Tos pačios lyties poros nenori kurti šeimos, pareiškė Nacionalinio susivienijimo ir Šeimos rengimo asociacijos atstovas.
 |
| Asociatyvi Justin Luca Krause/unsplash.com |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pirmadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko antrasis posėdis, kuriame surengti klausymai dėl Civilinės sąjungos įstatymo. Šių klausymų metu savo poziciją dėl civilinės sąjungos galėjo išreikšti suinteresuoti asmenys bei organizacijos. Pirmieji klausymai įvyko praėjusį pirmadienį.
Kaip skelbia antruosiuose klausymuose dalyvavę Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai, kaip ir praėjusį kartą, taip ir šį pirmadienį „vėl nebuvo apsieita be tiesioginės ir netiesioginės homofobijos ir netgi diskriminacijos kurstymo“.
Panašu, kad Civilinės sąjungos įstatymas itin domina ir tuos veikėjus, kurių jis nepalies. Pastarieji, regis, kur kas geriau už visus žino, kas yra šeima. Kaip rašoma centro pranešime, įstatymo kritikai toliau aiškina, jog esą Civilinės sąjungos įstatymų negalima apibrėžti šeimos santykių. Jie neva siūlė siaurinti civilinės sąjungos sampratą ir nurodyti, kad civilinę sąjungą sudarę asmenys nesiekia kurti šeiminių santykių. Taip pasisakė Šeimos rengimo asociacijos atstovas Ramūnas Aušrotas, portalui jarmo.net teigė Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Monika Guliakaitė.
„Norime pabrėžti, jog vien tai, kad kažkam yra sudėtinga suvokti, kad šeima yra ir skirtingų lyčių poros, nusprendusios nesituokti, ir tos pačios lyties poros, kuriančios savo santykius emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės ir pan. pagrindais, nereiškia, kad turi būti ribojamos dalies visuomenės teisės bei galimybės saugiai jaustis dėl savo ateities“, – teigia centro atstovai.
Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartiniame Civilinės sąjungos įstatymo projekte „su vaiko teisių apsauga susiję teisiniai klausimai yra reguliuojami itin siaura apimtimi: siūlomas įstatymo projektas vaikus prisimena tik kalbant apie civilinės sąjungos nutraukimo ir pabaigos pagrindus“, tačiau kiti aspektai, tokie kaip vaiko kilmės ar tėvystės nustatymas, nėra reguliuojami.
Centro atstovai skelbia, kad vaikams jau augant tos pačios lyties šeimose ar santuokos nesudariusių skirtingos lyties šeimose buvo siūloma į Civilinės sąjungos įstatymą perkelti tas Civilinio kodekso nuostatas, kurios reglamentuoja tėvystės nustatymą, tėvystės nuginčijimą, su tėvų valdžia susijusius klausimus. Taip pat buvo siūloma numatyti galimybę suteikti tėvų valdžią tos pačios lyties partneriui, kuris nėra laikomas biologiniu vaiko tėvu ar motina.
Tačiau šiems siūlymams nepritarta, komitetas dėl to neketina balsuoti. Kaip sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūrate Juškaitė, po to, kai nubalsuos Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, įstatymas keliaus į plenarinę posėdžių salę svarstymui. Tai, anot jos, turėtų įvykti „jau gana greitai“.
„Klausymų darbotvarkėje taip pat buvo įtrauktas Pauliaus Saudargo siūlomas „artimo ryšio“ projektas. Agnės Širinskienės siūlymu šis projektas bus apjungtas su jos anksčiau siūlytu projektu XIIIP-705 dėl susitarimo dėl bendro gyvenimo. Toliau laukiame patobulinto pagal pastabas projekto Teisės ir teisėtvarkos komiteto balsavime, o vėliau ir plenarinėje Seimo posėdžių salėje“, – teigiama pranešime.
Taip pat skaitykite:
- Žmogaus teisių komitetas civilinei sąjungai pritarė, Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstymą sužlugdė opozicija
- „Civilinės sąjungos apsibrėžimas ir toliau lieka išplaukęs“. Seime įvyko klausymai dėl civilinės sąjungos ir „artimo ryšio“
- „Kur Agnė stos, ten 10 „valstiečių“ atstos“. Širinskienei nepasisekė įkalbėti Seimo išbraukti Civilinės sąjungos įstatymą