„Jūsų čia nėra“: LGBT+ bendruomenės matomumo ir aktyvizmo santykis Lietuvoje

Pradėjusi rašyti šį straipsnį, pirmiausia susidūriau su problema – kaip apibrėžti aktyvizmo sąvoką Lietuvos LGBT+ bendruomenės kontekste?

2021-ųjų rugsėjo 4-ąją Kaune įvyko LGBTQ+ eitynės | Pauliaus Ramono nuotr.


Ona Stasiulevičiūtė

redakcija@jarmo.net

Šis tekstas – tai ištrauka iš knygos „LGBT+ ISTORIJA LIETUVOJE: apybraižos ir komentarai“.

„Cambridge Academic Content Dictionary“ teigimu, aktyvizmas yra tiesioginių ir viešų būdų naudojimas siekiant socialinių bei politinių pokyčių. 

Vis dėlto žmonės, užsiimantys su socialinėmis ar politinėmis permainomis susijusiomis veiklomis, dažnai nevadina savęs aktyvistais. Taip pat neretai sunku pamatuoti, kurie veiksmai realiai kuria pokytį, ypač socialinių normų kismo srityje ar visuomenės grupių psichologinėje savijautoje. 

Lietuvoje nubrėžti LGBT+ bendruomenės gerovės siekiančio aktyvizmo ribas dar sudėtingiau. Nors homoseksualūs žmonės Lietuvoje tapo „legalūs“ 1993 m. dekriminalizavus vyro lytinį santykiavimą su vyru, šios bendruomenės matomumas iki šiol yra iškreiptas – LGBT+ tapatybės politizuojamos, apibūdinamos kaip „ideologija“, „nuomonė“ ar „organizacija“. 

2022 gegužės 15-ąją įvyko akcija „Visos šeimos – svarbios“ |  lrs.lt nuotr.

Nedidelėje homofobiškoje valstybėje žmonės, neslepiantys savo LGBT+ tapatybės, yra labai pastebimi, o jų atvirumas dažnai laikomas politiniu pareiškimu. Tai atima iš LGBT+ žmonių galimybę nebūti politiškiems, tačiau kartu matomumas tampa įrankiu skatinti politinius ir socialinius pokyčius. Tokiu būdu viešas LGBT+ žmonių egzistavimas virsta aktyvizmu. Šiame straipsnyje norėčiau panagrinėti Lietuvos LGBT+ bendruomenės matomumo ir aktyvizmo santykį bei jo kaitą.

Norėdama išsiaiškinti, kurie įvykiai labiausiai padidino LGBT+ bendruomenės matomumą Lietuvoje ir kaip šis matomumas paveikė jos narius, kalbėjausi su aktyvistais, dalyvavusiais įvairiose iniciatyvinėse grupėse, akcijose, bendruomenės renginiuose 2020-2021 m.

Pašnekovai:
  • Julija – studentė, žmogaus teisių aktyvistė, organizacijos „Be etikečių“ vadovė
  • Rasa – aktyvistė, menininkė, dalyvavo LGBT+ bendruomenės palaikymo akcijose 2021 m.
  • Dovilė – darbininkė, menininkė, prie LGBT+ aktyvizmo prisideda nuo 2013 m.
  • Ilja – vienas iš „Vilnius Pride 2020“ organizatorių, dalyvauja įvairių sričių aktyvizme
  • „Demonstruokimės“ grupės nariai.
Taip pat straipsnyje remiuosi didžiausios Lietuvoje žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės UAB „Mediaskopas“ atlikta trumpinio „LGBT“ ir kitų su bendruomene susijusių terminų paminėjimų žiniasklaidoje 2016–2021 m. analize. Tyrimo metu nagrinėta virš 600 tradicinės Lietuvos žiniasklaidos šaltinių: nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, interneto portalų ir naujienų agentūrų straipsniai, radijo ir TV laidų pranešimai.

LGBT+ bendruomenės matomumo visuomenėje kaita nuo 2010 m.

„Baltic Pride“ 2010-2019 m. 

