Seimo rudens sesijoje turėtų būti svarstomas Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo ketinama pripažinti kartu gyvenančių, tačiau nesusituokusių asmenų santykius. Šio įstatymo itin laukia tos pačios lyties poros, negalinčios susituokti. Pirmadienį dėl civilinės sąjungos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete planuojama surengti klausymus.
 |
| Pirmasis rudens sesijos Seimo posėdis | lrs.lt |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė feisbuke sekmadienį pasidalijo vienu iš į komitetą atskriejusiu nurodymu. Jame kažkodėl minimi žydai ir aiškinama, kad LGBTQ+ teisių klausimus būtina pašalinti ir grasinama, kad esą priešingu atveju žydus ištiks nelaimė.
„Jums nurodau:
Jeigu nesiekiat, kad Lietuvos žydus ištiktų Sadomos ir Gomoros žydų likimas, „amžiams“ pašalinkite iš Seimo darbotvarkės „vienalyčių porų“ ir „valstybės vadovo“ V. Landsbergio klausimus.
Manau, kad tos pačios lyties partnerystei ar santuokai nepritaria dauguma Lietuvos gyventojų ir į tai Seimo nariai turi atsižvelgti, o LGBT ideologija ir propaganda gali daryti neigiamą įtaką ir žalą vaikams ir jaunimui ir daryti neigiamą poveikį visuomenės moralei, demografinei padėčiai ir t.t.“, – štai taip komitetui parašė neįvardytas asmuo.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime buvo pateiktas pavasarį. Jam pritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas. Teisės ir teisėtvarkos komitete, vadovaujamame konservatoriaus Stasio Šedbaro, pirmadienį bus išklausyti žmonių, atsiuntusių savas mintis, komentarai.
„Klausymai yra pozicijų derinimas ir išklausymas tų, kurie suinteresuoti ir atsiuntė kažkokius atsiliepimus. O po to jau einama į komitetą. Matyt, tai bus dar kitą savaitę“, – portalui delfi.lt aiškino S. Šedbaras.
Pirmadienį ketinama aptarti ne tik civilinę sąjungą, tačiau ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo pateiktą artimo ryšio susitarimą. Pastarąjį LGBTQ+ teisių aktyvistai itin kritikuoja teigdami, jog Civiliniame kodekse siūloma artimo ryšio sąvoka nesprendžia beveik jokių tos pačios lyties poroms kylančių problemų.
S. Šedbaras teigė abejojantis galimybe apjungti abu projektus, kadangi, teigė Seimo narys, jie yra pernelyg skirtingi. Anot jo, Teisės ir teisėtvarkos komitete bus apsisprendžiama, kuriam iš šių projektų pritarti, o kurį atmesti.
„Matyt, kad abiejų paleisti į gyvenimą neišeis“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Politikas teigė, kad Seimui teks apsispręsti ir dėl praėjusioje kadencijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų registruoti projekto, numatančio įteisinti sutartis dėl bendro gyvenimo.
Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė įregistravo pasiūlymą nesvarstyti civilinės sąjungos, kadangi, anot jos, pirmiau reikia išspręsti energetikos kainų krizę. Tačiau S. Šedabaras teigė nematantis reikalo šį klausimą atidėti. Pasak jo, visi 3 projektai – Civilinės sąjungos, artimo ryšio ir sutarčių dėl bendro gyvenimo – turėtų pasiekti parlamentarus.
„Tą klausimą reikia išspręsti, uždaryti, leisti į balsavimą ir žiūrėti, kokia yra tautos atstovybės pozicija. Nematau reikalo čia ilgai marinuoti, nes tik dar labiau kyla visokių emocijų ir Seime, ir visuomenėje. Turime apsispręsti ir užbaigti tą klausimą“, – portalui delfi.lt aiškino jis.
Apie tai, kad Seime metas priimti galutinį sprendimą, kalba ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Politikas teigė, kad išeikvota daug energijos, kilo gausybė ginčų, vyko diskusijos, todėl Seimo nariai turėtų apsispręsti, ar Lietuva jau pasiruošusi pripažinti kartu gyvenančių, tačiau nesusituokusių asmenų santykius, ar dar ketinama laukti.
„Žiūrėdamas į tai, kas vyksta mūsų kaimynystėje, tą sprendimą matau labai paprastai: ar mes esame Vakarų pasaulio dalis, ar mes laikomės tokios vertybinės linijos, kokios laikosi Putinas“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.