Prokuratūros, policijos ir teismų požiūris į nusikaltimus prieš LGBTQ+ asmenis sėja nerimą. Neseniai prieš vaikinų porą Vilniuje įvykdytas išpuolis teisėsaugininkams pasirodė joks nusikaltimas – tyrimo nuspręsta net nepradėti, nes užpuolikas, gatvėje užgauliojęs homoseksualius vaikinus ir jiems grasinęs, paaiškino esą tik norėjęs pabendrauti. Apie šį atvejį paskelbus viešojoje erdvėje, pasipiktino LGBTQ+ teisių aktyvistai, kurie sako, kad sprendimui įtakos galėjo turėti ir homofobiškos pačių pareigūnų nuostatos. Tačiau policijos atstovai ginasi ir sako esantys profesionalai.
 |
| Policijai – LGBTQ+ teisių aktyvistų kaltinimai | Asociatyvi policija.lrv.lt nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Grasino ir sekė, bet pareigūnų nesudomino
Šiais metais vilniečiai Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys patyrė išpuolį – eidami gatve susikibę rankomis jie buvo pastebėti praeivio, kuris ėmė juos keikti, sekti bei filmuoti.
Agresyvus vyras, kaip pasakojo L. Svirplys, užtvėrė kelią į namo laiptinę, tyčiojosi, grasino sulaužyti kojas, aiškino, kad kol nepriimtas Partnerystės įstatymas, jie neturi teisės vaikštinėti susikibę rankomis. Nors apie incidentą pranešta policijai, ši tyrimą pradėti atsisakė, nes kaip pareigūnams nurodė vaikinus persekiojęs asmuo, jis tik norėjo pabendrauti, bet nebuvo nusiteikęs prieš LGBTQ+ bendruomenę.
Tokį pareigūnų sprendimą palaimino ir prokuratūra bei Vilniaus miesto apylinkės teismas. Šiuo metu laukiama sprendimo aukštesnės instancijos teisme. Skundas pateiktas antradienį, portalui jarmo.net sakė L. Svirplys.
Žiniasklaidoje paskelbus šią istoriją, netyla kritika policijai.
 |
| Lukas Svirplys ir Raimedas | Asmeninio archyvo nuotr. |
Įžvelgia neapykantą ir viešosios tvarkos pažeidimą
Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė teigė, kad apie šią istoriją sužinojo po to, kai L. Svirplys ją paviešino „Instagram“ paskyroje, o susisiekus su juo, šis pasidalijo turimais dokumentais. „Parengiau skundą. Vėliau atstovavimą perėmė advokato padėjėja, likau konsultuoti“, – jarmo.net komentavo ji.
Vertindama šią istoriją, ji tikino įžvelgianti neapykantos kurstymo elementų. „Taip pat būtų galima kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą ir neapykantos elementą kaip sunkinančią aplinkybę. Tačiau svarbu pažymėti, jog nusikalstamas veikas kvalifikuoja teisėsaugos pareigūnai ir būtent jie turi įvertinti ir ištirti, ar yra nusikalstamų veikų požymiai. Šiuo atveju tyrimas net nebuvo pradėtas“, – komentavo ji.
 |
| Monika Galiukaitė | Rasos Nebasos/manoteises.lt nuotr. |
Trūksta kompetencijos?
Pasak M. Guliakaitės-Danisevičienės, tai jau ne pirmas kartas, kai pareigūnai į išpuolius prieš LGBTQ+ asmenis žvelgia pro pirštus. „Žinau, kad ne visi atvejai pasiekia viešumą. Man pačiai teko konsultuoti kitą nukentėjusią porą, kuri nepanoro apie tai prabilti garsiai. Padėjau rengti skundus, tačiau nieko nepavyko pasiekti“, – apgailestavo ji.
