Katalikų bažnyčia Lietuvoje turėtų atsiprašyti visuomenės už metų metus skleidžiamą homofobišką pasaulėžiūrą, įsitikinęs homoseksualios dukters tėvas ir organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovas Vygaudas Juknelis. Aktyviai už lygias teises pasisakantis vyras atvirai dalijasi savo istorija, kai sužinojo apie dukters seksualinę orientaciją. Yra tėvų, kuriems priimti vaiko neheteroseksualią tapatybę sunku, ištinka šokas sužinojus, kad sūnus – gėjus arba dukra – lesbietė. Tačiau V. Juknelio patirtis – kitokia.
 |
| Vygaudas Juknelis | Asmeninio archyvo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Rėmėsi į tėtį
„Aš problemų neturėjau visiškai, kada man duktė pasakė, čia prieš kokius beveik 20 metų tas ir įvyko“, – prisiminimais dalijosi jis.
Vyras kalbėjo, kad šiek tiek sunkiau priimti dukros tapatybę sekėsi jos mamai. Jis pasakojo, kad tuo metu jau buvo išsiskyręs su pirmąja žmona ir iš Jonavos persikėlė gyventi į Vilnių, kartu su juo pasiliko ir dukra.
„Turėjom pirmoje šeimoje dvi merginas, vyresnė su manimi išvažiavo, jaunesnė liko su žmona. Aišku, kažkada atėjo laikas pasakyti ir mamai. Tai ten problemų buvo visoje giminėje ir iki šiol jos dar tęsiasi, ten močiutė, dar kažkas“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Juknelis teigė, kad tie giminaičiai, kurie negali susitaikyti su jo dukros tapatybe, LGBTQ+ temos neliečia.
„Bet ji daugiau laikosi prie manęs. Dabar jau iš viso suaugusi, tai savo gyvenimą gyvena. Aš neturėjau tikrai problemų ir net nežinau, kodėl, man viskas labai natūraliai [suprantama]. Tiesa, kai jai buvo 16-17 metų, tokią mintį garsiai pasakiau „na visi žmonės ieško savęs, kažkokio identiteto, jūs jauni“. <...> Galvojau, gal dar grįš, juolab, kad ir buvo su vaikinu draugavusi. Žodžiu, sakiau, pažiūrėsim už poros, trijų metų. Bet paskui žiūriu, kad jau nėra ką žiūrėti“, – sakė jis.
 |
| Vygaudas Juknelis | Asmeninio archyvo nuotr. |
Priėmęs dukrą, tėvas teigė pastebėjęs, jog ši jaučiasi lengviau, kadangi gali į jį atsiremti, sulaukti palaikymo. „Jai būtų buvę sunku, jeigu, tarkim, aš būčiau sureagavęs taip, kaip jos mama sureagavo. Jai reikėjo kelių metų, kol su tuo susitaikė. Ir jeigu dar tėvas taip sureaguotų, tai iš viso būtų belikę kaboti kažkokioje tai erdvėje“, – dėstė V. Juknelis.
Skatino dukrą dalyvauti eitynėse
Pasak savo dukrą palaikančio tėčio, didžiausią nerimą kelia homofobija, giliai įsišaknijusi visuomenėje. Dėl to dalis LGBTQ+ asmenų pasirenka gyventi garsiai nekalbėdami apie savo tapatybę.
„Aš suvokiau iš karto, kad čia bus homofobijos problema, ne mūsų santykių, bet būtent šita. Ir mano duktė tyliai gyveno, taip ramiai, tyliai, niekur nesikišo. Čia prasidėjo pirmieji paradai. Aš nuo pirmo karto ją visur tempiau, pats tempiau, atsimenu“, – kalbėjo V. Juknelis.
Vyras teigė dalyvavęs net ne vienose LGBTQ+ eitynėse Vilniuje. „Aš jas tempiau, sakau varom į paradą. Tai jos ėjo šaligatviu, aš ėjau su ta kompanija visa per Gedimino prospektą, kažkur tiktai gale jau Gedimino prospekto jos įsiliejo į šitą šiaip taip. Tai ten buvo gana toks demokratiškas tas paradas, iš tikrųjų, labai smagus, labai linksmas, labai ten buvo viskas gerai, trečias man atrodo čia buvo“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad visuomet buvo atviras įvairioms temoms, nevengė išsakyti savo nuomonės, todėl ir kalbėdamas apie LGBTQ+ temą gali „užsidiskutuoti iki mirties“.
