialiai stebima padėtis dėl neapykantos prieš LGBTQ+ asmenis. Nacionalinės valdžios institucijos neatliko jokių tyrimų, susijusių su homofobija, ir nepriėmė naujų LGBTQ+ asmenis apsaugančių teisės aktų.
EK atkreipė dėmesį, kad Bulgarijos sostinėje Sofijoje įsikūrusiame LGBTQ+ teisių organizacijos centre prieš pat 2021-ųjų lapkričio rinkimus fašistų grupuotė, vadovaujama kraštutinių dešiniųjų kandidato į prezidentus, surengė išpuolį.
EK rekomendavo Bulgarijos valdžios pareigūnams sudaryti LGBTQ+ darbo grupę, į kurią įeitų ir LGBTQ+ bendruomenės atstovais, galinčią nagrinėti diskriminacijos problemą ir parengti nacionalinę strategiją, kaip su ja kovoti.
Šalies valdžios institucijos taip pat raginamos „parengti teisės aktus dėl lyties keitimo ir pripažinimo pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus“.
EK planuoja po 2 metų peržiūrėti, kaip šalis vykdo rekomendacijas.
Dar 2020 metais Bulgarijoje atlikta apklausa parodė, kad 65 procentai gyventojų mano, jog homoseksualumas yra nepriimtina seksualinė orientacija.
LGBTQ+ asmenys Bulgarijoje turi tam tikras teisines garantijas, pavyzdžiui, yra priimti įstatymai, pagal kuriuos draudžiama diskriminuoti asmenis darbo ar būsto srityse dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Tiesa, šalyje vis dar nepripažįstamos tos pačios lyties porų santuokos, o translyčių asmenų teisinis statusas vis dar glaudžiai susijęs su tuo, ar jie atliko lyties keitimo operaciją.