Monika Guliakaitė-Danisevičienė sako, kad aplaidi pareigūnų reakcija į prieš LGBTQ+ asmenis įvykdytus nusikaltimus gali būti lemiama kelių priežasčių. „Nepakankamas institucijų dėmesys, kompetencijos atpažinti neapykantos elementą trūkumas, be abejo, vidinės nuostatos. Negaliu to patvirtinti statistiniais duomenimis, bet mane dažniausiai pasiekia atvejai, kai nukentėję asmenys yra homoseksualūs“, – tikino ji ir pabrėžė, kad neapykantos nusikaltimai yra pavojingi tuo, jog kėsinasi ne tik į vieną asmenį, bet ir visą bendruomenę.
Anot jos, būtent dėl to svarbu skirti didelį dėmesį tokioms nusikalstamoms veikoms nenuvertinant jų pavojingumo. „Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT, – jarmo.net) yra pasakęs, jog smurtiniai veiksmai nėra būtini, kad veika butų pripažinta neapykantos kurstymu. O iš mūsų praktikos, deja, panašu, kad tai yra būtinas elementas“, – kalbėjo teisininkė.
 |
| Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr. |
Paklausta, ar vaikinų porai nepavykus pasiekti pergalės Lietuvos teismuose, bus kreipiamasi į EŽTT, M. Guliakaitė-Danisevičienė atsakė, kad tai priklausys nuo nukentėjusiųjų. „Tačiau EŽTT sprendimai yra svarbūs formuojant nacionalinę teismų praktiką, tad kreipimasis, mano požiūriu, būtų naudingas siekiant aiškumo ir keičiant tam tikrais atvejais ydingą praktiką“, – įsitikinusi teisininkė.
EŽTT 2020 metais jau paskelbė Lietuvai nepalankų sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, kai teisėsauga atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantą kurstančių komentarų po homoseksualių vaikinų bučinio nuotrauka. Teismas tąkart konstatavo, kad Lietuva pažeidė vaikinų teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir privatų gyvenimą.
– Kaip manote, ar po šio teismo sprendimo teisėsauga padarė išvadas? Ar pažanga daroma, ar vis tik situacija lieka tokia pati? – jarmo.net pasiteiravo LŽTC direktorės Jūratės Juškaitės.
–Manau, kad turime svarbių pokyčių, kaip matomi ir komunikuojami neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kurstymas dalies teisėsaugos pareigūnų tarpe. Tačiau žinių ir gebėjimo atpažinti neapykanta motyvuotus nusikaltimus stokoja žemesnėse grandyse esantys pareigūnai. Todėl nors keičiasi supratimas, sprendimus priimančių pareigūnų tarpe, kasdienybėje vis dar priimami protu nesuprantami sprendimai, kai policininkams ir prokurorams atrodo tinkami paaiškinimai, kad viešoje vietoje grasinęs ir necenzūriniais žodžiais homoseksualius vyrus plūdęs vyriškis tik „norėjo pabendrauti”.
 |
| Jūrate Juškaitė | D. Putino/manoteises.lt nuotr. |
– Portale manoteises.lt veikia platforma, kurioje galima pranešti apie neapykantos nusikaltimus. Ar turite duomenų, kiek pranešimų buvo ištirta policijoje ir galiausiai bylų perduota teismui?
– Manoteises.lt/pranesk platforma veikia kaip tarpininkas tarp teisėsaugos bei pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų ir žmonių, kurie nukentėjo nuo neapykantos nusikaltimų arba tapo jų liudininkais. Dėl šios priežasties mes kaip platformos administratoriais nesame informuojami apie priimtus sprendimus.
– Apie kokius išpuolius platformoje žmones praneša dažniausiai? Ar tai būna neapykantos kalba, ar fiziniai išpuoliai?
– Dažniausiai pasitaiko neapykantos kurstymas internete. Tačiau būna ir fizinių išpuolių. Tais atvejais, kai padarytas galimas nusikaltimas atrodo turintis itin neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, plačiai paskleistas, žmonės nukentėjo fiziškai ir panašiai, stengiamės viešinti ir atkreipti žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį.
