Neretai net ir patys to nežinodami pasakome frazių, kuriomis skatiname įsišaknijusius lyties stereotipus bei homofobiją. To priežastis – heteronormos, kuriomis vadovaujasi daugelis žmonių spręsdami, kas yra „vyriška“, o kas – „moteriška“.
 |
| Asociatyvi Sam Manns/unsplash.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ mokymų trenerė, psichologė Lina Januškevičiūtė portalui jarmo.net teigė, kad heteronorma – tai supratimas, jog heteroseksualumas yra vienintelė priimtina ir įmanoma seksualinė orientacija.
„Šiam požiūriui būdinga išskirti dvi lytis – vyro ir moters bei šioms lytims primestą, aiškiai sukonstruotą elgesį bei lytiškumo išraišką visuomenėje. Mąstant heteronormatyviai yra ignoruojama tai, jog egzistuoja įvairios seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, dažnai yra remiamasi lyčių stereotipais ir nusistovėjusiomis nuostatomis, žmonės ,,įdedami“ į tam tikras dėžutes. Atmetama tai, jog vyrauja įvairovė“, – tikino ji.
Apie tai kalbama ir Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) išleistame komikse „Tarp dviejų planetų“, kurio išleidimą parėmė Aktyvių piliečių fondas ir Jaunimo reikalų agentūra. Jame pasakojama apie tėvus, kurie atvykę pas psichologę aiškino esantys susirūpinę „LGBTQ+ propagandos“ paveiktu savo vaiku. Psichologė komikso veikėjui Ezrai paaiškina, kad lytis nėra tokia statiška ir paprasta kaip galvoja kai kurie žmonės. Tyrimai rodo, kad 35 proc. cis (esančių tokios lyties tapatybės, kuri buvo priskirta gimimo metu) žmonių kartais jaučiasi kaip nei viena lytis, abi lytis ar „kita“ lytis.
 |
| Lina Januškevičiūtė | Enrikos Čepulienės nuotr. |
„Sukūrus priešpriešą tarp moterų ir vyrų ilgainiui buvo prisigalvota daugybė socialinių skirtybių, kurios nėra jokia būtinybė ar faktas, tačiau supriešina tarpusavyje, suskirsto žmones į vyrus ir moteris, pvz.: moterys turi skustis kojas, vyrai neverkia, moterims nepridera kovos menai, vyrai privalo išlaikyti šeimą, vyras gali pamilti tik moterį, moterims labiau tinka rožinė, o vyrams mėlyna spalva ir t.t.“, – rašoma komikse.
LGBTQ+ asmenys tampa nematomi
Jarmo.net kalbinti pašnekovai pasidalijo savo patirtimis, kai susidūrė su heteronormomis.
14-kos metų Gustė pasakojo nuolat girdinti, kad vyrai privalo būti stiprūs, nepažeidžiami ir tvirti. Su tam tikrais keliamais reikalavimais, jos teigimu, susiduria ir moterys. Pašnekovė teigė pastebėjusi, kad moterys yra įsivaizduojamos kaip tokios, kurios privalo susilaukti vaikų.
„Ne kartą mokykloje man buvo liepta patylėti, nes esu labai atvirai pasakiusi, kad biologinių vaikų neturėsiu. Taip pat prie išvaizdos dažnai prikimba žmonės. Manęs jie klausia, kodėl neskutu kojų ar pažastų. Manęs vieną rytą to paklausė tėvas. Paklausiau, o kodėl jis nesiskuta. Nutilo“, – pasakojo Gustė.
Ji atvirai kalbėjo, kad patyčios, paremtos heteronormomis, yra itin paplitęs reiškinys mokyklose. „Mokytojai pašiepiančiai vadindavo mane Gustu vien tik dėl to, nes turėjau trumpus plaukus ir nešiodavau „nemoteriškus“ rūbus“, – prisiminė Šilutėje gyvenanti moksleivė.
Pasak Gustės, heteronormos yra itin susijusios su tokia Lietuvos piktžaizde kaip homofobija. Jai pritaria ir psichologė L. Januškevičiūtė. Pasak jos, yra kuriami įvairūs naratyvai, ugdantys heteronormas visuomenėje. Pavyzdžiui, LGBTQIA+ asmenys paverčiami tarsi nematomais bei įsivaizduojama, kad visi vaikinai ar merginos yra heteroseksualios orientacijos tol, kol neįrodyta kitaip.
 |
| Asociatyvi Aiony Haust/unsplash.com nuotr. |
Psichologė pateikė pavyzdį – galime išgirsti, kaip vaikinų nuolat klausinėjama, ar jie turi merginas, o merginų – ar jos turi vaikinus. Pasak L. Januškevičiūtės, taip žmonės parodo savo įsivaizdavimą, jog santuoka yra išimtinai heteroseksualių žmonių privilegija ir kiekvieno žmogaus esminis gyvenimo tikslas.
