Po Zelenskio sprendimo dėl partnerystės – kritika Nausėdai: „Jis krūpčioja nuo šito klausimo“

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis ėmėsi iniciatyvos dėl tos pačios lyties porų partnerystės ir pavedė šį klausimą nagrinėti Vyriausybei. Tuo metu Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda krūpčioja dėl vienalyčių porų santykių reglamentavimo, teigia Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas.

Gitanas Nausėda | Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos/Aleksandro Savickio nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

G. Nausėdos elgesį vadina krūpčiojimu

Vasaros pradžioje registravę peticiją, kurioje raginama įteisinti tos pačios lyties santuokas, Ukrainos žmogaus teisių aktyvistai sulaukė Prezidento V. Zelenskio reakcijos. Rusijos pajėgų puolimą atremiančios šalies vadovas pademonstravo, kad jam svarbu, jog visi piliečiai, taip ir LGBTQ+ asmenys, jaustųsi lygūs. Dėl 28 tūkst. žmonių parašų surinkusios peticijos V. Zelenskis pavedė Vyriausybei parengti civilinės partnerystės įteisinimo variantus.

Kaip tikino V. Zelenskis, Ukrainos Konstitucija numato, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sprendimu, o karo metu Konstitucija negali būti keičiama, tačiau, anot Ukrainos lyderio, valstybė imasi priemonių, kad būtų užtikrintos žmonių teisės ir laisvės.

V. Mitalas teigia, kad V. Zelenskio reakcija į peticiją yra drąsą ir lyderystę demonstruojantis pareiškimas. Tuo metu G. Nausėdos pozicija dėl LGBTQ+ teisių itin kritikuojama.

„Mes Seime pritarėme (Civilinės sąjungos – ELTA) pateikimui, bet iš aukštų valstybės vadovų matome... Tas pats mūsų prezidentas, deja, bet jis krūpčioja nuo šito klausimo, ir, nors prieš rinkimus sakė, kad tikrai užstos kiekvieną, kuris yra silpnesniojo pozicijoje, dabar atrodo, kad tuos priešrinkiminius pažadus pamiršo ir jam šis klausimas neatrodo svarbus ir spręstinas, ir čia lyderystės nėra“, – taip trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Mitalas.

Vytautas Mitalas | lrs.lt nuotr.

Civilizacijų susidūrimas

Kaip portalui lrytas.lt teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Ukraina aiškiai rodo, jog siekia žengti Vakarų demokratijos link.

„Lietuva turi tą kryptį palaikyti, bet ne tik skambiais pareiškimais tarptautinėje politikoje, bet ir savo pačios veiksmais“, – portalui lrytas.lt tvirtino T. V. Raskevičius.

Anot parlamentaro, dalis LGBTQ+ teisių priešininkų Seime prieš kurį laiką tikino, kad karo metu negalima imtis žmogaus teisių klausimų, tačiau, kaip tikino T. V. Raskevičius, Ukrainos Prezidentas rodo, jog gali būti ir visiškai priešingai. Pasak Laisvės frakcijos Seime atstovo, Rusijos karas prieš Ukrainą – tai ne tik karinė agresija, bet ir „civilizacijų susidūrimas“, todėl ir Lietuvai metas apsispręsti, į kurią pusę ji pasiryžusi stoti.

Tomas Vytautas Raskevičius | lrs.lt nuotr.

Ukraina gali pralenkti Lietuvą

Seimo narys spėja, kad Ukrainoje tos pačios lyties partnerystė bus priimta greičiau nei Lietuvoje.

„Aš turiu tokią nuojautą, kad Ukraina Lietuvą gali aplenkti. Ir tada man, kaip įstatymų leidėjui, bus tikrai labai gėda“, – lrytas.lt cituoja parlamentarą.

T. V. Raskevičius tikino, kad Civilinės sąjungos įstatymą, pristatytą Lietuvos valdančiųjų, Seime ketinama svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Žmogaus teisių komitetas jam jau pritarė. Svarstymai tęsis rudenį, o rugsėjo arba spalio mėnesį projektas vėl išvys Seimo salę, sakė pašnekovas.

Civilinės sąjungos projekto pateikimui Seimas pritarė pavasario sesiją, o antrąkart, tikisi žmogaus teisių aktyvistai, parlamente jis turėtų praeiti svarstymo stadiją. Tuomet lauktų trečiasis šuolis – priėmimas. Po to įstatymas atsigultų ant Prezidento Gitano Nausėdos stalo. Šalies vadovas turėtų teisę jį pasirašyti arba vetuodamas grąžinti Seimui.

Daugiausia iššūkių – ne dėl žmogaus teisių, o dėl korupcijos

Civilinės sąjungos įstatymą pateikusi konservatorė Jurgita Sejonienė dėstė, kad V. Zelenskio iniciatyva nėra stebinanti, nes prieš mėnesį Ukraina gausia balsų persvara ratifikavo Stambulo konvenciją, o tai aiškiai pademonstravo, jog šalis juda Vakarų civilizacijos kryptimi.

Jurgita Sejonienė | lrs.lt

„Aišku, čia bus tokių spekuliacijų, kad tai daroma dirbtinai, bet aš manau, kad tai įrodo šios šalies provakarietišką kryptį“, – lrytas.lt sakė J. Sejonienė.

Pasak Seimo narės, Ukraina dar turi įveikti daug iššūkių siekdama tapti Europos Sąjungos nare, bet daugiausia klausimų kelia ne žmogaus teisės, o korupcijos suvaldymas. „Tai, kad šalis rūpinasi ir žmogaus teisių klausimais, man atrodo, vienareikšmiškai rodo, kad jie tą kryptį turi. Lietuvą priėmė į Europos Sąjungą ir NATO, nors pas mus su žmogaus teisėmis kaip tik, man atrodo, situacija yra visiškai prasta, bet mus priėmė būtent dėl ekonominių motyvų“, – pabrėžė J. Sejonienė.

Be to, ji atkreipė dėmesį ir į Latviją, kurioje taip pat pateiktas tos pačios lyties porų santykių įteisinimą reglamentuojantis įstatymas.

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net