– Ar sutinkate, ar nesutinkate, kad teisėsaugininkai turi išankstinių neigiamų nuostatų LGBTQ+ asmenų atžvilgiu ir tai lemia policijos, prokuratūros, teismų sprendimus?
– Manau, kad kaip ir likusi visuomenės dalis, teisėsauga nėra atspari neigiamoms nuostatoms LGBTIQ+ atžvilgiu ir šią problemą reiktų spręsti iš esmės, kitaip vargiai galime tikėtis teisingumo neapykantos nusikaltimų atvejais, – teigė J. Juškaitė.
Nuskambėjo ir socialiniuose tinkluose
Kai L. Svirplio R. Latvio istorija buvo paskelbta žiniasklaidoje, diskusijos dėl teisėsaugos darbo ypatumų užvirė ir socialiniuose tinkluose. Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ viena steigėjų Rasa Račienė teigė, kad teisėsaugos reakcija į neapykantos nusikaltimus, įvykdytus prieš LGBTQ+ asmenis, yra nepakankama.
 |
| Rasa Račienė | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
„Tyrimas nepradėtas. Tyrimas nutrauktas. Tokias antraštes labai dažnai sutinkame žiniasklaidoje, kai tema pasisuka apie LGBT. Atrodo, kad Lietuvoje, nepaisant to, kad apie žmonių lygiateisiškumą, poreikį gyventi oriai visiems kalbame vis garsiau, susidaro įspūdis, kad mūsų teisinei sistemai galioja kiti standartai ir kitos vertybės“, – rašė ji feisbuko „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ platformoje.
LGBTQ+ teisių aktyvistė prisiminė 2020 metų sausį paskelbtą Lietuvai nepalankų Strasbūro teismo sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą. Šioje byloje pripažinta, kad teisėsauga mažų mažiausiai toleravo šimtus neapykantą kurstančių komentarų po besibučiuojančių vaikinų poros nuotrauka. „Pijus Beizaras laimėjo bylą EŽTT dėl diskriminacijos ir teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą po 6 metų bylinėjimosi. Lietuvos institucijose ši byla nebuvo pradėta nagrinėti apeliuojant į tai, kad „ekscentriškas elgesys neprisideda prie asmenų, turinčių skirtingas nuomones visuomenėje, socialinės sanglaudos ir tolerancijos skatinimo“. Suprask, dviejų vaikinų bučinio paviešinimas yra ekscentriškas elgesys“, – teismų požiūrį kritikavo R. Račienė.
Anot jos, iki šiol visuomenėje gajus įsitikinimas, kad homoseksualios poros neturi rodytis viešumoje.
„Kaip iki šiol girdime: tegul jie būna, bet nesidemonstruoja! Ir ši praktika nejuda iš vietos. Du susikibusius rankomis vaikinus galima niekinti, nes dar nepriimtas partnerystės įstatymas! Iki kokio absurdo mes keliaujam toliau?“ – piktinosi R. Račienė.
Lietuvoje trūksta teisingumo, įsitikinęs LGBTQ+ teisių gynėjas Rokas Garliauskas
 |
| Rokas Garliauskas | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Nors Lietuvoje kasdien žengiame mažus žingsnius žmogaus teisių bei socialinio teisingumo link, ne visi lietuviai dar vertinami tolygiai kaip žmonės, jų problemos yra ignoruojamos ir nesprendžiamos“, – savo feisbuko paskyroje pareiškė jis.
Vaikinas pakvietė visus savo sekėjus susipažinti su L. Svirplio ir R. Latvio istorija ir padėti atkreipti Lietuvos policijos dėmesį, kadangi pareigūnai „problemų matyti nenori ir galimai mano, kad homofobai ir smurtautojai“ nieko blogo nedaro, kai „jų smurtas yra nukreiptas prieš LGBT+ bendruomenę ir jos narius“.