Kaip pasakojo savo vardo viešai įvardyti nepanorusi viena iš kalbintų pašnekovių, gyvenanti Vilniuje, lyčių normos, jos nuomone, išties prisideda prie homofobijos. „Vyrai, kurie mylisi su vyrais, dažnai laikomi nevyriškais (nes kažkodėl vyriškumą įrodo mylėjimasis su moterimis, matyt), o moterys, kurios mylisi su moterimis, būna fetišuojamos, jų lytiniai santykiai „nesiskaito“ ir panašiai. Pati esu biseksuali moteris ir kol aš tą supratau... Siaubas... 2 metus turėjau lytinių santykių su kitomis moterimis ir man atrodė, kad čia nėra kažkas neheteroseksualaus, nes gi įsivaizduojama, kad moteris, būnanti su kita moterimi, yra tiesiog seksualu ir tai nesiskaito. Man realiai draugas turėjo į akis pasakyt, kad „ei, tu žinok biseksuali“ ir tik tada apie tai pagalvojau“, – sakė ji.
 |
| Asociatyvi Greg Raines/unsplash.com nuotr. |
Pasak psichologės L. Januškevičiūtės, lyčių stereotipams ir toliau leidžiama viešėti tarp mūsų – stengiamasi rengtis ar elgtis taip, jog nekiltų klausimų, kas yra ,,tikras vyras“ ar ,,tikra moteris“, priimami ir skatinami heteroseksistiniai juokeliai,
„Būtų labai paprasta pasakyti, jog jeigu mes panaikintume visus šiuos išvardintus dalykus, į mediją įdiegtume daugiau įvairovės reprezentacijos, heteronormos nebeliktų. Deja, tai nėra labai realus scenarijus, tačiau visgi sumažinti jos paplitimą tikrai galime“, – teigė L. Januškevičiūtė.
Batai iš vyrų skyriaus – ne moterims?
32-erių metų jonavietė Violeta Tamelytė įsitikinusi, kad visuomenėje lyčių stereotipai vis dar plačiai paplitę. Ji pasidalino istorija, kai vyriškų batų parduotuvėje pirko batus, tačiau nuo jos niekaip neatlyžo pardavėja, žūtbūt skatinusi pirkti tik prekes iš moterų skyriaus.
 |
| Violeta Tamelytė | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Visada pirmiausia einu į vyriškų batų skyrių, nes mano batų dydis yra 42 ir man reikia platesnių batų. Moterų skyriuje retai randu sau tinkamus batus“, – pasakojo ji.
Pašnekovė kalbėjo, kad tuomet prie jos priėjusi konsultantė tvirtai pasakė, kad vietoje, kurioje Violeta rinkosi batus, yra vyrų skyrius, o ne moterų. „Akimirkai susimąsčiau, ar aš atrodau kaip nesuprantanti, kur esu. Atsakiau, jog žinau, kur esu ir ko ieškau, padėkojau už pastabą. Ji išliko itin atkakli ir pradėjo man nešti iš moterų skyriaus visus įmanomus baltus (tokios spalvos batų ieškojau) 42 dydžio batus. Buvo įdomu, kada pagaliau susivoks ir nustos tai daryti, kai aš kiekvieną kartą sakiau nenešti, nes man netinka ir aš ne to ieškau. Kol ji nešė, aš matavausi batus, kuriuos susiradau vyrų skyriuje. Pavargusi nuo jos tokio dėmesio, galiausiai aš tiesiog išėjau iš ten. Su batais? Be. Nebūčiau pirkusi net jei būčiau radusi tinkamus“, – sakė Violeta.
 |
| Asociatyvi Camila Damasio/unsplash.com nuotr. |
Ji kalbėjo mananti, kad visuomenės požiūrį į heteronormas pakeisti galima, tačiau pradėti reikėtų nuo savęs priėmimo atsižvelgiant ne į tai, ką sako aplinkiniai, o į tai, kaip žmogus geriausiai jaučiasi. Anot Violetos, svarbus ir kitas aspektas – nepiršti kitiems savo nuomonės: „Ką pasieksime, kai kitiems sakysime, jog jie turi kažkaip kitaip būti? Didesnę priešiškumo bangą.<...> Žinau, kad sunku būna. Pati norėjau, jog aplinka keistųsi. Sakiau, ką ir kaip jie galėtų daryti, kartojau kaip labai nesupranta ir stovi vietoje, kol pasaulis rieda pirmyn. Nustojau tai daryti supratusi, kad savimi aš pasiekiu pokytį aplinkoje“.