Paklausus, kuriuos įvykius įvardintų kaip svarbiausius LGBT+ bendruomenės matomumui Lietuvoje, mano pašnekovai vieningai minėjo nacionalinės LGBT+ teisių organizacijos LGL organizuotus „Baltic Pride“ renginius. Vis dėlto kalbant apie tai, kaip šie renginiai reprezentavo bendruomenės narius, skirtingais metais vykę „Baltic Pride“ renginiai vertinami nevienodai. Pašnekovai, kurie prisimena 2010 m. ir 2013 m. eitynes, mini, kad jos lėmė milžinišką pokytį, tačiau 2016 m. ir 2019 m. eitynės nebeatitiko lūkesčių.

2018 metų LGBTQ+ eitynės Rygoje, Latvijoje | LGL/A.Didžgalvio nuotr.

Dovilė: „Jau visus užkniso, kad „Baltic Pride“ būna tik kas trejus metus, kitus metus reikia važiuoti į Latviją arba Estiją.“

Julija: „Vien tas LGBT+ bendruomenės ir juos palaikančiųjų pasirodymas jau iš esmės yra gerai. Net ir tai, kad tu matai daug laimingų žmonių, yra gerai. Bet vėlgi, sukuriamas toks įspūdis, kad LGBT+ žmonėms užtenka tokio faino prasiėjimo. Todėl iš šitos pusės, tas matomumas galėtų būti šiek tiek kitoks – „Baltic Pride“ neišpildo lūkesčio parodyti, kad mums nėra viskas gerai, mums reikia šiek tiek daugiau, kad viskas būtų gerai.“

2016–2021 m. trumpinio „LGBT“ paminėjimų analizėje matome, kad iki 2020 m. terminas „LGBT“ daugiausia kartų žiniasklaidoje buvo paminėtas 2016 m. ir 2019 m. birželio mėnesiais, „Baltic Pride“ metu. Taigi, „Baltic Pride“ renginiai buvo svarbiausi LGBT+ bendruomenės matomumą didinantys įvykiai šiuo laikotarpiu, tačiau bendruomenei jų formato ir turinio tiesiog nebeužteko.

2019 metų protestai, „Vilnius Pride 2020“, Seimo rinkimai

Kitas „LGBT“ minėjimo žiniasklaidoje pakilimas po 2019 m. „Baltic Pride“ įvyko 2019 m. lapkričio mėnesį. 

Tuo metu išleista Elenos Reimerytės kurta LRT laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“, įvyko siekiantis ją uždrausti protestas ir kontrprotestai. Pašnekovės Rasos nuomone, šie įvykiai paskatino LGBT+ bendruomenę tapti aktyvesne.

Rasa: „Spalvų“ laida, man atrodo, daug pradėjo šito bruzdesio.Tada atsirado protestai „prieš“, „už“, nes žmonės buvo tokie, „okay“, mes galim daryt dalykus ne tik per Pride‘ą.“

Praėjus 2019 m. „Baltic Pride“, susibūrė nauja aktyvistų grupė, vėliau pasivadinusi „Demonstruokimės“. Grupės narių teigimu, jungtis paskatino nepasitenkinimas LGBT+ bendruomenės reprezentacija iki šiol vykusiuose „Pride“ renginiuose, teisinės apsaugos užtikrinimo proceso stagnacija ir saugios aplinkos poreikis. Pagrindinis jų siekis – įgarsinti LGBT+ bendruomenės, ypač translyčių žmonių, balsus ir parodyti, kad „ne viskas yra gerai“.

Grupės narys Ilja: „Atrodo, tame „Baltic Pride“ visko labai daug ir viskas labai šviečia, bet mes iš bendruomenės negauname galimybės normaliai pasisakyti ir save reprezentuoti. Tada kaip ir mato, bet kaip tokią vaivorykštinę didelę masę, tie individualūs „queer“ žmonės neturi pasisakymo galios ir, atrodo, kad tas „Pride“ nereprezentuoja jų. Tai, kad tu esi priimtinas ir tu nepyksti, kad tu gražiai džiaugiesi ir panašiai, mes to nenorėjom, o LGL‘as, man atrodo, tai ir darė. Turėjom pokalbį dėl šūkio ir aš sakiau „Demonstruokimės!“, nes kalbėjom, kad norim tą naratyvą, kuris sako „tegu jie nesidemonstruoja“, keisti.“

2021 m. rugsėjo 4-ąją Kaune įvykusios eitynės | Arūno Griciaus nuotr.