Šį mėnesį kritikos lavina užgriuvo prokuratūrą ir nutraukus ikiteisminį tyrimą po Zitos Šličytės kalbos, kurioje paniekinamai buvo užsimenama apie „ped*rastiją“ bei „Lietuvos homoseksualizaciją“. Ši kalba skambėjo iškilmingo posėdžio metu Seime minint Nepriklausomybės atkūrimo metines.
„Šličytės viešas pasisakymas Kovo 11-osios minėjime mūsų teismuose taip pat pagerbtas: jos homofobija persunktas pranešimas pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialistų pateiktą išvadą negali būti vertinamas kaip diskriminacija ar diskriminacijos kurstymas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas“, – rašė R. Račienė.
Sako, kad pareigūnai yra profesionalai
– Kaip galėtumėte pakomentuoti viešojoje erdvėje pasigirdusius kaltinimus, jog policijos pareigūnai savo darbe tirdami nusikaltimus prieš LGBTQ+ asmenų grupę vadovaujasi vidinėmis ir homofobiškomis nuostatomis? Ar policijai netrūksta profesionalumo bylose dėl nusikaltimų, padarytų iš homofobiškų paskatų? – jarmo.net pasiteiravo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Julijos Samorokovskajos.
– Policija tiria visus nusikaltimus vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, o ne vidinėmis ir homofobiškomis nuostatomis. Pareigūnai yra profesionalai ir tinkamai įvertina teisės aktų nuostatas.
 |
| Julija Samorokovskaja | Lietuvos policijos nuotr. |
– Ar policija dėl šio įvykio pradės administracinę teiseną, jeigu nepradėjo ikiteisminio tyrimo?
– Dėl minėto įvykio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jis buvo apskųstas, o šiuo metu vyksta teisminis procesas, todėl pateikti daugiau informacijos policija negali.
– Ar tikrai žmonių sekimas, koneveikimas, grasinimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės? Šis įvykis LGBTQ+ bendruomenėje sėja baimę, kad nuo šiol nusikaltėliai galės gatvėje puldinėti žmones, o policija įvykių net netirs.
– Priklausomai nuo veikos teisinio kvalifikavimo, veika gali būti kvalifikuojama pagal administracinio pažeidimo arba baudžiamojo nusikaltimo požymius. Įvertinę visą turimą informaciją ir medžiagą, pareigūnai nustato kaip veika bus kvalifikuojama. Plačiau apie tai galėtų pakomentuoti teisės ekspertai. Policija visada esant nusikaltimo ar pažeidimo požymiams vykdo tyrimą ir priima atitinkamus sprendimus, todėl esant pranešimams apie galimus puldinėjimus pareigūnai imasi ir imsis veiksmų užtikrinti saugią aplinką ir rimtį.
– Ar susidūrus gatvėje ar kitoje vietoje su agresyviu asmeniu, kuris grasina ir keikiasi, gintis reikia patiems, nes pareigūnai nusikaltėlio nedrausmina, ar vis tik rekomenduotumėte kreiptis į policiją? Kita vertus, daug asmenų sako apie nusikaltimus, įvykdytus dėl jų seksualinės orientacijos, nepraneša, nes policija vis tiek nereaguoja. Ir mano paminėtas atvejis išties kelia daug abejonių dėl pareigūnų reakcijos.
– Patiems bandyti drausminti agresyvius asmenis policija nepataria - geriau kreiptis į pareigūnus. Kaip minėjau, pareigūnai tiria visas veikas, nepriklausomai nuo pranešėjų seksualinės orientacijos, rasės ir t.t.
– Dalis žmonių, reaguodami į mano paminėtą įvykį, prisiminė, kad nors tyrimas dėl užpultos vaikinų poros nebuvo pradėtas, tačiau policijos pareigūnai labai įsižeidė ir pradėjo tyrimą dėl plakato „Fuck the police“. Ar tyrimas dėl šio plakato vis dar tęsiamas?
– Asmenų eitynėse nešusių plakatą su jūsų minimu užrašu atžvilgiu teisena nutraukta, – komentavo J. Samorokovskaja.