Dėl civilinės sąjungos – stumdymaisi Seime: vieni ragina griežtai atsiriboti nuo šeimos sąvokos, kiti – apibrėžti tai kaip šeiminius santykius

Civilinės sąjungos įstatyme turėtų būti pripažinta, kad šiuo „įstatymu siekiama kurti ir apsaugoti šeiminius santykius“, teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Jūratė Juškaitė | Emilijos Filipenkovaitės nuotr.

jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose pirmadienį dalyvavusi J. Juškaitė teigė, kad civilinės sąjungos sąvoką reikia tikslinti, nors įstatymo kritikai kartoja, kad ir dabartinis apibrėžimas itin artimas santuokai.

„Mūsų požiūriu, jis ne iki galo atitinka Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuris sako, kad konstitucinė šeimos samprata yra ne tik santuoka – šeima kuriama ne tik iš santuokos ir kad šeima yra neutrali lyčiai“, – kalbėjo J. Juškaitė, rašo BNS.

Jūratė Juškaitė ir Birutė Sabatauskaitė | Eglės Norvilytės nuotr.

Konstitucinis teismas (KT) yra ne kartą pasisakęs, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, šeimos santykiai yra grindžiami šeimos narių atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu ir t.t. Pagal Lietuvos Konstituciją, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Civilinės sąjungos kritikas Saulius Arlauskas Teisės ir teisėtvarkos posėdyje dėstė, kad pagal tokį išaiškinimą kalbama ne apie tos pačios lyties poras, o apie atvejus, kai „šeimoje miršta mama, lieka tėvas su savo sūnumis“. Jis aiškino, jog civilinės sąjungos apibrėžimas pernelyg artimas santuokos terminui.

S. Arlauskas pasiūlė pakeisti sąvoką nurodant, tai yra gyvenimas kartu.

Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantis Stasys Šedbaras tokį pasiūlymą atmetė. Anot jo, nevalia keisti įstatymo projekto koncepcijos. Pasak politiko, įvykdžius tokius pasiūlytus pakeitimus įstatymas imtų prieštarauti jo iniciatorių siekiui. Be to, teigė jis, Civilinės sąjungos įstatymu nėra kuriami šeiminiai santykiai.

Pagal projektą, civilinė sąjunga – tai dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Ramūnas Aušrotas | Nuotraukos šaltinis: vrk.lt

LGBTQ+ teisių kritikas, Nacionalinio susivienijimo atstovas Ramūnas Aušrotas aiškino, kad esą civilinės sąjungos sąvoką reikia tikslinti ir įrašyti, jog įstatymas skirtas „reguliuoti privačius tarpusavio asmenų turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius“. A. Aušrotas įsitikinęs, kad „tai duotų aiškumo“, tačiau S. Šedbaro nuomone, toks paaiškinimas „eina iš paties konteksto“ ir būtų tiesiog perteklinis.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė irgi skatino pakeisti civilinės sąjungos sąvoką. Anot jos, projekte minimas partnerių terminas buvo vartojamas priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kai partnerystė buvo apibrėžta esanti tarp vyro ir moters. Pasak politikės, patikslinimo reikėtų, kadangi priešingu atveju tektų peržiūrėti kitus teisės aktus.

Su tuo nesutiko Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis ragino nemanipuliuoti visuomenės baimėmis.

Tomas Vytautas Raskevičius | lrs.lt nuotr.

„Labai prašyčiau neklaidinti nei visuomenės, nei komiteto narių, nes pagal įstatymą pagalbinio apvaisinimo paslauga naudojasi tik tie sutuoktiniai ir partneriai, kurie negali susilaukti palikuonių dėl medicininių kontraindikacijų“, – politiką cituoja BNS.

Pasak T. V. Raskevičiaus, tos pačios lyties poroms Pagalbinio apvaisinimo įstatymas netaikytinas dėl to, nes biologiškai tai neįmanoma.

Civilinės sąjungos projektas Seimą išvydo pavasarį, kai jį sėkmingai pateikė konservatorė Jurgita Sejonienė. Prieš tai buvo teikiamas Partnerystės įstatymas, tačiau jis buvo atmestas po teikimo ir grąžintas iniciatoriams tobulinti.