2020 metais „Demonstruokimės“ grupės nariai pakvietė LGBT+ bendruomenę ir juos palaikančius žmones dalyvauti pirmą kartą rengiamose „Vilnius Pride“ eitynėse. Jos tapo didžiausią matomumą LGBT+ bendruomenei suteikusiu įvykiu 2020 m.

Nors paminėjimų žiniasklaidoje skaičiumi šis renginys nusileido „Baltic Pride“, mano pašnekovų teigimu, LGBT+ žmones jis reprezentavo tinkamiau – galima buvo aiškiai matyti, kad „Vilnius Pride“ organizavo pati bendruomenė.

2020 m. spalio mėnesį, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu, „LGBT“ termino paminėjimų žiniasklaidoje skaičius vėl ženkliai išaugo. Tarp kandidatų į Seimą atsirado aiškią paramą homoseksualioms poroms reiškiančių politikų ir politinių partijų, o Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius rinkiminės kampanijos metu ypač akcentavo siekį pagerinti LGBT+ bendruomenės teisinę apsaugą, taip pat neslėpė, kad priklauso šiai bendruomenei.

Tomas Vytautas Raskevičius | lrs.lt nuotr.

Visuomenės dėmesys 2021 metais, „Panoramos“ perėjos kovos

Po 2020 m. Seimo rinkimų prasidėję pokyčiai primena riedančią sniego gniūžtę. 

2021 m. pradžioje „LGBT“ paminėjimų žiniasklaidoje kreivė pradeda kilti ir pasiekia aukščiausią iki tol buvusį tašką kovo mėnesį. Vis dėlto remdamasi savo asmenine, taip pat kitų aktyvistų patirtimi, norėčiau teigti, kad populiarumo sulaukė LGBT+ tema, bet ne patys LGBT+ žmonės. Niekada anksčiau LGBT+ tapatybės Lietuvoje nebuvo taip masiškai politizuotos, išpopuliarėjo naratyvas apie LGBT+ bendruomenę kaip apie „organizaciją“, kurios interesus T. V. Raskevičius atstovauja Seime. 

Analizuodami raktinių su LGBT+ bendruomene susijusių terminų minėjimo dažnumo kitimą 2016–2021 m., galime matyti, kad 2021 m. labiausiai išaugo žodžio „homoseksualai“ vartojimas – beveik du kartus. Tuo tarpu kitų terminų, pavyzdžiui, „lesbietės“, „translyčiai“, vartojimas augo nedaug. Nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija teigia, kad žodis „homoseksualas“ yra vartotinas, jo vartojimas suredukuoja žmogų iki jo LGBT+ tapatybės. Tuo tarpu būdvardžio „homoseksualus“ vartojimas pabrėžia, kad tai tik viena iš asmens savybių. Terminas, kuris buvo pasirinktas apibūdinti LGBT+ bendruomenę, atskleidžia, kad žiniasklaida, kurioje 2021 m. labai išpopuliarėjo LGBT+ tema, apie LGBT+ bendruomenę reikalingų žinių neturi.

Karolina Rimkutė kartu su Linu Salučka kovo 11-ąją nutapė vaivorykštę požeminėje perėjoje. Kovo 19-ąją ji buvo uždažyta | Asmeninio archyvo nuotr.

Kilus susidomėjimo LGBT+ tema bangai, bendruomenei draugiškose „Facebook“ grupėse žmonės pradėjo dalintis išgyvenimais. Negalėdami pakelti prieš juos nukreipto socialinių medijų turinio, ypač komentarų kiekio, daugelis išreiškė norą emigruoti. Vis dėlto taip pat atsirado ir įrašai, siūlantys burtis, planuoti atsakomuosius veiksmus. Aktyvistės Julijos teigimu, kartu su homofobijos antplūdžiu ir teisinės apsaugos įtvirtinimo galimybe, atėjo pasiryžimas veikti.

