Klausimas dėl „homoseksualių šeimų įteisinimo“ turėtų būti sprendžiamas referendumu, o ne Seime – taip norėtų dauguma Lietuvos gyventojų, rodo Laisvos visuomenės instituto užsakymu atlikta apklausa. Tačiau kyla abejonių, ar šios apklausos rezultatais galima pasitikėti. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atstovė Mintautė Jurkutė teigė, kad apklausoje pateiktos formuluotės – tendencingos ir klaidinančios.
 |
| Asociatyvi Kampus Production/pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Ne visi apklausoje pateikti klausimai korektiški, todėl jie galėjo padaryti įtaką galutiniams apklausos rezultatams.
Pasak LGKT atstovės M. Jurkutės, apklausos rezultatus galėjo lemti tai, kaip sukonstruoti, suformuluoti klausimai. Be to, ji skeptiškai įvertino ir dalį klausimuose vartojamų terminų. „Panašu, kad užsakovas tikėjosi tokių atsakymų, kuriuos ir gavo“, – portalui delfi.lt komentavo ji.
Skelbiama, kad LVI užsakymu atliko bendrovė „Vilmorus“, ji vyko birželio 9-18 dienomis Apklausti 1003 gyventojai. Tyrimas vyko 27 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų.
Apklausa suklaidino
Anot LGKT atstovės, apklausoje klaidinama, ką sureguliuotų Civilinės sąjungos įstatymo projektas, jeigu Seimas jį priimtų
Respondentams buvo pateiktas klausimas, ar jie pritaria, ar nepritaria Civilinės sąjungos įstatymui, kuriuo esą būtų įteisintos „tos pačios lyties asmenų šeimos“. 6,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad tam pritaria visiškai, greičiau pritariančiųjų skaičiuojama 13,8 proc., o kad greičiau nepritaria nurodė 14,2 proc. apklaustųjų. Visiškai tam nepritariantys pareiškė 54 proc. respondentų. Likę 11,7 proc. tikino neturintys nuomonės.
Be to, kitame klausime Civilinės sąjungos įstatymo projektas buvo apibūdintas kaip toks, kuris „teisiškai reguliuodamas kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius ir praktines problemas, įteisintų ir homoseksualias šeimas“.
 |
| Mintautė Jurkutė | Nuotraukos šaltinis: lygybe.lt |
M. Jurkutė priminė, kad projektu ketinama sureglamentuoti ne tos pačios lyties porų santykius, o dviejų nesusituokusių žmonių bendrą gyvenimą.
„Iš šio projekto šeima kaip tokia buvo absoliučiai eliminuota: teisės akto projekte nebeliko jokio sąryšio su šeiminiais teisiniais santykiais, nes paraleliai siūloma braukti ir Civilinio kodekso Šeimos knygos skyrių, nėra suteikiama galimybė nei partnerio pavardės pasirinkti, nei bandoma sureguliuoti vaikų interesus ar apsaugą. Iš principo tai yra toks įstatymo projektas, kuris reguliuotų dviejų asmenų santykius“, – delfi.lt kalbėjo M. Jurkutė
Ji tikino, kad greičiausiai Laisvos visuomenės institutas, mėgindamas sieti civilinę sąjungą su šeiminiais santykiais, siekia sukelti įtampą ir pakurstyti baimę, o tuo pat metu suklaidinti žmones.
Klausimai turėtų būti apie nuostatas
Anot M. Jurkutės, tokio pobūdžio klausimai, formuluotės, pateikiami žmonėms, nedalyvaujantiems politikoje ar neturintiems teisinio išsilavinimo, nesantiems teisiškai raštingiems, gali pakišti koją siekiant susigaudyti, kokį įstatymo projektą siekiama priimti. LGKT atstovė aiškino, kad respondentų derėtų prašyti ne įvertinti teisės aktų projektus, o atskleisti nuostatas.
Pavyzdžiui, klausimas „ar jūs sutiktumėte, kad jūsų vaikas susituoktų su tos pačios lyties asmeniu, ar su kitos tautybės asmeniu“ susijęs su nuostatomis.
„Jeigu klausimas yra apie nuostatas, jis toks turėtų ir būti. Čia šiuo atveju prašoma įverti teisės aktų projektus, kurie net nepaaiškinti. Juos pabandoma vienu sakiniu apibūdinti taip, kas netgi nėra teisinga“, – delfi.lt komentavo M. Jurkutė.
Referendumas dėl žmogaus teisių klausimų negalimas
Apklausos dalyvių taip pat pasiteirauta, ar klausimą „dėl homoseksualių šeimų įteisinimo“ turi spręsti Seimas, ar visuomenė, balsuodama referendume dėl Konstitucijos pataisos.
14 proc. respondentų tikino manantys, kad tai turėtų padaryti Seimas, priimdamas Civilinės sąjungos įstatymą, o 57,7 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, jog reikia rengti referendumą. Dar 28,3 proc. gyventojų nurodė, kad šiuo klausimu nuomonės neturi.
Anot M. Jurkutės, tos pačios lyties porų teisės – ne toks klausimas, kurį būtų galima išspręsti referendumu. Tačiau, pasak jos, jau formuluojant šį klausimą suponuojama nuomonė, kad „čia yra kažkas tokio baisaus ir neaiškaus, kad čia kiekvienas žmogus turėtų pasisakyti“.
Pasak M. Jurkutės, žmogaus teisių klausimai nėra tokie, kurie turėtų būti palikti spręsti pagal visuomenės daugumos nuotaikas. LGKT atstovė pabrėžė, kad tai, jog kiekvienas žmogus turėtų lygias teises, yra valstybės pareiga, todėl diskusijos turėtų tęstis Seime, bet ne prie referendumo urnos.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
