Išsilaisvinti iš normų – persirengti kitos lyties drabužiais, juos dėvint ant scenos prieš daugybę akių atlikti teatrališką vadinimą – drįstų ne kiekvienas. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) studentų būrys pasiryžęs laužyti visuomenėje nusistovėjusias lyčių normas. Pačioje sostinės širdyje organizuojama pasirodymų serija, kurioje žiūrovai galės permąstyti stereotipus, susijusius su vyriškumu ir moteriškumu, bei atsakyti sau į klausimą, ar mums tikrai būtina skirstyti žmones pagal lytį.
 |
| Egidijus Skužinskas su bendraminčiais organizuoja „drag“ pasirodymą | Julijos Stankevičiūtės nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Svarbi „queer“ bendruomenės dalis
„Duokim Drag‘o“ – tokį skambaus pavadinimo renginį organizuoja VU studentų atstovybė „Be etikečių“, burianti apie 20 narių.
Į šią atstovybę susirinkę studentai kalba jiems aktualiomis žmogaus teisių temomis, viena jų – LGBTQ+ bendruomenės, kitaip vadinamos „queer“, lygiateisiškumas.
Kaip portalui jarmo.net trečiadienį tikino atstovybės „Be etikečiųׅ“ vadovas Egidijus Skužinskas, „drag queens“ ir „drag kings“ pasirodymus jis kartu su komanda universitete organizuoja jau antrą kartą.
„Organizavome ir praėjusiais metais, o šiais metais nusprendėme vėl įgyvendinti šią idėją. Tikimės, kad „drag“ šou taps kasmetiniais renginiais, kadangi „drag“ yra išties svarbi „queer“ kultūros dalis“, – kalbėjo jis.
Rugpjūčio 19-ąją Vilniaus universiteto Teatro salėje tikimasi išvysti daugiau nei dešimties žmonių pasirodymus. Pačioje sostinės širdyje tą vakarą žmonės galės pasijusti laisvi būdami savimi ir pasinerti į užburiantį „drag“ pasaulį.
Kas yra toji „drag“ kultūra?
„Drag queens“ (lietuviškai sakoma „drag“ karalienės) – tai dažniausiai vaikinai, persirengę moteriškais apdarais, išryškinantys moteriškas savybes, atliekantys meniškus pasirodymus prieš auditoriją. Tuo metu „drag kings“ (lt. „drag“ karaliais) vadinamos merginos, persirengusios vyriškais rūbais ir taip pat teatrališkai užburiančios žiūrovus.
.JPG) |
| Praėjusiais metais įvykusio „drag“ pasirodymo akimirka | Organizatorių nuotr. |
Pasak E. Skužinsko, „drag“ kultūra šiais laikais vis mažiau vaizduoja lyties stereotipus, nors ji vis tiek susijusi su vienos ar kitos lyties įkūnijimu, jos savybių išryškinimu.
„Paprastai tai priešingos lyties įkūnijimas pasitelkiant rūbus, sceninį įvaizdį, makiažą. Kaip tai kilo? LGBTQ+ bendruomenė aktyvizme reiškiasi įvairiai. Pavyzdžiui, galime pastebėti, kad nemažai LGBTQ+ asmenų prisideda prie feminizmo aktyvizmo. O „drag“ – tai tarsi pasipriešinimas tradiciniams ir stereotipiniams lyčių vaidmenims. Tas įsikūnijimas parodo, kad toji socialinė lytis (angl. gender) nėra paprastai suvokiama bei kad žmogus savo lytį gali perteikti įvairiai, o drabužiai ar makiažas nei įrėmina, nei apibrėžia asmenybės. „Drag“ kaip meno forma padeda naikinti skirtumus ir stigmas tarp lyčių“, – sakė „Be etikečių“ vadovas.
„Drag“ kultūra Lietuvoje įgyja pagreitį. Į specialiai organizuojamas šventes karts nuo karto atvyksta ir menininkai iš Baltijos šalių. „Lietuvoje taip pat teko dalyvauti keliuose „drag“ pasirodymuose. Ši scena gal ir neturi tokių gilių tradicijų lyginant su kitomis vakarų valstybėmis, tačiau ji sparčiai kuriasi“, – tikino E. Skužinskas.
Kaip nurodoma VU atstovybės „Be etikečių“ tinklalapyje beetikeciu.lt, nors Lietuvoje „drag“ subkultūra pradėjo vystytis visai neseniai, tačiau ji aktyviai realizuojama klubo „Soho“ platformoje „Balaganza“, įtraukiančioje į „drag“ vis daugiau ir daugiau žmonių. Vienos profesionaliausių „drag“ karalienių – Alen Chiko, Aura, Vanda Saiko, Hime Umiko Saiko, Regany Sparks ir kt.
Pakito prasmė
Anot E. Skužinsko, anksčiau „drag“ kultūra, išgyvenusi pakylėjimą 5-6 dešimtmetyje JAV, šokiruodavo visuomenę, o dabar tai labiau suvokiama kaip pramoga.
