Būtų smagu, jeigu Volodymyro Zelenskio iniciatyva dėl tos pačios lyties porų partnerystės įkvėptų ir mūsų šalies Prezidentą Gitaną Nausėdą, sako Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos pirmininkas Umberto Masi.
 |
| Gitanas Nausėda | lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Ruošiasi partnerystės įteisinimui
Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis sureagavo į peticiją, raginančią įteisinti tos pačios lyties santuokas. Kaip jis paaiškino, Ukrainos Konstitucija numato, kad santuoka sudaroma laisvu moters ir vyro sutikimu, o karo metu Konstitucija negali būti keičiama, tačiau partnerystę įteisinti įmanoma.
Dėl to V. Zelenskis pavedė Vyriausybei parengti civilinės partnerystės įteisinimo variantus.
„Stebint, kaip viešojoje erdvėje Ukrainoje šis klausimas aptariamas, toks žingsnis suprantamas. Visi žmonės, nepriklausomai nuo lytinės tapatybės ar orientacijos, kovoja, o skirtinguose puslapiuose galima rasti LGBTQ+ žmonių pasakojimus apie tai, kaip jie gina savo valstybę. Būtent tai įrodė ir daugeliui žmonių, jog LGBTQ+ asmenims reikia užtikrinti tas pačias teises. Ukrainoje visuomenės požiūris pakito“, – ketvirtadienį portalui jarmo.net kalbėjo U. Masi.
 |
| Umberto Masi | Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos nuotr. |
Ar tikrai dar ne laikas?
Tiesa, dalis Lietuvos Seimo narių – Agnė Širinskienė, Asta Kubilienė, Aurelijus Veryga ir kt. – prieš prasidedant pavasario sesijai ragino parlamente susilaikyti nuo tos pačios lyties porų partnerystės klausimo, kadangi, kaip jie aiškino, Ukrainoje vykstant karui svarbu išlaikyti visuomenės vienybę.
Pasak šių politikų, LGBTQ+ teisių tema skaldo, o ne vienija visuomenę, todėl ją reikia atidėti iki kol Ukrainoje pasibaigs Rusijos sukeltas karas.
Tačiau dabar, kai pačioje Ukrainoje aktyviai kalbama žmogaus teisių temomis, minėtiems Seimo nariams gali tekti ieškoti naujų priežasčių, kodėl Lietuvoje ne laikas užtikrinti LGBTQ+ žmonių lygybę.
„Mūsų valstybėje argumentai kartais tokie, kad neturi jokios nuoseklios argumentavimo logikos. Šiuo klausimu taip buvo nuolat. Kai buvo kalbama apie LGBTQ+ bendruomenę, tai visada pasigirsdavo argumentas, kad ne laikas, nesvarbu, ar tai būtų pandemija, ar kita krizė. Man atrodo, kad šioje padėtyje mes matome labai aiškią skirtį. Ukrainos atveju apie įstatymą kalbama, diskutuojama, viliuosi, jį bus mėginama priimti. O Lietuvoje kai kurie asmenys ar jų grupės mėgina sukurti įsivaizdavimą, kad partnerystės priimti neįmanoma. Tiesa, dabar tą bus sudėtinga pasakyti, kai pačioje Ukrainoje įstatymas bus priimtas“, – sakė U. Masi.
Vieni nesiklauso, kiti anksčiau nesusidūrė
Pašnekovo teigimu, LGBTQ+ teisių priešininkai nėra linkę keisti savo pažiūrų.
„Ši tema taip politizuota ir poliarizuota, kad išties kokia mintimi beišreikši savo pritarimą ar mėginsi pasiekti žmones, kurie yra socialiai konservatyvesnių pažiūrų <...>, jie matys sukurtą vaizdinį, kilusį iš Lenkijos, kurioje vyrauja linija apie tariamą LGBTQ+ bendruomenės propagandą“, – komentavo U. Masi.
Pasak jo, diskutuojant LGBTQ+ teisių tema išryškėja problema, jog dalis žmonių anksčiau nėra susidūrę su neheteroseksualiais žmonėmis, nemėgino suvokti, kokios problemos dėl teisinės apsaugos trūkumo juos lydi.
„Reikėtų matyti ne kažkokią riziką ar pavojų valstybei, o bendrapilietį. <...> LGBTQ+ bendruomenė, kaip ir kiti piliečiai, nusipelnę tokių pačių teisių, kaip ir visi kiti“, – tai, ką svarbu suvokti diskutuojant apie tos pačios lyties porų santykių sureguliavimą, akcentavo U. Masi.
Ar Ukrainos lyderis įkvėps G. Nausėdą?
Kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar eidama pareigas yra pareiškusi, kad Lietuva nėra pasiruošusi diskusijai apie LGBTQ+ lygiateisiškumą. 2019 metais vykstant prezidentinei rinkimų kampanijai su dabartine Premjere Ingrida Šimonyte susirungęs Gitanas Nausėda aiškino, kad palaikys LGBTQ+ asmenis. Tiesa, pažadai taip ir liko pažadais. Dėl to vėliau Prezidentu išrinktas G. Nausėda viešojoje erdvėje iš LGBTQ+ teisių aktyvistų sulaukė nemažai kritikos.
„Ta kritika ir pasipiktinimas žmonių, palaikančių LGBTQ+ bendruomenę, Prezidento atžvilgiu pagrįsta vien dėl to, nes, kaip pamename, rinkiminėje kampanijoje laikysena buvo kitokia, buvo galima girdėti – mažiau ar daugiau – tai, jog Prezidentas palaikys. Vis dėlto, Gitanas Nausėda ėmėsi laikytis kitokios linijos.
Man atrodo, kad Volodymyro Zelenskio pasiryžimas ir pasirinkimas reaguoti į peticiją yra įkvepiantis, toks elgesys turėtų tapti pavyzdžiui. Galima suprasti ir tai, kad Prezidentas Lietuvoje dažniausiai yra labiausiai palaikomas politikas, ta įtaka tikrai yra. <...> Taigi, žmonių, kurie jau palaiko LGBTQ+ bendruomenę, partnerystę, tos pačios lyties porų santuokas, įtikinėti nereikia. Bet žmonės ir politikai, o ypatingai Prezidentas, suprasdami ir matydami, kokios svarbos šis klausimas yra <...>, galėtų atlikti esminį vaidmenį. Vis dėlto, sudėtinga nuspėti, ar Volodymyras Zelenskis įkvėps Gitaną Nausėdą. Labai norėčiau tikėti. Jeigu Ukraina gali, kodėl Lietuva negali? Mes palaikome Ukrainos laisvės kovas, jos gynybą. Taigi, šiuo klausimu irgi būtų gerai imti palaikyti Ukrainą. Būtų smagu, jeigu Volodymyras Zelenskis įkvėptų pasielgti taip pat“, – kalbėjo U. Masi.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