Julija: „Atsirado kažkokia viltis ir užsidegimas dabar viską keisti, nes kažkaip anksčiau atrodė, kad iki kol pasikeis bendra LGBT+ žmonių situacija Lietuvoje, reikės labai ilgai laukti, ir pirmas kartas, kai aš išvis išgirsiu apie tokį dalyką, kaip Partnerystės įstatymas bus, kai man bus keturiasdešimt. Ir tada staiga atsirado reali galimybė ir toks jausmas, kad reikia kažką daryti.“

2021 m. kovo mėnesį ypač garsiai žiniasklaidoje nuskambėjo LGBT+ bendruomenę palaikanti iniciatyva prekybos centro „Panorama“ požeminėje perėjoje – viena jos siena buvo išdažyta vaivorykštės spalvomis, atsirado užrašai: „tavo kaimynas“, „tavo kasininkė“, „tavo vaikas“. 

Viena iš šio gatvės meno kūrinio autorių Karolina Rimkutė pasakojo, kad kartu su Linu Salučka iš pradžių norėjo užrašyti kažką radikalaus ir pasipriešinti homofobiją skleidžiantiems individams, tačiau vėliau nusprendė eiti labiau į bendruomenės palaikymą nukreiptu keliu – perduoti žinutę, kad nesame tokie vieniši, kaip gali atrodyti. Taip pat šiais užrašais autoriai norėjo įasmeninti ir demistifikuoti LGBT+ žmones tiems, kurie galvoja, kad nepažįsta nė vieno bendruomenei priklausančio žmogaus. Visą kovo mėnesį vaivorykštė perėjoje buvo vis iš naujo uždažoma Lietuvos vėliava, taip supriešinant nacionalinį ir LGBT+ identitetą. Vis dėlto LGBT+ bendruomenę palaikantys grafičiai vis atsinaujindavo ir atsirado dar 6 vietose Vilniuje ir Kaune. Buvau viena iš šios iniciatyvos organizatorių.

Dalinantis mintimis su kitais aktyvistais, pagrindinė mūsų idėja buvo perduoti žinutę „Tu nesi vienas“, kuri būtų matoma ne tik socialinių medijų, bet ir miestų erdvėse.

2021 rugsėjo 4-ąją įvyko LGBTQ+ eitynės Kaune | Pauliaus Ramono nuotr.

„Šeimų maršas“ ir „Kaunas Pride 2021“

Gegužę „LGBT“ termino paminėjimai pasiekė naują rekordą. Tuo metu įvyko didžiausia tiesiogiai prieš LGBT+ bendruomenę nukreipta akcija Lietuvos istorijoje – „Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2021". Maršo organizatorių retorika LGBT+ žmones nužmogino ir pristatė kaip grėsmę „tradicinėms“ Lietuvos šeimoms ir net pačiai valstybei. Kaip atsakas šio renginio dieną Vilniuje prie Baltojo tilto įvyko ir LGBT+ šeimų palaikymo piknikas-kontrprotestas, kuris sukūrė saugią erdvę LGBT+ žmonėms būti kartu ir dalintis patirtimis.

Birželio mėnesį „LGBT“ termino minėjimas žiniasklaidoje pasiekė aukščiausią tašką nuo 2016 m. – 1144 kartai. 

Tai galima sieti su nepavykusiu Partnerystės įstatymo teikimu Seime, netylančiomis naujienomis apie „Šeimų maršą“ ir naujais jo organizatorių mitingais Vilniuje, „Demonstruokimės“ grupės aktyvistų kova su Kauno miesto savivaldybe dėl leidimo rengti eitynes, vaivorykštės perėjos uždažymu Pylimo g. Vilniuje ir kitais įvykiais. Tačiau beveik kiekvienas homofobiją kurstantis įvykis sulaukdavo ir LGBT+ bendruomenės narių atsako, kylančio iš skirtingų, dažnai naujai prie aktyvizmo prisijungusių žmonių, naujų grassroots grupių.