Portale beetikeciu.lt teigiama, kad XX amžius, o ypač jo pabaiga žymi „drag“ suklestėjimą: išpopuliarėjo pačios įvairiausios „drag“ formos. Vis dėlto „drag“ gana ilgai buvo siejama su Vakarų demokratijų kultūra, bet vienas iš veiksnių, lėmusių šios subkultūros paplitimą visame pasaulyje, buvo JAV televizijos šou „Rupaul‘s Drag Race“. Šio konkurso metu varžėsi pačios profesonaliausios, stipriausios „drag queens“ iš viso pasaulio. Televizijos šou tapo toks populiarus, kad buvo pradėti rengti analogiški konkursai Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir kitose šalyse.
„Pirmieji pasirodymai išties kildavo labiau iš noro protestuoti, šokiruoti. Visuomenę šokiruodavo, kai vyras apsirengdavo itin moteriškai, o taip pat išryškindavo moteriškus bruožus. „Drag“ centrais galima vadinti Jungtines Amerikos Valstijas – Niujorką, Europą – Paryžių, Londoną ir Berlyną.
 |
| Praėjusiais metais įvykusio „drag“ pasirodymo akimirka | Organizatorių nuotr. |
Bėgant laikui „drag“ kultūra pakito, įgavo naujų prasmių. „Dragׅ“ scena tapo platesnė. Yra daug ir „queens“, ir „kings“, kurie yra labai androginiški (turintys ir vienos, ir kitos lyties savybių, – jarmo.net) ir tarsi neimituojantys nė vienos lyties bruožų. Be to, nepamirškime, kad yra ir translyčių bei non-binary (nepriskiriančių savęs nė vienai lyčiai, – jarmo.net) žmonių. Taigi, „drag“ išraiškoje prasmė keičiasi. Nyksta ribos tarp lyčių. O ši kultūra tampa ne tik kaip protesto forma, bet ir kaip meno rūšis, įtraukianti teatrinius pasirodymus. Taigi, „drag“ kultūra nebesiekia sukelti šoko – juk jau nemažai metų praėjo nuo to laiko, kai viskas prasidėjo, tad ir visuomenės tai neturėtų itin šokiruoti“, – sakė pašnekovas.
O ar VU dėstytojų, studentų nešokiruoja, kad šalia jų ketinama surengti „drag“ pasirodymą?
„Pasipriešinimo iš universiteto nesulaukiame. Žinoma, nežinia, ką žmonės mąsto viduje, bet Vilniaus universitetas atviras: administracija, studentų vadovybė pabrėžia – netolerancija nepriimtina. Universitete gal žmonės, vyresnė karta, nėra susipažinę su „drag“ kultūra, gal kyla klausimų, tačiau šiuo renginiu mes siekiame edukuoti. Tikriausiai tie, kurie nepriklauso „queer“ bendruomenei, mažai ką apie tai girdėjo. Tad bus puiki proga su tuo susipažinti“, – sakė E. Skužinskas
Griauna įsivaizduojamą galią
Anot „Be etikečių“ vadovo, „drag“ kultūra, nors ir įgijusi pramoginį atspalvį, iki šiol kelia visuomenei aktualius klausimus.
Net ir šiais laikais kai kurių žmonių galvose moterys suvokiamos kaip tos, kurios turi auginti vaikus, prižiūrėti namus, nusileisti sutuoktiniui ar sugyventiniui, o vyrai – dirbti, nešti finansinę šeimos naštą, valdyti moteris. Kitų tapatybių žmonės, pavyzdžiui, translyčiai asmenys, Lietuvoje iš esmės tarytum dar nematomi.
Pasak pašnekovo, būtent „drag“ kultūra kvestionuoja šiuos visuomenėje neretai įsišaknijusius stereotipus apie tai, ką privalo, o ko šiukštu negali daryti vienos ar kitos lyties asmuo.
„Susimąstome, kad žmonių sukurtos socialinės normos nėra įgimtos, o mes jas sukuriame, prie jų prisitaikome. Bet šios normos vertybinės reikšmės pačios iš savęs jokios neturi. „Drag“ padeda kelti klausimus, ar tikrai tos socialinės normos, supančios mus, tinkamos šiandienai, ar nereikėtų jų kvestionuoti. Galios pozicijose esantys žmonės, šiuo atveju – vyrai, mėgina savo tą vadinamąją galią išsaugoti. Kai mums nuolat primetama ši galia, mes ją suvokiame kaip duotybę ir, deja, jos nebekvestionuojame. Galios pozicijoje esantiems žmonėms lengva įtikinti kitus, kad turi būti taip, kaip pasakyta. Sunku tokią duotybę, kurią matydamas augi, kvestionuoti, kelti klausimus. Bet „drag“ kultūra tai padaryti padeda“, – įsitikinęs E. Skužinskas.
Pasak jo, galios santykiais tarp lyčių visuomenėje pradėta abejoti visai neseniai – XX amžiuje. „Nors tokie santykiai anksčiau vyravo pakankamai ilgai. Nepasieita ir be religinių judėjimų įtakos, krikščionybės, valdžios santykiais ir panašiai. Vakarietiškoje kultūroje stebėjime patriarchalinę kultūrą, dėl to lyties stereotipai ir įsivyravo“, – kalbėjo E. Skužinskas.
Tačiau vaikinas tiki – visuomenė tampa kitokia, dėl to ir lyčių rolės po truputį nyksta.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