Psichologė L. Januškevičiūtė dėstė, kad nereikia laukti, jog kažkas ateitų ir mums pasakytų, nuo kada galime pradėti kažką keisti. „Tą galime daryti jau nuo dabar – visų pirma suprasti ir priimti, jog žmonės yra įvairūs ir sutiktas asmuo gali neatitikti visuomenės nustatytų normų – tai nereiškia, jog jis/ji yra mažiau vertingas(-a)“, – aiškino ji.
Pasak psichologės, galima pamėginti kritiškai įvertinti heteronormas: suprasti savo nuostatas ir įsitikinimus, pastebėti vartojamus žodžius, kreipinius.
Sveikino, kad vaikinas nesiskiria
22-erių metų vilnietė Goda Vileikytė kalbėjo, kad žmonės į tai, kad jų išsireiškimai susiję heteronormomis, kol kas dėmesio nekreipia.
„Įsivaizdavimai apie lytis yra dar labai gajūs ir apie tai man tenka prisiminti bene kiekvieną dieną, Pavyzdžiui, pietavau su vaikinu ir sumokėjau už maistą, o padavėjos žvilgsnis į jį… <...> Dažnai susilaukiu keistų komentarų iš žmonių, iš kurių nuomonės nei klausiau, nei man ji įdomi. Pavyzdžiui, namuose su vaikinu esame pasiskirstę namų ruošos darbais, o kadangi aš ir dirbu, ir studijuoju vienu metu, o jis tik dirba, tai egzaminų sesijos metu jis perėmė visus namų ruošos darbus ir buvo tiesiog baisu: komentarai pasigirdo arba labai giriantys mano vaikiną kaip nuostabų <...>, arba su sveikinimais, kad jis su manimi nesiskiria, nes aš, matai, moteriškų dalykų neatlieku ir į mūsų šeimos ūkį įnešu tik pinigų ir tik mokausi, kad ateityje jų būtų abiem daugiau. <...> Dėl hormoninių medikamentų esu priaugusi gana daug svorio ir tikrai esu sulaukusi komentarų, kad man labai pasisekė, jog vaikinas nieko dėl to nesako“, – pasakojo Goda.
Žurnalistiką studijuojanti vilnietė teigė, kad žmonės susikuria tam tikrą įsivaizdavimą ir apie įvairias profesijas pasirinkusius žmones. „Esu pasirinkusi gan belytę profesiją - žurnalistiką, todėl darbe tos diskriminacijos tikrai manau, kad matau mažiau nei kitur, bet vis tiek būna, kad žmonės automatiškai galvoja, kad mano svajonė būti laidų vedėja arba rašyti apie kultūrą, žymius žmones, nors manęs tos temos nelabai domina, o jei ir domintų, tai nemanau, kad yra „moteriškos“ ir „vyriškos“ temos“, – sakė ji.
Nekaltai skambantys komentarai slepia dideles problemas
Psichologė L. Januškevičiūtė dėstė, kad heteronormos pasireiškia įvairiais būdais: ugdyme, bendravime, santykiuose, medijoje, darbinėje aplinkoje ir panašiai. „Keletas paprastų, tačiau labai dažnų pavyzdžių tikriausiai gali būti girdėti arba sutikti: pavyzdžiui, vaikams žaidžiant smėlio dėžėje ir gerai sutariant, dažnai yra klijuojama ,,kavalieriaus ir panos etiketė“ taip suponuojant, kad kitoks scenarijus nėra įmanomas, nors vaikai gali būti tiesiog geriausi draugai. Labai dažnai vedamų mokymų metu išgirstame pedagogus (-es)/švietimo pagalbos specialistes (-us) klausiant, kaip reaguoti ar ką daryti, kai 2 merginos arba 2 vaikinai vaikšto susikibus rankomis mokyklose. Tačiau toks pats klausimas nėra užduodamas, kai kalbame apie heteroseksualias poras“, – pasakojo ji.
