„Civilinės sąjungos apsibrėžimas ir toliau lieka išplaukęs“. Seime įvyko klausymai dėl civilinės sąjungos ir „artimo ryšio“

Pirmadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo surengti klausymai dėl Civilinės sąjungos įstatymo bei pasiūlymo Civiliniame kodekse įvesti „artimo ryšio“ sąvoką. „Civilinės sąjungos apsibrėžimas ir toliau lieka išplaukęs - toliau kalbame, kad čia kažkokie santykiai, tik gink, Dieve, ne šeima“, – pasibaigus klausymams feisbuke rašė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūrate Juškaitė.

Akcija „Visos šeimos – svarbios“ | lrs.lt nuotr.

jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Seimui pateiktas ir šiuo metu derinamas įstatymas laukia svarstymo, po kurio sektų priėmimas. Šiuo metu parlamentarai apie įstatymą diskutuoja komitetuose. Seimo Žmogaus teisių ir teisėtvarkos komitete įstatymui pritarta, pirmadienį šio klausimo ėmėsi Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

J. Juškaitė pranešė, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar įstatyme lieka siūloma nuostata, jog civilinė sąjunga įteisinama pas notarus, o ne Civilinės metrikacijos skyriuose. „Lietuvoje notarai pasirinkti, matyt, tam, kad kiti piliečiai, kuriems Civilinės sąjungos neaktualios, ramiai pro metrikacijos skyrių galėtų praeiti ir ten tos pačios lyties porų nepamatytų“, – ironizavo ji.

Didžioji dalis LGBTQ+ bendruomenės narių kritikuoja nuostatą, pagal kurią civilinę sąjungą kartu gyvenantys žmonės galėtų sudaryti tik pas notarus, kurių paslaugos yra apmokęstintos.

J. Juškaitė teigė, kad „į nenuoširdžius pasiūlymus keisti Konstituciją ir į ją įrašyti ir civilinę sąjungą, atsižvelgta nebuvo“.

Teisės ir teisėtvarkos komitete kol kas nepritarta siūlymams siaurinti civilinės sąjungos apibrėžimą.

„Į siūlymus siaurinti civilinės sąjungos apibrėžimą, jį artinant prie aiškiai ne šeiminio, su daug būdvardžių ir aplinkybių, kad čia tikrai ne šeimos santykiai, irgi neatsižvelgta“, – dėstė J. Juškaitė.

Jūratė Juškaitė | Emilijos Filipenkovaitės nuotr.

Kritika „artimo ryšio“ sąvokai

Savo pastabas dėl Civilinės sąjungos įstatymo bei „artimo ryšio“ sąvokos, kurią kaip alternatyvą civilinei sąjungai pasiūlė konservatorius Paulius Saudargas, pateikė suinteresuoti asmenys.

Jarmo.net gauti dokumentai rodo, kad Lietuvos notarų rūmai kritikuoja pasiūlymą Civiliniame kodekse numatyti „artimą ryšį“.

„Siūlomo įtvirtinti naujo artimo ryšio instituto reglamentavimas yra neaiškus, nenuoseklus ir nesistemiškas, taigi, neatitinka teisėkūros principų, – dėstoma Lietuvos notarų rūmų rašte. – Pavyzdžiui, nurodoma, kad artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais arba, kad įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį, tačiau kartu su įstatymo projektu nėra pateikiami jokie kiti tai reguliuojantys teisės aktų projektai. Nurodoma, kad preziumuojama, jog artimą ryšį turi asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, tačiau nėra reglamentuojama tokio susitarimo sudarymo tvarka, esminės sąlygos, tvirtinantis subjektas, registracija ir pan. Nėra aišku, koks įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti artimo ryšio instituto ryšys su partnerystės institutu“.

Lietuvos notarų rūmai pasiūlė P. Saudargo projektą tobulinti.

Siūlymą įvesti „artimo ryšio“ sąvoką skeptiškai įvertino ir Teisingumo ministerija.

„<...> nėra aišku, tiek dėl ko siekiama reglamentuoti asmenų artimą ryšį, tiek ir kokios pasekmės kils, priėmus šį projektą“, – Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetui nurodė ministerija.

Akcija „Visos šeimos – svarbios“ | Eglės Norvilytės nuotr.

Teiktos pastabos ir dėl Civilinės sąjungos įstatymo, kurį pavasarį pateikė konservatorė Jurgita Sejonienė. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) nurodė, kad būtina sureguliuoti faktiškai egzistuojančius kartu gyvenančių asmenų, kuriančių tarpusavio pagarba, pasitikėjimu, artimais šeiminiais ryšiais, lojalumu pagrįstus santykius, todėl LGKT įstatymui pritaria.

„Tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų teisinių santykių pripažinimas yra svarbus, siekiant užtikrinti ir apsaugą nuo diskriminacijos skirtingose gyvenimo srityse“, – rašoma LGKT pozicijoje.

Tačiau, kaip pabrėžė LGKT atstovai, įstatymas problemas sprendžia tik iš dalies.

„Vis dėlto, Tarnybos manymu, Įstatymų projektais tik iš dalies keičiama iki šiol Lietuvoje vis dar egzistuojanti situacija, kai kartu gyvenančios ir bendrą gyvenimą bei buitį kuriančios ir negalinčios savo santykių įteisinti poros patiria savo teisių suvaržymus įvairiose gyvenimo srityse tiek turtiniuose, tiek asmeniniuose neturtiniuose santykiuose.

„Tarnybai suprantama, kad siekiama atskirti civilinę sąjungą sudarančių asmenų santykius nuo kitų šeiminių santykių, tačiau akcentuotina, kad tokiam atskyrimui nėra jokių priežasčių. Pabrėžtina, kad nei skirtingos lyties, nei tos pačios lyties šeiminių santykių reglamentavimas, niekaip nepakeistų to, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija santuokai, kaip vienai iš šeimos kūrimo formų, skiriama ypatinga vieta“, – rašoma LGKT pastaboje.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete artimiausiu metu numatomi dar vieni klausymai dėl „artimo ryšio“ ir civilinės sąjungos.