„Aš viešai tą darau, dalyvauju „Mamos už LGBTQ+ vaikus“. <...> Susibūrė keletas mamų, aš ten parašiau, sakau: „Ar mane priimsit?“ (juokiasi, – aut. past.). Tai žinoma, sako. Ten tų mamų dabar daug jau yra, tikrai tokia nemaža organizacija“, – pasakojo V. Juknelis.
 |
| Vygaudas Juknelis | Asmeninio archyvo nuotr. |
Mano, kad Katalikų bažnyčia turėtų atsiprašyti
Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovas prisiminė pažinojęs merginą iš Gargždų. Jos mama, sakė jis, yra uoli katalikė. Religija, anot jo, ypač kiša koją LGBTQ+ bendruomenei siekti lygių teisių.
„Ypatingai su Katalikų bažnyčia reikalai yra blogi. Aš tai pradėjau tyrinėti, iš kur čia ta pas mus homofobija kilusi, tai praktiškai turėčiau turbūt pasakyti, kad Bažnyčia prie to labiausiai prisidėjusi, Katalikų bažnyčia būtent prisidėjo“, – tikino V. Juknelis.
Jis paminėjo ir itin katalikiškos Lenkijos pavyzdį.
„Lenkijoje dominuoja katalikai, vėlgi ir ten kokios homofobijos bangos kyla didžiulės, netgi iki įstatymų prieinama, netgi iki miestelių be LGBT zonų visokių, iki tokių nesąmonių. Tai čia Bažnyčios veikla.
Aš manau, kad ne tiek sovietizmas uždėjo mums tą homofobiją, o visų pirma Katalikų bažnyčia. Nes pačioje Bažnyčioje yra baisiai daug kunigų, kurie yra gėjai ir ten pasislepia. Jie ten savo gėdą, taip sakant, paslepia. Ir ta tradicija Katalikų bažnyčioje yra labai gili“, – sakė pašnekovas.
V. Juknelis pabrėžė, kad LGBTQ+ asmenys Lietuvoje vis dažniau jaučiasi nelaukiami.
„Mano duktė 10 metų gyveno su drauge čia, kūrė gyvenimą, nes turėjo namus, sukūrė verslus. Patenkintos gyvenimu buvo. Prasidėjo šeimų maršas, politikai užkūrė homofobijos bangą, čia grynai politikų darbas. Bažnyčia čia dalyvavo, homofobiška bažnyčios dalis. Ne visa ji yra homofobiška, yra vienas kitas kunigas, kuris netgi kviečia ir kuria LGBTQ+ saleles, bet ten jau jie patys turi tarpusavyje išsiaiškinti ir atsiprašyti visuomenės“, – įsitikinęs jis.
Siekia pokyčių
V. Juknelis savo patirtimi dalijosi „Mes – NeKitokie“ laidų ciklo epizode. Ši laida – 1-oji iš 6, kuriose gvildenamos socialinės temos.
Šios iniciatyvos autorė – VšĮ „Geras vardas“ vadovė Fausta Tavoraitė. „Kiek save prisimenu, visuomet norėjau padaryti pasaulį gražesnį. Sakoma, jei nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs, tad vadovaudamasi šiuo posakiu iniciavau projektą „Mes - NeKitokie“. Iš tiesų, niekada nemėgau ir nepalaikiau neteisybės, nes niekaip negaliu suvokti, kuo žmonės save laiko leisdami sau teisti, menkinti, skaudinti, įžeidinėti ar net riboti kitų žmonių teises, lygias galimybes. Man tai panašu į savęs sudievinimą. Tiesa tokia, kad Dievų vieta danguje, o mes liekame žemėje ir visi turime būti lygūs bei vienodai svarbūs. Žinoma, negalima kaltinti senų tetų ir dėdžių dėl jų požiūrio, kuris buvo diegiamas jiems visą gyvenimą, tačiau galima šviesti jaunąją kartą, tėvus, siekti didesnio sąmoningumo ateityje. Tikiuosi, jog ši laida pasieks reikiamus žmonės ir galbūt pakeis bent kelių žmonių požiūrį. Toks yra šios laidos tikslas“, – sakė ji.