Rugsėjo mėnesį „LGBT“ paminėjimų kreivę į viršų vėl iškėlė „Kaunas Pride 2021“ eitynės. Šio renginio organizatorių tikslai – reikalauti teisinės LGBT+ žmonių apsaugos, mokslu grįsto lytinio švietimo, kompetentingos psichologinės pagalbos ir pagarbos asmeniniam gyvenimui. Grupės „Demonstruokimės“ aktyvistai: „Kaunas Pride“ šūkiu „Mes esame visur!” buvo norima pasakyti, kad LGBTQ+ žmonės egzistuoja visur – tai nėra tik sostinės „madų“ reikalas. Kaune įvykęs „Pride“ yra įrodymas, kad bendruomenės nariai gali inicijuoti veiksmus ir kituose Lietuvos miestuose.“ 

Eitynių manifesto teiginiai, organizavimosi „iš apačios“ strategija, atsisakymas susisieti su galinčiais apriboti veiklos galimybes rėmėjais ir galimybės visiems norintiems pasisakyti suteikimas renginio metu tiesiogiai prieštarauja LGBT+ žmonių sumenkinimui iki įsivaizduojamos ideologijos, organizacijos ar tiesiog vienodos masės.

Kaip visuomenės dėmesys paveikė LGBT+ bendruomenę 2021 metais? 

Per visą tyrimo laikotarpį daugiausia „LGBT+“ termino paminėjimų užfiksuota 2021 m. – 9027 kartai . 

Informacijos srautas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik 3 kartus. Teisinės apsaugos įtvirtinimo progresui įtakos kol kas jis nepadarė – Partnerystės įstatymas birželį nepraėjo pateikimo stadijos, o kiti LGBT+ bendruomenei reikalingi teisiniai aktai išvis nepajudėjo iš vietos. 

Apie visuomenės požiūrio pokytį kalbėti kol kas sunku, nes 2021 m. nebuvo daryta išsamaus tyrimo šia tema. Iš komentarų socialinėse medijose, iniciatyvų „už“ ir „prieš“ bendruomenę, galime matyti, kad LGBT+ temos populiarumas paaštrino įtampą visuomenėje ir padalino žmones į priešingas stovyklas – vieni aktyviau pradėjo reikšti homofobiją, kiti aktyviau palaikyti bendruomenę.

Išaugęs dėmesys neigiamai paveikė dalies bendruomenės narių emocinę gerovę. Manau, būtent dėl to bendruomenės iniciatyvose 2021 m. prioritetu tapo narių palaikymas. Būti matomais, pirmiausia vienas kitam ir rūpinimasis vienas kitu, yra tiesioginis pasipriešinimas įsigalėjusiam LGBT+ tapatybių nužmoginimui ir politizavimui. 

Iš dalies bendruomenės keliu pasekė ir žiniasklaida – mano pašnekovų teigimu, bendruomenės žmonių reprezentacija tam tikrose žiniasklaidos priemonėse tapo adekvatesnė, žurnalistai uždavė pagarbius klausimus, į šią temą žiūrėjo atviriau. Aktyvistų atsakymus į klausimą, kokios LGBT+ bendruomenės reprezentacijos visuomenėje norėtųsi ateityje, galiu apibendrinti „poreikiu būti matomiems žmogiškai“: kad LGBT+ tema nebūtų pristatoma kaip sensacinga naujiena; kad klausimai, užduodami LGBT+ žmonėms, nebūtų vien apie jų LGBT+ tapatybes; kad būtų viešinamos įvairesnės patirtys, o ne tik žinomiausių LGBT+ žmonių.

Apibendrinimas

Žygiuodama „Kaunas Pride 2021“, viename Laisvės alėjos balkone pamačiau plakatą su užrašu: „Jūsų čia nėra“. Šis užrašas vos trimis žodžiais apibendrina prieš LGBT+ bendruomenę nukreiptą retoriką Lietuvoje – apie LGBT+ bendruomenę kalbama taip, tarsi jos nesudarytų gyvi žmonės. 

Kaip atsakas natūraliai kyla noras rėkti: „MES ESAME VISUR!“. 

Atvirumas, kalbant apie savo tapatybę, gali padėti mums pamatyti vienam kitą ir pasijausti matomiems – nesvarbu, ar tai būtų žygiavimas pirmosiose protesto eilėse, ar dalinimasis patirtimi bendruomenės renginyje. Net jeigu apie savo tapatybę gali būti atviras tik sau pačiam, jos priėmimas ir didžiavimasis ja homofobiškoje visuomenėje yra politinis veiksmas. 

Neturėtume būti verčiami kovoti už savo tapatybių priėmimą, tačiau atvirumas ir matomumas paverčia mus aktyvistais, atnešančiais pokytį LGBT+ bendruomenei.

Šaltiniai:

Naujesnė Senesni