L. Januškevičiūtė sakė, kad kai LGBTQI+ žmogus atsiskleidžia, aplinkiniai gali būti įsitikinę, jog tai tik fazė, netrukus ji pasibaigs, sutinkami komentarai ,,gal dar nesusiradai to vienintelio(-ės)“, „gal dar ieškai savęs“
„Visai neseniai socialiniame tinkle taip pat radau įrašą apie biologijos mokslų daktarą ir jo informaciją apie virusus, tačiau dalykas, kuris labiausiai užkliuvo komentatoriams, buvo jo išvaizda (ilgi plaukai bei auskaras nosyje) – tai buvo puikiausiais įrodymas, jog nuostatos, kaip turi atrodyti vyras/moteris, yra dar vis taip įsigalėjusios, jog to nenustelbia net ir gautas išsilavinimas ar ekspertinė patirtis“, – kalbėjo psichologė.
 |
| Asociatyvi „Click PhotographyStudio“/unsplash.com nuotr. |
Pasak jos, nors atrodo, kad šie komentarai skamba nekaltai, tačiau iš tikrųjų jie slepia dideles problemas. „Heteronormatyvus požiūris skatina patyčias, nes yra sukurta vizija, kaip žmonės turi atrodyti, elgtis, mąstyti, mylėti, su kuo kurti santykius, o tie/tos, kurie/kurios neatitinka šių standartų, tampa patyčių taikiniu. Šeimos, artimųjų, bendruomenės priėmimas ir palaikymas yra labai svarbus emocinei gerovei, tačiau neretai LGBTQIA+ bendruomenei priklausantys asmenys susiduria su atmetimu, vyraujančiu požiūriu, jog kažkas yra su jais/jomis negerai, netvarkoje, reikia save keisti taip, kad atitiktų suformuotas nuostatas“, – sakė L. Januškevičiūtė.
Psichologė patvirtino, kad homofobija, bifobija ir transfobija bei heteronormos yra susiję.
„Kai visoje reprezentacijoje (tiek vartojamos kalbos, tiek medijoje, politinėje erdvėje) yra matomas tik heteroseksualus pasaulis, skleidžiama žinutė, jog tik tai yra ,,norma“, tuomet tam tikra visuomenės dalis yra ištrinama tarsi jos nebūtų, santykiai nėra tokie vertingi, o tai nėra tiesa. Deja, bet prie to paties prisideda ir žinomų, įtaką darančių žmonių retorika, kuri ne tik skatina neapykantos kalbą, tačiau gali privesti ir prie smurtinių išpuolių prieš asmenis, neatitinkančius įsigalėjusių nuostatų“, – dėstė pašnekovė.
Paklausta, ar mokyklose yra nagrinėjama heteronormų tema, L. Januškevičiūtė sakė, kad apie tai galima kalbėti atveriant lyčių stereotipų temą.
„Šiuo metu atnaujintoje Gyvenimo įgūdžių programoje yra kalbama apie smurtą lyties pagrindu bei sveikų ir lygiaverčių santykių kūrimą, kito žmogaus priėmimą, tačiau vis dar pasigendama nuoseklaus kalbėjimo apie įvairovę, įvairias seksualines orientacijas, lytines tapatybes. Dažnai yra baiminamasi, jog toks kalbėjimas paskatins jaunus žmones būti neheteroseksualiais bei seksualizuos juos, tačiau tiesa ta, jog jauni žmonės šias temas jau seniai aptarinėja, o atviras pokalbis su jais suteikia progos pamatyti, kokių skirtingų žmonių yra aplink ir kokius žingsnius galime dėti, kad juos priimtume, palaikytume, mažintume patyčių paplitimą ir kurtume saugią ir įtraukią aplinką. Yra svarbu jaunus žmones kviesti į dialogą ir diskusiją, suteikti progos jiems patyrinėti savo turimas nuostatas ir įsitikinimus, pasitikrinti vartojamą kalbą su savo draugais“, – dėstė ji.
Dėmesio, jei gyveni ne Vilniuje! 50 pirmųjų mūsų skaitytojų gali užsiprenumeruoti jarmo.net portale Tolerantiško jaunimo asociacijos išleistą komiksą „Tarp dviejų planetų“. Vilniečiai jį gali pasiimti Tolerantiško Jaunimo Asociacijos biure, Vilniaus g. 22.